Skip to main content

Rusijai užblokavus Ukrainos jūrų uostus, kilo pasaulinė maisto krizė.

Pasaulinė maisto krizė buvo iš dalies išspręsta liepos mėn., kai buvo pasiektas JT remiamas susitarimas dėl grūdų, privertęs Rusiją atblokuoti tris Odesos srities uostus krovininiams laivams, gabenantiems žemės ūkio produktus.

Juodosios jūros grūdų iniciatyva, kaip ji oficialiai vadinama, lapkričio mėn. buvo pratęsta dar 120 dienų, o kovo mėn. ji gali būti atnaujinta.

Tuo tarpu Rusija esą žlugdo anksčiau sėkmingai vykdytą iniciatyvą, kuri leido Ukrainai kas mėnesį eksportuoti daugiau kaip 6 mln. tonų žemės ūkio produktų ir priartėjo prie 2021 m. skaičių.

Pagal susitarimą į Ukrainos uostus įplaukiantys ir iš jų išplaukiantys laivai turi būti tikrinami Ukrainos, Rusijos, Turkijos ir JT stebėtojų Bosforo sąsiauryje.

Vasario 15 d. užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas apkaltino Rusiją, kad ši sabotuoja iniciatyvą tyčia vilkindama patikrinimus.

Bendrame pareiškime teigiama, kad patikrinimų laukia daugiau kaip 140 laivų, o kai kurie jų eilėje laukia jau daugiau kaip mėnesį.

Žemės ūkio ministras Mykola Solskis laikraščiui “Kyiv Independent” sakė, kad Rusija perpus sumažino patikrinimų skaičių.

Dėl to sausį Ukraina pervežė tik 5,5 mln. tonų žemės ūkio produktų, o ne 6,9 mln. tonų, kaip buvo spalio mėnesį, pridūrė M. Solskyi.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Veršininas signalizavo, kad Rusija nenori atnaujinti iniciatyvos, jei jai nebus taikomos sankcijos, turinčios įtakos žemės ūkio produktų eksportui.

Vakarų sankcijos nėra nukreiptos prieš Rusijos grūdų ir trąšų eksportą, tačiau anksčiau Rusija siekė sušvelninti sankcijas valstybiniam žemės ūkio bankui “Rosselchozbank”, įskaitant jo prijungimą prie SWIFT sistemos.

Kovo mėn. pratęsus Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, Kijevo nepriklausomas laikraštis kalbėjosi su A. Solskiu apie žemės ūkio produktų eksportą, grūdų sandorį, ūkininkų patirtą žalą ir nuostolius dėl Rusijos visagalio karo ir dabartinius Ukrainos poreikius.

The Kyiv Independent: Kokia buvo žemės ūkio produktų eksporto dinamika prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai ir kaip ji pasikeitė, palyginti su ankstesniais metais?

Mykola Solskis: Blogiausias mėnuo buvo kovas, kai eksportavome apie 330 000 tonų (žemės ūkio) produktų. Prieš karą vidutiniškai per mėnesį išveždavome 5-6 mln. metrinių tonų (grūdų).

Nuo kovo mėnesio (eksportas) didėjo kiekvieną mėnesį. Balandžio mėnesį suaktyvėjo Dunojaus upė ir vakariniai koridoriai.

Rugpjūčio mėn. prisidėjo Juodosios jūros grūdų iniciatyva, (tarpininkaujant) turkams ir JT.

Rugsėjo-spalio mėn. pasiekėme dideles apimtis – apie 6,9 mln. tonų per mėnesį (viso žemės ūkio produktų eksporto), kas yra įprasta Ukrainai.

Tačiau tai nėra rodiklis, nes beveik pusę metų atsilikome nuo grafiko ir turėjome dideles iš praėjusių metų perkeltas atsargas. Žinoma, tai pradėjo daryti spaudimą rinkai nuo pirmojo mėnesio ir tęsėsi rudenį.

Tada rudenį atsirado trukdžių, nes, atsiminkite, iškilo grūdų koridoriaus pratęsimo problema.

Gruodžio mėnesį (eksportas) pradėjo mažėti, o sausio mėnesį sumažėjo, nes grūdų koridorius pradėjo blogai veikti. Rusai (pradėjo) tikrinti tik pusę reikalingų laivų Bosforo (sąsiauryje).

