Skip to main content

Kartais mus gąsdina suvokimas, kad net ir būdami patys protingiausi, kartais darome tokias tipiškas klaidas, tarsi iš tikrųjų gyventume Matricoje. Bet ne, tai, žinoma, neturi nieko bendra su sąmokslo teorija: tiesiog kiekvienas iš mūsų gyvena pirmuosius ir paskutinius 20, 30, 40 savo gyvenimo metų – ir šlapinasi ant to paties grėblio kaip ir ankstesnė karta. Įskaitant madingus.

Mėgstame skaityti Nancy Quinn, stilistės iš Kalifornijos, tinklaraštį. Ji rašo apie tai, kaip susikurti garderobą sulaukus keturiasdešimties – tai aktuali tema mados bendruomenėje. Esmė ta, kad amžiaus cenzas kadaise pavergė nemažą dalį mados industrijos, priversdamas mus manyti, kad nuo 20 iki 30 metų galime sau leisti mini sijonus, o nuo 31-ojo gimtadienio juos turėtų pakeisti konservatyvaus midi ilgio suknelės. Po 40-ies metų neva reikia atsisakyti aukštakulnių ir leopardo rašto, o po 50-ies – pamiršti blizgučius, nes jie neva “skirti jauniems”!

Netiesa, netiesa ir dar kartą netiesa. Šiuolaikiniai dizaineriai jau seniai nebeskirsto drabužių pagal amžių: galite dėvėti absoliučiai bet kokius drabužius, ir niekas neturi teisės jums ko nors uždrausti. Tačiau tai, kad kiekvienu gyvenimo laikotarpiu pasitaiko tipiškų klaidų, negali būti atmetama. Būdama paauglė norite eksperimentuoti su mini, tada derinti batelius ir siaurus džinsus, po to – leopardo rašto paltą, kuris derėtų prie aulinių lūpų. Ar buvo toks dalykas?

Būtent apie tai ir rašo Nancy: ji pati atšventė 50-ąjį gimtadienį ir yra profesionali stilistė, todėl gali papasakoti apie mados klaidas, kurias pati padarė po 40-ies ir kurias ištaisė, kad jaustųsi šviežia ir madinga.

Taigi, mados ekspertė prisipažįsta, kad kartą…

  • Patogios ir negražios avalynės nešiojimas: Nancy prisimena, kad kažkada iškeitė baleto plokščiapadžius ir mokasinus į kroksus ir šlepetes, nesirūpindama estetika. Tačiau nesunku rasti itin patogių sportbačių, basučių ir plokščiapadžių batų;
  • Nustojo stebėti, kaip priglunda jos kelnės. Quinn sako, kad sugadino savo išvaizdą, kai nesekė savo figūros ir pirko drabužius “automatiškai”. Tačiau kūno proporcijos keičiasi, todėl apsipirkdami turite į tai atsižvelgti;
  • Pamiršau apie savo apatinių kelnaičių formą. Ypač liemenėlės. Čia galioja ta pati taisyklė, kaip ir ankstesniame punkte: svarbu ne tik rinktis apatinį trikotažą pagal dydį, bet ir atsižvelgti į krūtų formą, kuri su amžiumi keičiasi;
  • Ji pasirinko ryškius papuošalus. Kartą Nensė persistengė su aksesuarais ir nusprendė, kad jos amžiuje geriau nešioti masyvius karolius ir seges, o ne plonas grandinėles ir apyrankes. Ir veltui, nes minimalizmas tinka bet kokiam amžiui;
  • Dėvėjo blizgias kojines ir pėdkelnes. Kvin prisipažino, kad po keturiasdešimties ji kompleksavo dėl kojų venų ir pradėjo jas slėpti po kaproninėmis kojinėmis. Tačiau dėl jų blizgesio jos kulkšnys tapo dar patrauklesnės – poveikis buvo priešingas. Tačiau kai Nensė nustojo nerimauti, problema išnyko savaime: Ar gali žynys, kai atrodai šaunus ir pasitikintis savimi, paveikti tavo nuotaiką?