Temos
Dažnai žmogus kovoja su svoriu nepastebėdamas tikrosios priežasties – nuolatinės įtampos ir nepasitenkinimo gyvenimu.
Kaip stresas didina kūno riebalų kiekį
Psichologė Melanie Greenberg savo straipsnyje apie streso ir persivalgymo ryšį teigia, kad stresinės situacijos skatina kelių hormonų išsiskyrimą: adrenalino, kortikoliberino ir kortizolio. Taip smegenys ir kūnas pasiruošia kovai.
Trumpuoju laikotarpiu adrenalinas mažina alkį. Kraujas iš vidaus organų nukreipiamas į plačius raumenis: kūnas ruošiasi kovoti arba bėgti. Tikriausiai esate tai patyrę didelio streso metu, pavyzdžiui, prieš egzaminą, kai negalėjote net pagalvoti apie maistą.
Tačiau tai trunka neilgai. Kai adrenalino poveikis išnyksta, įsijungia streso hormonas kortizolis.
Kalifornijos universiteto San Franciske psichologė Elisa Apel teigia, kad padidėjęs kortizolio kiekis, reaguojant į ilgalaikį stresą, didina apetitą ir verčia mus pamėgti riebų maistą.
Elisa Apel.
Psichologė. Interviu Beet.TV
Stresas yra dviašmenis kardas. Iš pradžių jis gali padėti pasijusti geriau, tačiau ilgainiui stresas gali sukelti problemų: visceralinius riebalus, diabetą ir širdies ligas.
Dėl kortizolio organizme aplink vidaus organus kaupiasi visceraliniai riebalai.
Stresas didina metabolinio sindromo, taigi ir nutukimo bei širdies ir kraujagyslių problemų riziką.
Metabolinis sindromas – tai padidėjusi visceralinių riebalų masė, sumažėjęs periferinių audinių jautrumas insulinui ir hiperinsulinemija, dėl kurių sutrinka angliavandenių, lipidų ir purinų apykaita bei arterinė hipertenzija.
Niujorko nutukimo tyrimų instituto apžvalgoje patvirtintas ryšys tarp lėtinio streso, pokyčių pagumburio, hipofizės ir antinksčių sistemoje (hormonų reguliavimo tinklas, kurio aktyvacija vyksta reaguojant į stresą) ir gyvūnų nutukimo.
Pavyzdžiui, beždžionių tyrimai parodė, kad stresas turi tiesioginį poveikį riebalų kaupimuisi. Beždžionės, kurios maitinosi aterogenine dieta (mažai gyvulinių riebalų ir lengvai virškinamų angliavandenių) ir buvo patalpintos į gaujas, kuriose buvo didelė agresijos rizika, turėjo daugiau visceralinių riebalų nei ramesnėje aplinkoje gyvenančios beždžionės, kurios maitinosi ta pačia dieta.
Kalbant apie žmones, jų tyrimas pasirodė gana sudėtingas dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo: persivalgymo, mažo judrumo ir miego trūkumo. Tačiau ankstesni mokslininkų tyrimai parodė, kad stresas ir visceraliniai riebalai yra susiję.
Taigi lėtinis stresas ne tik veikia apetitą, dėl kurio priaugama svorio, bet ir tiesiogiai didina kūno riebalų kiekį.
Kaip sužinoti, ar turite tokią priklausomybę? Reikia įvertinti keletą veiksnių.
Kaip sužinoti, ar stresas yra priežastis, dėl kurios jums nepavyksta numesti svorio?
Pirmiausia antsvoris yra netinkamas valgymo būdas. Tikėtina, kad jį sukelia tiek pat stresas, kiek ir netinkami mitybos įpročiai.
Jei turite įprotį viršyti paros kalorijų normą ir gyvenate sėslų gyvenimo būdą, stresas gali būti su tuo nesusijęs. Kad būtų aiškiau, apskaičiuokite savo paros kalorijų normą pagal šią formulę ir įvertinkite savo aktyvumo sąnaudas per dieną. Jei suvartojate daugiau, nei suvartojate, papildomų kilogramų priežastis yra dieta.
Jei svoris didėja įprastai arba jei psichologiškai sunku atsispirti suvalgyti tiek pat maisto, verta pasidomėti, kaip dažnai jūsų gyvenime pasireiškia streso veiksniai. Tai apima ne tik stresines situacijas. Štai pavyzdinis tokių veiksnių sąrašas:
- Pagarbos, pripažinimo, normalaus bendravimo šeimoje ar darbovietėje trūkumas.
- Nuolatinė baimė ar įtampa, kurią sukelia darbas, kivirčai šeimoje, kiti veiksniai.
- Savidestruktyvūs elgesio modeliai – nuolatinis vidinis diskomfortas, kurį sukelia žema savivertė, kaltė ar kitos psichologinės nuostatos.
- Nuolatinis miego trūkumas, fiziškai sunkus darbas ir emocinis perdegimas.
Jei jūsų gyvenime yra šių veiksnių, svorio priaugti bus daug lengviau, o numesti – sunkiau.
Taigi kaip atsikratyti streso ir ar tai galima padaryti keičiant mitybą, o ne aplinką?
Kaip atsikratyti streso?
Jei suvartojate per daug kalorijų ir gyvenate sėdimą gyvenimo būdą, pirmiausia turite pakeisti mitybos įpročius. Tačiau tai labai sunku padaryti nepašalinus stresą keliančių situacijų. Maža to, rizikuojate susirgti valgymo sutrikimu. Persivalgymą pakeis fanatiškas kalorijų skaičiavimas arba rimtos problemos, tokios kaip bulimija ir anoreksija.
Taigi pirmas dalykas, kurį turite padaryti norėdami kovoti su stresu, yra pakeisti aplinką, kurioje yra stresorių. Pavyzdžiui, darbas, kuriame labai nervinatės dėl terminų.
Jei negalite daryti ko nors drastiško, pavyzdžiui, keisti darbo ar palikti šeimos, galite pradėti nuo mažų dalykų. Pavyzdžiui, paprašykite dirbti nuotoliniu būdu arba pereikite į kitą skyrių, pasistenkite mažiau laiko praleisti namuose – užsirašykite į sporto klubą arba susiraskite kitą pomėgį.
Taip pat yra paprastų ir veiksmingų būdų įveikti stresą: fizinė veikla, skaitymas, meditacija ir bendravimas su jums patinkančiais žmonėmis.
Atminkite: nuolatinis stresas ne tik trukdo numesti svorio, bet ir sukelia ligas bei trumpina gyvenimo trukmę.