Sausio mėnesį pervežėme 5,5 mln. tonų žemės ūkio produktų.

The Kyiv Independent: Jūs sakėte, kad sausį iš Juodosios jūros uostų kasdien išplaukdavo du-trys laivai, o rugsėjį ir spalį – šeši-septyni.

Gal galėtumėte papasakoti, kaip Ukraina planuoja spręsti šią problemą ir kaip šis vėlavimas veikia pasaulinę maisto krizę?
Mykola Solskyi: Tai turi tiesioginį poveikį, nes pasaulyje yra mažesnė grūdų pasiūla. Grūdų koridoriaus blokavimas yra vienas iš veiksnių, lemiančių kainų augimą (visame pasaulyje).

Ką galima padaryti? Pirmiausia Ukrainos vadovai, ministerija ir derybininkai bendrauja su JT, Turkija ir visais kitais partneriais, kad pabandytų išspręsti situaciją.

Tai nuolatinis darbas.

Tuo pat metu sprendžiamas ir grūdų koridoriaus pratęsimo antrą kartą klausimas, o tai reiškia, kad abu klausimai turi būti sprendžiami vienu metu. Mes dirbame šiuo klausimu.

The Kyiv Independent: Kaip pažymėjote, kovo mėnesį susitarimas dėl grūdų turėtų būti dar kartą pratęstas, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas grūdų koridoriaus veikimas.
Jūsų nuomone, ar įmanoma susitarti dėl šios iniciatyvos pratęsimo?

Mykola Solskis: Tikiuosi, kad taip, ir manau, kad tai bus įmanoma.

“Kyiv Independent”: Neseniai kalbėjote apie norą išplėsti susitarimo sąlygas, įtraukiant Mykolajivo uostus. Ar yra kokių nors kitų sąlygų, už kurias šiuo metu lobuoja Ukraina?

Mykola Solskis: Yra trys svarbūs klausimai. Pagal svarbą: pirma, susitarimo dėl grūdų pratęsimas. Antra, kasdien tikrinamų laivų skaičiaus padidinimas. Trečia, Mykolajivo uostų įtraukimas į susitarimą.

Deja, Mykolajivo uostų įtraukimas, nepadidinus kasdien tikrinamų laivų skaičiaus, nieko neduos.

The Kyiv Independent: Lapkričio 26 d. Ukraina pradėjo įgyvendinti programą “Grūdai iš Ukrainos”. Kokia šios iniciatyvos esmė, kokioms šalims ji skirta ir kokie tarptautiniai partneriai joje dalyvauja?

Mykola Solskis: Na, ji turi keletą aspektų. Pirma, svarbus simbolinis ir moralinis aspektas yra tai, kad (Ukraina) supranta kitas šalis, kurios atsidūrė sunkioje padėtyje dėl grūdų trūkumo, nes (pati Ukraina patyrė badą).

Antrasis (aspektas) yra akivaizdžiai politinis. Turime labiau dalyvauti Afrikoje.

Daugelis Afrikos šalių nėra pasirengusios artimai su mumis bendrauti. Todėl (bendravimas) turėtų tapti kasdiene atitinkamų valdžios institucijų užduotimi ir atitinkamai atsivers naujos galimybės verslui, kad Afrika ir Ukraina suartėtų prekybos srityje.

Trečiasis klausimas, su kuriuo jau daugiau ar mažiau pasistūmėjome į priekį, yra ekonominis aspektas.

Afrika yra didelė rinka, turinti savo specifiką, į kurią reikia atsižvelgti. Buvo būtina didinti mūsų ekonominį dalyvavimą ne tik grūdų, bet ir kitų žemės ūkio produktų rinkoje. Ir ne tik, tarkime, šių žemės ūkio produktų tiekimu, bet ir, tikėtina, tam tikrais bendrais infrastruktūros projektais ir pan.

Be to, dirbant šį darbą svarbu Afrikos šalių vadovams ir žmonėms paaiškinti, kas vyksta Ukrainoje, kad jie suprastų, kas yra agresorius.

Kai prezidentas paskelbė (programą “Grūdai iš Ukrainos”) Holodomoro metinių proga, daugelis šalių pareiškė, kad dalyvaus finansiškai.

