Temos
Vasario 26 d. netoli Minsko esančiame Mačiuliškių aerodrome nugriaudėjo du sprogimai, per kuriuos buvo sunaikintas Rusijos perspėjimo ir kontrolės lėktuvas A-50.
Po sprogimų Baltarusija sustiprino pasienio apsaugą.
Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka su valstybiniu vizitu lankosi Pekine, teigdamas, kad “nė vienas klausimas pasaulyje negali būti išspręstas be Kinijos”.
Prokurorai skiria dideles laisvės atėmimo bausmes keliems Baltarusijos opozicijos nariams, įskaitant tremtyje gyvenančią opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskąją.
A. Lukašenka atsako į nutekintą dokumentą, kuriame teigiama, kad Kremlius planuoja iki 2030 m. užvaldyti Baltarusiją.
Ukraina paskelbia nutraukianti kelis susitarimus su Rusija ir Baltarusija dėl pasienio kontrolės punktų, Minskui tebeveikiant kaip Maskvos bendravykdytojui pilno masto kare.
2022 m. prieglobsčio Europos Sąjungoje ieškančių baltarusių skaičius pasiekia rekordinį lygį.
Lietuva konfiskuoja daugiau kaip 3 000 tonų sankcionuotų baltarusiškų trąšų, kurių vertė viršija 2,1 mln. dolerių.
Skaitykite toliau : Kada Baigsis Karas Ukrainoje? Praėjus Metams, Atsakome Į Jūsų Klausimus.
Per sprogimus Baltarusijoje smarkiai apgadintas Rusijos orlaivis
Vasario 26 d. per sprogimą Mačiuliškių aerodrome netoli Minsko smarkiai apgadintas Rusijos išankstinio perspėjimo ir kontrolės lėktuvas A-50, pranešė BYPOL vadovas Aliaksandras Azarovas.
Baltarusijos teisėsaugos institucijų tremtyje iniciatyva BYPOL teigė, kad smūgiui į Mačiuliškių aerodromą buvo panaudoti bepiločiai lėktuvai.
Pasak A. Azarovo, operacija buvo planuojama kelis mėnesius.
Rusijos ginklų judėjimą stebinti grupė “Belarusian Hajun” pranešė, kad vasario 26 d. apie 8.30-9 val. ryto gyventojai girdėjo kelis sprogimus vietovėje.
Sovietų gamybos A-50 radaro sistema vienu metu gali sekti iki 150 taikinių iki 230 km atstumu arba didelius taikinius, pavyzdžiui, laivus, iki 400 km atstumu.
Po sprogimų Baltarusijos pasieniečiai suintensyvino iš šalies išvykstančių žmonių patikrinimus.
Vasario 28 d. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pareiškė, kad netekus lėktuvo “greičiausiai liks šeši veikiantys A-50, o tai dar labiau suvaržys Rusijos oro operacijas”.
Nei Baltarusijos valdžios institucijos, nei Kremlius oficialių pareiškimų dėl incidento nepateikė. Tačiau A. Lukašenka dėl neatskleistos priežasties sušaukė šalies saugumo pareigūnų posėdį.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos “Viasna” duomenimis, po incidento Baltarusijos valdžios institucijos laikinai sulaikė šešis baltarusius, tačiau vėliau juos paleido.
Tuo tarpu Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė, kad ši ataka yra “gera žinia” Ukrainai, nes orlaivis dažnai vykdo žvalgybines operacijas virš Ukrainos teritorijos.
J. Ihnatas pridūrė, kad, jo nuomone, išpuolį surengė Baltarusijos antirežimo aktyvistai.
Nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Baltarusijoje aktyviai veikia antirežimo grupės, kurios sabotuoja karinę, kibernetinę ir transporto infrastruktūrą.
Lukašenka lankosi Kinijoje, didėjant įtampai
Kovo 1 d. A. Lukašenka susitiko su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, tai buvo jo trijų dienų kelionės į Pekiną dalis.
“Šiandien nė vienas klausimas pasaulyje negali būti išspręstas be Kinijos”, – sakė A. Lukašenka Kinijos valstybinei naujienų agentūrai “Xinhua” prieš savo vizitą.
A. Lukašenka ir Xi paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame ragino nutraukti ugnį Ukrainoje ir pradėti derybas dėl politinio karo sureguliavimo.
“Atitinkamos šalys turėtų nustoti politikuoti ir naudoti pasaulio ekonomiką kaip savo įrankį, imtis priemonių, kurios iš tiesų padėtų pasiekti paliaubas, sustabdyti karą ir taikiai išspręsti krizę”, – sakė Xi, turėdamas omenyje JAV ir sąjungininkus, kuriuos citavo Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.
