Temos
Briuselis – Balandžio 3 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo, kad Aljansas ir toliau rems Ukrainą, nepaisant Rusijos “pavojingos ir neapgalvotos branduolinės retorikos“.
Jis pridūrė, kad Kijevas gali laimėti karą ir vieną dieną tapti visateise NATO nare.
Spaudos konferencijoje atsakydamas J. Stoltenbergas sakė, kad “NATO pozicija nesikeičia ir kad Ukraina taps Aljanso nare”.
Ilgametis NATO vadovas pabrėžė, kad dabar “pagrindinis dėmesys” skiriamas užtikrinti, kad Ukraina išliktų suvereni, nepriklausoma valstybė Europoje.
“Pirmas žingsnis link bet kokios Ukrainos narystės NATO – užtikrinti, kad Ukraina nugalėtų, todėl JAV ir jų partneriai suteikė beprecedentę paramą Ukrainai”, – pridūrė jis.
“Negaliu nurodyti tikslios datos, bet galiu pasakyti, kad sąjungininkai labai daug dėmesio skiria tam, kad būtų užtikrinta Ukrainos pergalė”, – sakė J. Stoltenbergas.
Jis pridūrė, kad sąjungininkai ir toliau teikia “nuoseklią paramą” Ukrainai ir demonstruoja, kad “NATO durys lieka atviros”.
J. Stoltenbergo komentarai apie iš pažiūros tolimas Ukrainos perspektyvas prisijungti prie 30 narių aljanso nuskambėjo praėjus šešiems mėnesiams po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis pateikė paraišką dėl skubios narystės NATO po to, kai Rusija rugsėjo mėn. paskelbė keturių Ukrainos regionų aneksiją.
Nepaisant NATO vadovo patikinimų, kad Ukraina vieną dieną prisijungs prie aljanso, narystės perspektyvos yra menkos, kol nesibaigs Rusijos karas prieš Ukrainą.
Ukraina jau seniai siekė įstoti į NATO, o aljansas laikė šalį nuošalyje dar prieš Rusijos invaziją.
Balandžio 3 d., likus dienai iki NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, kalbėdamas J. Stoltenbergas sakė, kad Ukraina, norėdama priartėti prie NATO, turi įgyvendinti reformas – nuo kovos su korupcija iki gynybos sektoriaus modernizavimo.
Pasak J. Stoltenbergo, artėjančiame susitikime valstybės narės aptars “neatidėliotiną poreikį” tęsti žūtbūtinę ir nežūtbūtinę paramą Ukrainai.
“Daug kas jau įvyko, tačiau turime padaryti daugiau ir turime dirbti daugiau, žvelgdami iš daugiametės, ilgalaikės perspektyvos”, kad padėtume Ukrainai kovoti su “brutaliu Rusijos agresijos karu”, sakė J. Stoltenbergas.
Balandžio 3 d. susitikime Suomija oficialiai taps NATO nare, o Švedija panašų žingsnį žengs artimiausiu metu, sakė J. Stoltenbergas.
Šios dvi šalys pateikė prašymus įstoti į NATO praėjus keliems mėnesiams po to, kai jų kaimynė Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
“Ne Maskva sprendžia, kas bus NATO narė, o kas ne”, – sakė J. Stoltenbergas.
Pavojinga ir neapgalvota branduolinė retorika
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui padidinus branduolinius grasinimus Vakarams, NATO pažadėjo, kad nesileis “įbauginama”.
Naujausioje branduolinių grasinimų serijoje Vakarams ir Ukrainai V. Putinas pareiškė, kad Rusija dislokuos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje mokymams. Jis teigė, kad toks sprendimas priimtas dėl neseniai priimto Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos sprendimo tiekti Ukrainai šaudmenis su nusodrintuoju uranu.
“Mes neperduodame savo taktinių branduolinių ginklų Baltarusijai, bet juos dislokuosime ir apmokysime kariuomenę, kaip Jungtinės Valstijos Europoje”, – sakė V. Putinas kovo 25 d. interviu Rusijos valstybės kontroliuojamam naujienų kanalui.
Po kelių dienų Baltarusijos gynybos ministerija atsakė, kad yra pasirengusi priimti arsenalą, kad sustiprintų savo “gynybinius pajėgumus”.
V. Putino grasinimai iš karto sukėlė Vakarų ir Kijevo pasmerkimą, o Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Džonas Kirbis (John Kirby) kovo 28 d. pareiškė, kad “mes stebime tai kaip įmanydami”, tačiau kol kas jokių judesių neužfiksuota.
Balandžio 3 d. J. Stoltenbergas pareiškė, kad NATO “labai atidžiai stebi Rusijos judėjimą”. Jis pridūrė, kad “kol kas nepastebėjome jokių jų (rusų) branduolinės laikysenos pokyčių, dėl kurių reikėtų keisti mūsų branduolinę laikyseną”.
“Mes nesileisime įbauginami ir toliau remsime Ukrainą”, – sakė J. Stoltenbergas.