Prie šios programos prisijungė praktiškai visos demokratinės ir mus remiančios šalys. Visa jų deklaruota parama šiai programai sudaro apie 200 mln. dolerių. Maždaug pusė (šios sumos) vis dar yra tik pažadėta.

Pasaulinė maisto programa (WFP) turi kartu su mumis suderinti visas šias detales.

The Kyiv Independent: Rusijai pradėjus plataus masto invaziją, Ukrainai pavyko išlaisvinti Kijevo, Charkovo, Nikolajevo sritis, kitus regionus ir Chersoną.
Kokiame plote išlaisvintose teritorijose potencialiai galėtų būti auginami žemės ūkio produktai?

Mykola Solskis: Iš tikrųjų tai sunku apskaičiuoti, bet tai paaiškės pavasario pabaigoje.

Tai priklausys nuo to, kokia bus statytinė. Kodėl? Na, mes kalbame apie šias išlaisvintas teritorijas nuo šios dienos.

Pavyzdžiui, į minėtų regionų sąrašą neįtrauktos Černigovo ir Sumų sritys, bet jos taip pat buvo okupuotos.

Prisimenu šią situaciją praėjusių metų kovo mėnesį, kai dauguma šio regiono ūkininkų sakė, kad nieko nedarys, atsižvelgiant į okupaciją ir visas karo aplinkybes. Tačiau vos tik (Rusijos pajėgos) buvo iš ten išvarytos, (ūkininkai) susiorganizavo tiesiog per savaitę, kiek įmanoma bendradarbiavo su Valstybine nepaprastųjų situacijų tarnyba ir kiek įmanoma daugiau sėjo (žemę).

Buvo įsteigtos įvairios privačios bendrovės, turinčios galimybę gauti licenciją teikti išminavimo paslaugas.

Be to, vykdomos įvairios programos, dėl vienos iš jų susitarė Žemės ūkio ministerija, Pasaulio maisto programa (WFP) ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), ir tai užtruks.

Ir akivaizdu, kad išminavimo lygis ir užterštumo lygis įvairiuose regionuose labai skiriasi.

Taigi (išminavimą) tikrai atlieka ūkininkai ir įmonės, turinčios atitinkamas tarnybas, ir tai tikrai bus daroma dar daugelį metų.

Manau, kad iki gegužės pabaigos – iki sėjos sezono pabaigos – galėsime gauti konkretesnius duomenis apie žemę nei tie, kurie per pastaruosius du mėnesius buvo girdėti iš tolimų apytikrių duomenų.

(Parama) reikalinga ir techniškai, ir finansiškai, nes (ūkininkai) nori kuo greičiau nuganyti nuomojamą žemę, nes jiems reikia tęsti sėją. O tam reikia tinkamos įrangos ir atitinkamų lėšų.

Šios dvi paramos rūšys yra aiškios. Mes visi kreipėmės dėl (šios paramos). Vienur ji jau yra, kitur vyksta derybos.

The Kyiv Independet: Kaip vertinate Rusijos padarytą žalą Ukrainos žemės ūkiui? Kiek procentų dirbamos žemės buvo prarasta dėl Rusijos okupacijos ir karo veiksmų?

Mykola Solskis: Yra tiesioginė ir netiesioginė žala.

Kijevo ekonomikos mokyklos atliktame vertinime žala įvertinta 6,6 mlrd. dolerių. Ministerija sutinka su šiuo vertinimu.

Pagrindinė žala yra netiesioginė – iš viso 34,25 mlrd. dolerių (pagal tą pačią ataskaitą). Ji (apima) nuostolius, kuriuos (patyrė) žemės ūkio įmonės, ūkininkai ir visos kitos su šiuo sektoriumi susijusios šalys dėl tiekimo grandinių sutrikimų.

Žala taip pat vėluoja, nes dėl karo pabrango visos sėjai importuojamos medžiagos.

Šiai dienai (dėl karo) prarasta daugiau kaip 20 % dirbamos žemės.

The Kyiv Independent: Kaip Rusijos įvykdytas svarbiausių infrastruktūros objektų sunaikinimas veikia apsirūpinimą maistu ir galimybę eksportuoti žemės ūkio produktus?

Mykola Solskis: Na, aišku, kuo blogiausiai. Grūdų elevatoriai prijungti prie elektros, geležinkeliai prijungti prie elektros. Dėl sutrikimų (eksportas) užtrunka ilgiau, yra brangesnis, be to, gali nukentėti (produktų) kokybė.

