Temos
Žemas pulsas, arba bradikardija, yra tada, kai širdies ritmas yra mažesnis nei 60 dūžių per minutę. Pats pulsas yra širdies plakimo atspindys, kuris kraujagyslėmis siunčia smūginę bangą. Kuo rečiau plaka širdis, tuo mažesnis pulsas. Ir tai gali lemti kelios priežastys.
1. Fizinis aktyvumas
Kūnui reikia deguonies, o širdies užduotis – paskirstyti kraują su šiomis dujomis po visą kūną. Kai žmogus mankštinasi, deguonies poreikis padidėja, todėl padidėja širdies darbo krūvis. Prisitaikydama širdis pradeda efektyviau pumpuoti kraują, o tai reiškia, kad reikia mažiau susitraukimų reikiamam deguonies kiekiui pasiekti. Tai apima ir ramybės būseną: jau pripratusi širdis plaka rečiau.
Pratimai taip pat padidina širdies tūrį. Paprastai tūrio padidėjimas laikomas padidėjusio kraujospūdžio pasekme, tačiau sporto atveju tai yra “gerybinis” pokytis. Padidėjus širdies dydžiui ir masei, pagerėja jos gebėjimas pumpuoti kraują, o tai reiškia, kad širdžiai reikia mažiau pastangų – ir mažiau susitraukimų.
Be to, fiziniai pratimai mažina lėtinio streso ir nerimo lygį. Tai savo ruožtu sumažina simpatinės nervų sistemos, atsakingos už širdies susitraukimus, aktyvumą, ir širdies susitraukimų dažnis tampa mažesnis.
2. Amžius
Širdies susitraukimų dažnis su amžiumi mažėja ne visada ir priklauso nuo daugelio veiksnių.
- Fiziologiniai pokyčiai. Su amžiumi dėl nuolatinio spaudimo širdžiai, pavyzdžiui, sergant hipertenzija, padidėja kairiojo skilvelio dydis, o patys vožtuvai tampa mažiau elastingi. Dėl šios priežasties širdis susitraukinėja lėčiau, todėl sumažėja širdies susitraukimų dažnis.
- Sumažėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Ši sistema paruošia organizmą reaguoti į stresą ir pavojų. Ji pagreitina širdies ritmą, išplečia bronchus, kad padidėtų aprūpinimas deguonimi, padidina medžiagų apykaitą, kraujospūdį ir apskritai paruošia organizmą fiziniam aktyvumui. Su amžiumi šios sistemos aktyvumas mažėja, todėl gali sumažėti širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje.
3. Vaistų poveikis
Yra kelios grupės vaistų, kurių skirtingi veikimo mechanizmai mažina širdies susitraukimų dažnį. Jiems priskiriami šie vaistai:
- beta adrenoblokatoriai;
- antiaritminiai vaistai;
- opioidiniai ir neopioidiniai analgetikai;
- AKF inhibitoriai;
- skydliaukės vaistai;
- kalcio antagonistai.
4. Laidumo sutrikimai ir kitos širdies ligos
Širdies laidumas – tai kardiomiocitų, t. y. širdies ląstelių, gebėjimas generuoti ir perduoti elektrinius impulsus, kurie reguliuoja širdies susitraukimus. Sutrikus signalų perdavimui, gali sumažėti širdies susitraukimų dažnis.
Taip gali atsitikti dėl įgimtų arba įgytų širdies veiklos sutrikimų.
Tam tikros ligos taip pat sukelia pulso dažnio sumažėjimą:
- Sinusinio mazgo liga;
- laidumo blokada;
- aterosklerozė;
- ūminis miokardo infarktas;
- ūminis perikarditas;
- lėtinis širdies nepakankamumas.
5. Žema temperatūra
Kad išgyventų, organizmas greitai reaguoja į bet kokius aplinkos pokyčius, įskaitant temperatūros sumažėjimą. Tai susiję su keliais mechanizmais:
- Vazokonstrikcija – kraujagyslių susiaurėjimas, siekiant sumažinti šilumos nuostolius. Dėl to padidėja kraujagyslių spaudimas, o tai signalizuoja širdies sinusiniam mazgui, kad verta sulėtinti širdies ritmą.
- Simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimas – ši sistema iš pradžių išskiria adrenaliną, kuris padidina širdies susitraukimų dažnį, tačiau ilgainiui sukelia kraujagyslių susiaurėjimą. Pavyzdžiui, jei žmogus kelias valandas būna šaltyje.