Šis vizitas vyksta kilus susirūpinimui dėl galimo Kinijos mirtinos pagalbos teikimo Rusijai ir 12 punktų “taikos pasiūlymo”, kuriame išsamiai išdėstyta Pekino pozicija siekiant “politinio susitarimo”, kad būtų išspręstas Rusijos visavertis karas prieš Ukrainą.
Interviu ABC News JAV prezidentas Joe Bidenas atmetė Kinijos pasiūlymą, pažymėdamas, kad jis greičiausiai būtų naudingas tik Rusijai.
Rugsėjo mėn. vykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Minskas ir Pekinas susitarė atnaujinti savo “visokeriopą visapusišką strateginę partnerystę”.
A. Lukašenka apie tariamus Rusijos planus iki 2030 m. užvaldyti Baltarusiją: “Toks dokumentas galėjo būti”
A. Lukašenka sureagavo į dokumentą, kuris pasirodė bendrame “Kyiv Independent” ir grupės JAV bei Europos žiniasklaidos priemonių tyrime ir kuriame neva išsamiai aprašomi Rusijos planai pajungti Baltarusiją ir panaikinti jos nepriklausomybę.
Vasario 25 d. kalbėdamas valstybės kontroliuojamai žiniasklaidai per sporto renginį A. Lukašenka sakė, kad dokumentas “galėjo būti” parašytas prieš trejus metus, nes tuo metu Maskva ir Minskas aptarė integracijos planų sudarymą.
Dokumente teigiama, kad iki 2030 m. Baltarusija bus priversta turėti bendrą valiutą ir mokesčių sistemą su Rusija, o jos žiniasklaidos erdvė bus kontroliuojama Rusijos.
Baltarusijos kariuomenė turės laikytis Rusijos taisyklių, o visa pagrindinė karinė gamyba bus perkelta iš Baltarusijos į Rusiją.
Anonimiškai kalbėję vienos Vakarų žvalgybos tarnybos atstovai teigė, kad 2021 m. dviejų dalių dokumentą sukūrė Kremliaus Tarpvalstybinio bendradarbiavimo direktoratas.
“Buvo įvairių nuomonių”, – sakė A. Lukašenka ir pridūrė, kad Baltarusiją laiko “nepriklausoma ir suverenia valstybe”.
Jis teigė, kad tarpvalstybiniu tyrimu siekiama suskaldyti Baltarusiją ir Rusiją.
Baltarusijos prokurorai siekia, kad opozicijos lyderiai būtų įkalinti
Baltarusijos prokurorai nurodė skirti daug laisvės atėmimo bausmių keliems opozicijos lyderiams, įskaitant tremtyje gyvenančią opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouską.
Sausio 17 d. prasidėjo S. Cichanouskajos ir jos kolegų Pavelo Latuškos, Volhos Kavalkovos, Marijos Maroz ir Siarhėjaus Dyleuskio teismo procesas už akių. Nė vieno iš kaltinamųjų nėra Baltarusijoje.
Vasario 27 d. prokurorai pareikalavo skirti 19 metų laisvės atėmimo bausmes ir 15 000 ir 10 000 JAV dolerių baudas P. Cichanouskajai ir P. Latuškai. Kavalkovai, Marozui ir Dyleuskiui skirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės.
“Negaliu pasakyti, kad mane nustebino, jog prokuroras paprašė 19 metų Baltarusijos režimo suklastotame teismo procese prieš mane”, – sakė Cichanouskaja. “Tai neturi nieko bendra su teisingumu, tai tik asmeninis kerštas man ir kitiems režimui besipriešinantiems asmenims. Tai tik privers mus kovoti dar aršiau”.
Spalio mėn. Baltarusijos valdžios institucijos pradėjo tyrimą už akių prieš A. Cichanouską ir jos sąjungininkus, kaltindamos ją įvykdžius keletą nusikaltimų, įskaitant nusikaltimus nacionaliniam saugumui, valstybės perversmo rengimą ir pilietinių neramumų kurstymą.
A. Lukašenka 2022 m. liepos mėn. pasirašė teisės aktą, leidžiantį vykdyti teismo procesus in absentia.
Vasario 27 d. Baltarusijos prokurorai taip pat skyrė papildomus pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę A. Cichanouskajos vyrui, įkalintam Baltarusijos aktyvistui Siarhejui Cichanouskiui už tariamą “sistemingą teisinių reikalavimų nevykdymą”.