The Kyiv Independent: Kokie šiuo metu yra didžiausi Ukrainos poreikiai žemės ūkio srityje?

Mykola Solskyi: Padidinti likvidumą. Kadangi praėjusiais metais ūkininkai dažniausiai dirbo nuostolingai, šiemet jie turi mažiau pinigų sėjai.

Būtina supaprastinti kredito linijų suteikimo procesą ir paspartinti šį procesą. Dabar tai yra klausimas numeris vienas – padidinti likvidumą sėjai. Antrasis klausimas vėlgi yra grūdų eksporto klausimas.

Generatorių tikrai reikia. Daugeliu atvejų įmonės pačios perka generatorius. Ministerija susitarė su Pasaulio banku, kad kovo mėnesį bus parengta programa, pagal kurią grūdų elevatoriams bus kompensuojama už prieš pusmetį nupirktus generatorius.

Galingiausius generatorius, nuo 400 iki 1000 kilovatų, parūpino Vokietija.

Tokių generatorių reikia nedaugeliui įmonių. Pirmiausia juos perdavėme labiausiai nukentėjusiose zonose esančioms duonos ir pieno gamykloms. Būtent šiose (išlaisvintose teritorijose) kyla daugiausia problemų.

The Kyiv Independent: Jūsų nuomone, kas galėtų padėti plėtoti Ukrainos žemės ūkio rinką karo metu ir kaip prie to galėtų prisidėti Vakarų partneriai?

Mykola Solskis: Visi suprantame, kad kai kalbame apie plėtrą karo metais, tai sudėtinga istorija.

Mums (vietoj to) reikia sustabdyti nuosmukį ir išsaugoti šį sektorių, kad jis turėtų galimybę greitai atsigauti po karo. Todėl turime būti sąžiningi sau ir visiems kitiems apie tai kalbėdami. Kad išsaugotume šį sektorių, mums reikia padidinti likvidumą ir galimybę parduoti grūdus.

The Kyiv Independent: Per vieną iš brifingų paminėjote, kad pasirašėte memorandumą dėl vamzdyno, kuriuo iš Ukrainos į Lenkiją bus transportuojamas augalinis aliejus, tiesimo.
Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie šį projektą? Kiek laiko užtruks jo įgyvendinimas?

Mykola Solskis: Lenkijos vyriausybė užsakė šio projekto galimybių studiją, kuri, tikiuosi, bus apskaičiuota artimiausiu metu.

Yra galimybė eksportuoti augalinį aliejų vamzdynu iš Jahodyno (Vakarų Ukrainoje) į Gdanską (Lenkijoje). Tai (padės) užtikrinti, kad būtų alternatyvus aliejaus, pirmiausia saulėgrąžų aliejaus, eksporto būdas, nes turime didžiulę pramonę, kuri daro įtaką daugeliui dalykų.

Naftotiekio statyba neužtruks ilgai, kai bus gauti leidimai. Svarbiausia gauti visus reikiamus dokumentus. Negaliu pasakyti, kada juos gausime. Norėtume, kad viskas vyktų greičiau, bet tai priklauso nuo Lenkijos pusės.

The Kyiv Independent: Ar yra kokių nors kitų projektų, kuriuos Ukraina įgyvendina siekdama alternatyvių produktų eksporto būdų?

Mykola Solskis: Manau, kad verta įgyvendinti vieną didžiulį projektą – nutiesti geležinkelio vėžę iš Ukrainos į Baltijos šalis (uostus) per Lenkiją.

Vedėme derybas su lenkais. Jis vis dar yra diskusijų lygmenyje. Ne kartą važiavome, ne kartą klausėme, susitikome su jų ministrais, buvo pasiūlymų dėl to aukščiausiu lygiu.

Apskritai, jei kalbame apie Vakarų Ukrainos koridorius, (atsirado) daugiau galimybių, palyginti su praėjusių metų geguže.

Yra skiriamos ES lėšos pagal vadinamųjų “solidarumo juostų” plėtrą, kurios numato modernizaciją, įvairius projektus (Ukrainos valstybiniam geležinkelių operatoriui) “Ukrzaliznycia”, šių logistikos kelių plėtrą pasienyje su Lenkija ir kitomis Vakarų šalimis.