Temos
Pasak Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo, Rusija “iššvaistė milžiniškus žmogiškuosius išteklius, ginkluotę ir medžiagas” per plataus masto karą prieš Ukrainą.
Kovo 5 d. paskelbtame interviu laikraščiui “USA Today” K. Budanovas teigė, kad Rusija iki vėlyvo pavasario greičiausiai nebeturės puolamojo potencialo.
Žvalgybos vadas išsamiau neaptarė Maskvos karo tikslų artimiausiomis savaitėmis.
Budanovas sakė, kad šį pavasarį įvyks “lemiamas mūšis”, ir prognozavo, kad “šis mūšis bus paskutinis prieš šio karo pabaigą”, pranešė “USA Today”.
Rusija suintensyvino puolamąsias operacijas sausio pabaigoje, kai pradėjo plataus masto atakas prieš Ukrainos gynybos linijas Donbase, daugiausia dėmesio skirdama Bachmutei, Vuhledarui ir Lymanui Donecko srityje.
Tik Bachmuto apylinkėse Rusijos pajėgos pasiekė reikšmingų laimėjimų, kuriuos vykdė daugiausia sukarintos “Vagnerio grupės” pajėgos, ir pranešama apie didelius nuostolius.
Tačiau karą Ukrainoje analizuojantis Vašingtone įsikūręs analitinis centras Karo studijų institutas (ISW) kovo 4 d. ataskaitoje teigė, kad Rusijos pajėgos vargu ar greitai apsups Bachmutą.
“Atrodo, kad Rusijos pajėgos užsitikrino pakankamą pozicinį pranašumą, kad galėtų vykdyti posūkio judėjimą prieš tam tikras Bachmuto dalis, tačiau dar neprivertė Ukrainos pajėgų atsitraukti ir greičiausiai negalės greitai apsupti miesto”, – teigė ISW savo kasdienėje ataskaitoje.
Nors Rusijos puolimas į Bachmutą esą buvo “lėtas ir laipsniškas”, jie vis tiek sugebėjo “priartėti prie svarbiausių sausumos komunikacijų linijų iš šiaurės rytų, kad galėtų kelti grėsmę ukrainiečių atsitraukimo keliams klasikinio posūkio judėjimo metu”, teigė ISW.
Ukraina iki šiol neigė turinti planų pasitraukti iš Bachmuto. Karinė vadovybė anksčiau šią savaitę sakė, kad atsitraukimo galimybė svarstoma, tačiau toks sprendimas bus priimtas tik esant būtinybei.
Kijevas ir toliau prašo naikintuvų.
Kovo 6 d. Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnat patvirtino, kad Rusija pirmą kartą prieš Ukrainą panaudojo naujas 1500 kg slankiojančias bombas UPAB-1500B.
Bomba skirta smogti labai gerai apsaugotiems taikiniams iki 40 kilometrų atstumu.
Kalbėdamas tiesioginiame televizijos eteryje, I. Ihnat pabrėžė, kad Ukrainai reikia gauti modernių kovinių lėktuvų, pavyzdžiui, F-16, kad “atremtų šią grėsmę, apsaugotų mūsų miestus ir kaimus”.
Pirmą kartą apie bombų panaudojimą kovo 4 d. pranešė Ukrainos kariuomenei skirtas leidinys “Defense Express”, kuris teigė, kad bombos prieš kelias savaites buvo numestos ant taikinių Ukrainos šiaurinėje Černigovo srityje.
Nuo to laiko visiškai išbandyta valdomoji bomba, pirmą kartą pristatyta 2019 m. Rusijos ginklų parodoje, pristatyta Rusijos karinėms oro pajėgoms ir gauta pirmųjų užsakymų eksportui, sakoma straipsnyje.
Didėjantis civilių aukų skaičius
Praėjus trims dienoms po Rusijos raketos smūgio į penkiaaukštį gyvenamąjį namą pietrytiniame Zaporožės mieste, du žmonės – moteris ir vyras – vis dar laikomi dingusiais be žinios, pranešė nacionalinė policija.
Patvirtinta, kad po kovo 2 d. vidurnaktį suduoto smūgio žuvo mažiausiai trylika žmonių.
Kovo 5 d. Rusijos artilerija pataikė į automobilį šiaurės rytinėje Charkovo srityje. Automobilyje buvę moteris ir vyras žuvo iš karto, “Telegram” žinutėje pranešė srities prokuratūra.
Diena anksčiau Rusijos pajėgos apšaudė išlaisvintą Kupiansko miestą – vos už 30 km į pietvakarius nuo Rusijos sienos – ir nužudė 65 metų vyrą, pranešė Charkovo srities gubernatorius Olehas Syniehubovas.
Išpuoliai suintensyvėjo ir pietų Ukrainoje. Trys žmonės, įskaitant moterį ir du vaikus, žuvo per Rusijos apšaudymą Poniativkos kaime Chersono srityje.
Vakariniame Dniepro upės krante esančios ukrainiečių gyvenvietės nuo 2022 m. lapkričio mėn. ukrainiečių pajėgų išlaisvinimo nuolat apšaudomos Rusijos iš kitos upės pusės.
