Temos
Kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pasaulis buvo šokiruotas. Lūkesčiai: Rusijos pajėgos per kelias dienas šturmuos Ukrainos sostinę.
Vietoj to per pastaruosius metus Ukrainos pajėgos nuosekliai ir sėkmingai stūmė įsiveržusias pajėgas.
Tačiau šios pergalės kainavo brangiai: žuvo tūkstančiai žmonių, daugiau kaip 8 mln. žmonių pabėgo į Europą, o įtampa tarp NATO ir Maskvos išaugo.
Praėjus vieneriems metams po konflikto, atsakome į kai kuriuos jūsų klausimus apie karą.
Kada baigsis karas Ukrainoje?
Per pastaruosius metus Rusija kartais laikinai perimdavo didelės Ukrainos teritorijos dalies kontrolę. Ukrainos pajėgos sėkmingai susigrąžino didžiąją jos dalį. Tačiau šis grįžimas pirmyn ir atgal gali reikšti, kad karas “čia ir liks”, bent jau artimiausioje ateityje, teigia Mathieu Droinas, Strateginių ir tarptautinių studijų centro vizituojantis mokslininkas.
“Matome, kad jėgų pusiausvyra, karinė situacija, yra ganėtinai sustabdyta… Abi [šalys] yra įsitikinusios, kad vis dar gali kariniu požiūriu nugalėti.”
Andrew Cottey, Korko universiteto koledžo Vyriausybės ir politikos katedros profesorius, “Euronews” pateikė tris galimas karo baigtis.
Pirmoji – kuri, žvelgiant iš Kijevo perspektyvos, būtų optimistiškiausia – yra ta, kad Ukrainos pajėgos sėkmingai judėtų link Mariupolio Juodosios jūros pakrantėje, atribodamos Rusijos pajėgas nuo pietinės šalies dalies. Šis žingsnis “taip pat sukeltų pavojų Krymui, o tada galimai pamatytume Rusijos pajėgų žlugimą ir Ukraina iš tikrųjų galėtų laimėti”, – sakė jis.
Kitas variantas būtų karinė aklavietė, kuri tęstųsi iki kitų metų.
Galutinė jo prognozė – išvadų nebus. “Ilgo karo scenarijus […] yra tai, kas kartais apibūdinama kaip tam tikras įšaldytas konfliktas, kai sudaromos tam tikros paliaubos arba paliaubos, tačiau konfliktas iš tikrųjų neišspręstas.”
Ar Ukraina įstos į NATO?
Prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, Kijevas jau buvo aktyvus NATO partneris, pasiuntęs keletą karių į Afganistaną per aljanso misiją šioje šalyje.
Nuo 2022 m. vasario mėn. jų santykiai sparčiai stiprėjo.
“Akivaizdu, kad konfliktas Ukrainą daug labiau suartina su NATO, nes [aljansas] gal ir nesiunčia savo karių į Ukrainą, bet jo nariai siunčia ten visus savo tankus, šarvuočius, priešlėktuvines sistemas ir artileriją, kad padėtų jai priešintis”, – “Euronews” sakė buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas Jamie Shea.
Visateisė narystė NATO užtikrintų Ukrainai daug didesnę apsaugą nuo Rusijos, o vien tik partnerystė to niekada nepadarys.
Vienas iš svarbiausių NATO aspektų yra 5 straipsnis: užpuolimas prieš vieną valstybę narę yra užpuolimas prieš visas. Tai reiškia, kad vienos valstybės narės užpuolimo atveju visos kitos NATO narės padėtų ją apginti.
Tačiau NATO taip pat reikalauja, kad prie jos prisijungti norinčios šalys negalėtų turėti neišspręstų teritorinių ginčų prie savo sienų.
“[Ukrainos narystė] labai mažai tikėtina, kol vyksta karas”, – sakė Droinas.
“Tai reiškia, kad kol Ukrainos teritorijoje yra Rusijos karių, [Ukrainos narystė] priverstų NATO ir Rusiją tiesiogiai konfrontuoti tarpusavyje šioje šalyje.”
Nepaisant to, Shea teigė, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO “tampa vis labiau tikėtinas, net jei tai neįvyks šiandien”.
Taip yra todėl, kad milijardų eurų vertės karinė pagalba, kurią NATO narės per pastaruosius metus suteikė Ukrainai, pavertė jos kariuomenę “NATO kariuomene pagal Aljanso standartą ir įrangą”.
“NATO negali laikyti Ukrainos savotiškoje nuolatinėje laukimo salėje, iš esmės sakydama “taip” narystei, bet niekada nenustatydama datos.”
Ar kovos gali persimesti į kitas šalis?
Daugelis tarptautinės bendruomenės atstovų baiminosi, kad konfliktas gali išplisti už Ukrainos ribų.
Tačiau kovoms tęsiantis ši mintis vis mažiau tikėtina, nepaisant to, ką Droinas vadina “klaidingais apskaičiavimais”, pavyzdžiui, raketos smūgio į Lenkiją lapkričio mėn.
Jis pridūrė, kad eskalacija į Europą neatitinka niekieno interesų.
“Galima sakyti, kad niekas to nenori. Šiuo metu tai neatitinka Rusijos interesų. Tai neatitinka NATO interesų.
“Taigi yra sutartos linijos, kad konfliktai turėtų likti Ukrainos ribose”.
Pasak jo, vietoj to gali būti daugiau “hibridinių smūgių” arba “hibridinių kibernetinių atakų” už Ukrainos ribų.
Anksčiau šį mėnesį Moldovos prezidentė Maia Sandu pranešė, kad Kremlius rengia galimą perversmą jos teritorijoje. Šį kaltinimą Maskva paneigė.
Tačiau, pasak Cottey, karas gali išsiplėsti, jei Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą.
“Jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą, Vakarai galėtų tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje, t. y. dislokuoti savo pajėgas šioje šalyje.
“Ir akivaizdu, kad tai labai nerimą keliantis scenarijus. Tačiau daugelis analitikų mano, kad jis gana mažai tikėtinas.
“Tai nebūtinai būtų kariniu požiūriu naudinga Rusijai, ir tai turėtų visą eilę labai neigiamų pasekmių Maskvai.”
