Skip to main content

EP aptarė atsigavimo po COVID-19 pandemijos planus ir kaip išmoktas pamokas galima būtų pritaikyti Ukrainai ir kitoms krizėms spręsti.

Kovo 16 d. vykusio susitikimo tikslas buvo pasimokyti iš pirmųjų žingsnių, kurių buvo imtasi įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę – ES mechanizmą, kuriuo yra remiamos investicijos ir reformos ES šalyse bei padedama įmonių savininkams ir darbuotojams įveikti COVID-19 krizę.

Kalbėtojai, įskaitant Portugalijos ministrą pirmininką António Costa ir EP bei nacionalinių parlamentų narius, pažymėjo, kad ES jau susidūrė su nauja krize – kainų kilimu ir Rusijos agresija prieš Ukrainą, kuri sukėlė didelį pabėgėlių antplūdį.

Tuo pat metu daugelis tvirtino, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir jos remiami nacionaliniai atkūrimo planai sudaro tinkamą pagrindą spręsti tokius klausimus kaip energetinės priklausomybės mažinimas ir struktūrinių reformų vykdymas.

EP nariai ragina naudoti egzistuojančias priemones

Siegfried Mureșan (Europos liaudies partija, Rumunija), vienas iš trijų EP pranešėjų atkūrimo planų įgyvendinimo klausimais, teigė, kad naujoms ES paramos priemonėms sukurti reikia laiko, todėl ES turimos priemonės – ilgalaikis ES 2021–2027 m. biudžetas ir atkūrimo lėšos, kurių bendra suma siekia 1,8 mlrd. eurų, turėtų būti panaudotos dabartiniams iššūkiams įveikti.

Jis pabrėžė EP darbo svarbą tikrinant atkūrimo planus: „Manome, kad Europos Sąjunga ateinančiais metais išleis daugiau pinigų nei bet kada – turime užtikrinti, kad pinigai pasiektų tuos, kuriems jie skirti.“

„Atkūrimo planas sulaužė įvairius tabu“, – teigė viena iš pranešėjų Eider Gardiazábal (Socialistai ir demokratai, Ispanija), atkreipdama dėmesį į bendros skolos išdavimą ir susitarimą dėl naujų ES pajamų šaltinių, kad būtų galima skolą grąžinti. „Nei viena krizė nėra identiška ankstesnei, todėl sprendimai turi būti kitokie, tačiau sukurti įrankiai gali mums pasitarnauti“, – teigė ji.

Dragoş Pîslaru („Atnaujinkime Europą“, Rumunija) pavadino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę „solidarumo įsikūnijimu ir nuostabiu atsaku, gimusiu vienu niūriausių momentų, kuriuos patyrė ES piliečiai.“

Pagal šią priemonę valstybės narės gali gauti iki 335 mlrd. eurų dotacijų ir iki 385,8 mlrd. eurų paskolų. Šiuo metu dauguma šalių nėra numatę imti paskolų. Pranešėjas D. Pîslaru pasiūlė nepanaudotas paskolų sumas perskirstyti „naujiems skubiems prioritetams, kuriuos sukėlė Rusijos agresija“.

Komisijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės darbo grupės vadovė Céline Gauer pabrėžė „itin greitą ES atkūrimo plano įgyvendinimą“ ir teigė, kad iki balandžio pabaigos turės būti išmokėta 100 mlrd. eurų. Ji taip pat teigė, kad didelis nacionalinių planų dėmesys energijos vartojimo efektyvumui, atsinaujinantiems energijos šaltiniams, vandenilio ir energijos tinklų stiprinimui turėtų suteikti galimybę atsiriboti nuo Rusijos iškastinio kuro.

Vienybė yra kelias į priekį

Portugalijos ministras pirmininkas A. Costa gyrė laikinąją ES užimtumo rėmimo priemonę pandemijos metu ir paragino sukurti panašią nuolatinę priemonę.

Jis nurodė puslaidininkius, sveikatą, skaitmeninį sektorių, maistą ir žemės ūkį kaip pagrindines sritis, kurioms reikia bendrų investicijų. A. Costa pažymėjo, kad solidarumas ir darbas kartu padėjo ES susidoroti su sveikatos krize. „Taip turime spręsti ir karą, kuris yra ant mūsų slenksčio“, – teigė jis.

Europos Parlamento savaitė

Konferencija, kurią organizavo EP, Nacionalinė Asamblėja ir Prancūzijos senatas, yra Europos Parlamento savaitės dalis.

Konferencijos dalyviai aptarė iššūkius, susijusius su ES ekonominės ir socialinės politikos koordinavimu pagal Europos semestrą.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

723,8 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra pagrindinė ES atkūrimo plano dalis. Ji finansuojama iš skolų, kurias Komisija perima tarptautinėse rinkose.

Parama atitenka ES šalims, kurios rengia nacionalinius atkūrimo planus, siūlydamos investicinius projektus ir reformas šešiose srityse: ekologinis perėjimas; skaitmeninė transformacija; pažangus, tvarus ir integracinis augimas; socialinė ir teritorinė sanglauda; atsparumo ir pasirengimo krizėms stiprinimas; politikos kitoms kartoms.

Tarybai patvirtinus savo planus, valstybės narės gali gauti iki 13 proc. visos išankstinio finansavimo sumos. Likusi dalis bus išmokama tik pasiekus sutartus tikslus.

2022 m. kovo mėn. 22 ES šalių planai buvo patvirtinti, o dvi šalys (Ispanija ir Prancūzija) gavo pirmąsias išmokas už įvykdytus etapus.

EP sudarė darbo grupę, kuri tikrins, kaip yra įgyvendinami atkūrimo planai. EP nariai dažnai susitinka su Komisijos atstovais, kad įvertintų pažangą, o EP Ekonomikos reikalų ir EP Biudžeto komitetai rengia viešas diskusijas su Komisijos nariais Valdžiu Dombrovskiu ir Paolo Gentiloni.