Tsikhanouski yra pirmasis iš Lukašenkos politinių oponentų, paskelbęs apie ketinimą 2020 m. kandidatuoti į prezidento postą. Jis buvo sulaikytas 2020 m. gegužės mėn. ir nuteistas 18 metų kalėjimo.
Ukraina nutraukia pasienio susitarimus su Baltarusija
Ukrainos vyriausybė paskelbė, kad šalis nutraukia kelis susitarimus dėl pasienio kontrolės punktų su Rusija ir Baltarusija.
Nutrauktas 1995 m. pasirašytas Kijevo ir Minsko susitarimas dėl bendros Ukrainos ir Baltarusijos pasienio kontrolės punktų kontrolės. Taip pat nutrauktas 2011 m. pasirašytas susitarimas su Rusija dėl bendros Ukrainos ir Rusijos pasienio kontrolės punktų plėtros.
Pasak Ukrainos vyriausybės atstovo parlamente Taraso Melničuko, sprendimas buvo paskelbtas vasario 28 d. vykusiame posėdyje.
Dėl Baltarusijos vaidmens Rusijos pilno masto kare Ukraina siekė sumažinti savo ryšius su Minsku ir sustiprinti savo sienos apsaugą.
Vasario 25 d. Ukrainos parlamentas nusprendė sustiprinti savo gynybą prie sienų su Rusija ir Baltarusija. Ukraina įrengs fizines užtvaras ir minas dviejų kilometrų ilgio pasienio juostoje.
Lapkritį Ukrainos parlamentas balsavo už Kijevo ir Minsko susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui ir dvigubam piliečių apmokestinimui, nutraukimą. Ukrainos finansų ministerija pareiškė, kad šiuo žingsniu siekiama dar labiau “nutraukti ekonominius ir finansinius ryšius” su Baltarusija, atsižvelgiant į tai, kad ši šalis yra viena iš kariaujančiųjų šalių Rusijos totalitariniame kare.
Prieglobsčio Europoje ieškančių baltarusių skaičius pasiekė rekordinį lygį
Prieglobsčio Europos Sąjungoje ieškančių baltarusių skaičius 2022 m. pasiekė rekordinį lygį.
Sąjungos prieglobsčio agentūros duomenimis, per praėjusius metus baltarusiai ES pateikė 5 051 prieglobsčio prašymą. 2021 m. ir 2020 m. tokių prašymų buvo pateikta atitinkamai 3 817 ir 1 193.
Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros duomenimis, baltarusių pripažinimo lygis 2022 m. siekė 88 proc. Tarp pilietybių, dėl kurių praėjusiais metais buvo priimta bent 1 000 sprendimų, baltarusiai buvo antri po sirų (94 %) ir šiek tiek aukščiau už ukrainiečius (86 %).
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja apskaičiavo, kad po nesąžiningų 2020 m. Baltarusijos rinkimų ir po to Lukašenkos režimo vykdyto susidorojimo su pilietine visuomene apie 200-500 tūkst. baltarusių buvo priversti bėgti iš šalies.
Lietuva konfiskavo daugiau kaip 3 000 tonų sankcionuotų baltarusiškų trąšų
Vasario 23 d. Lietuva uostamiestyje Klaipėdoje konfiskavo 15 geležinkelio vagonų, kuriuose buvo gabenama daugiau kaip 3 000 tonų sankcionuotų baltarusiškų trąšų produkto.
Sulaikyto karbamido, kuris į Lietuvą buvo gabenamas geležinkeliu, vertė viršija 2 mln. eurų (2,1 mln. JAV dolerių). Lietuvos valdžios institucijos teigia, kad atliekamas “ikiteisminis tyrimas dėl galimo sankcijų apėjimo ir trąšų kontrabandos”.
Vienintelė Baltarusijos karbamido gamintoja yra Gardino “Azot”, kuriai taikomos ES sankcijos.
Įtariama, kad ši bendrovė, pasitelkdama trečiąsias šalis, sugebėjo gabenti savo produkciją į Lietuvą, kad nuslėptų eksporto kilmę. Baltarusijos chemijos pramonės įmonei “Belaruskalij”, kuriai ES taip pat taiko sankcijas, priklauso “Grodno Azot” akcijos.
Paklaustas, ar Lietuvai reikėtų priekaištauti, kad Baltarusijos trąšų įmonės apėjo sankcijas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atsakė neigiamai, pabrėždamas, kad “institucijos tiesiog turi stiprinti savo pajėgumus”.
Jis įspėjo, kad tokie atvejai gali pasikartoti, nes Lietuva ribojasi su Rusija ir Baltarusija, kurioms taikomos plačios sankcijos.