- Medžiagų apykaitos sulėtėjimas – organizmas įjungia energijos taupymo mechanizmus, įskaitant širdies veiklos sumažėjimą. Dėl to taip pat sumažėja širdies susitraukimų dažnis.
6. Traumos
Kai kūno dalis rimtai sužalojama, organizmas visomis išgalėmis stengiasi kompensuoti žalingą poveikį. Vienas iš išgyvenimo mechanizmų – sumažinti širdies susitraukimų dažnį. Tai padeda sulėtinti kraujavimą ir apskritai taupyti energiją. Tačiau daug kas priklauso nuo sužalojimo vietos ir pobūdžio, todėl gali būti kelios priežastys, dėl kurių susilpnėja širdies ritmas susižeidus:
- Sumažėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas – sunkaus sužalojimo atveju organizmas gali patirti šoko būseną. Simpatinė nervų sistema sulėtina pulsą, užkirsdama kelią tolesniam mirtinų procesų vystymuisi organizme.
- Kraujo netekimas – dėl kraujavimo sumažėja organizme cirkuliuojančio kraujo kiekis. Dėl to sumažėja širdies susitraukimų dažnis.
- Širdies pažeidimas – tai mechaninė priežastis. Traumos, pažeidžiančios širdį, atveju sutrinka jos laidumas ir ritmas, dėl to gali sumažėti širdies susitraukimų dažnis.
7. Deguonies trūkumas
Hipoksija suaktyvina klajoklį nervą, todėl padidėja acetilcholino, kuris sulėtina širdies ritmą, gamyba. Tai būtina, nes trūkstant deguonies audiniai ir organai taip pat netenka maistinių medžiagų. Kuo mažesnė širdies veikla, tuo mažiau deguonies pašalinama iš organizmo: jis lieka cirkuliuoti kraujyje, kaip ir kitos organams reikalingos medžiagos.
8. Autoimuninės ligos ir hipotirozė
Kai kurios autoimuninės ligos, pavyzdžiui, Sjögreno sindromas arba sisteminė raudonoji vilkligė, gali paveikti širdies laidžiąją sistemą, įskaitant sinusinį mazgą, kuris reguliuoja širdies ritmą. Be to, sisteminis uždegimas gali paveikti ir pačią širdį, sukeldamas audinių baltymų nusėdimą ir vėlesnį kardiomiocitų pažeidimą. Dėl to sulėtėja impulsų laidumas, o tai lemia mažą širdies susitraukimų dažnį.
Autoimuninės ligos, sukeliančios hipotirozę, pavyzdžiui, Greivso liga arba Hašimoto liga, sutrikdo skydliaukės funkciją. Dėl to taip pat sumažėja širdies ritmas.
9. Infekcijos
Jos sukelia sisteminę organizmo reakciją, t. y. suaktyvėja keli kovos su jomis mechanizmai vienu metu. Sumažėjęs širdies susitraukimų dažnis gali būti tiek organizmo bandymo užkirsti kelią tolesniam žmogui pavojingos būklės vystymuisi, tiek tiesioginio infekcijų poveikio širdžiai pasekmė. Yra keletas priežasčių, dėl kurių infekcijų metu sumažėja širdies susitraukimų dažnis:
- Uždegimas – kai kurios ligos, pavyzdžiui, virusinis ir bakterinis miokarditas, paveikia kardiomiocitus. Širdies audinys negali tinkamai praleisti elektrinių impulsų, todėl pakinta susitraukimų dažnis.
- Aukšta temperatūra – karščiuojant padidėja parasimpatinės nervų sistemos aktyvumas, todėl gali sumažėti širdies susitraukimų dažnis.
- Kraujyje esantys toksinai – kraujyje cirkuliuojančios toksinės medžiagos, išsiskiriančios dėl infekcijų, gali tiesiogiai veikti širdį ir lemti širdies ritmo ir dažnio pokyčius.
- Dehidratacija – infekcijas dažnai lydi vėmimas ir viduriavimas, todėl sumažėja kraujo kiekis organizme. Dėl to sumažėja širdies ritmas.
10. Toksinės medžiagos
Sunkieji metalai, pavyzdžiui, švinas ir gyvsidabris, veikia širdį, pažeisdami kardiomiocitus ir sumažindami elektrinių impulsų laidumą, jei jie yra nuolat veikiami.
Kai kurie nuodai, pavyzdžiui, cianidas ir insekticidai, taip pat gali toksiškai veikti organizmą, įskaitant širdį.
