Temos
Šis formatas tinka ne visiems.
Vaikystėje skaitydavome pasakas, kuriose princas ir princesė įsimyli iš pirmo žvilgsnio ir gyvena “ilgai ir laimingai”. Tačiau stebuklingas siužetas toli gražu neatitinka realaus gyvenimo. Kaip kai kuriems žmonėms reikia didelio draugų rato, kad su vienu galėtų diskutuoti apie filosofiją, o su kitu – šokti iki paryčių klube, taip daugeliui žmonių nereikia vienintelio romantiško ar seksualinio partnerio. Tai gali paskatinti atvirų santykių idėją, kai abu partneriai ieško meilės ar sekso ne pagal pagrindines poros vertybes.
Ar užmegzti atvirus santykius, ar ne, yra labai asmeniškas sprendimas. Ir, pripažinkime, tai tinka ne visiems. Atviri santykiai gali teikti pasitenkinimą, tačiau jie taip pat gali labai apsunkinti gyvenimą. Ir ne tik dėl aplinkinių žvilgsnių, bet ir dėl problemų, susijusių su pavydu ir asmeninėmis ribomis. Todėl prieš pradedant naujus santykius “atviruoju režimu” arba perjungiant į jį esamus santykius, reikia apsvarstyti keletą svarbių klausimų.
1. Ką jums reiškia sąvoka “atviri santykiai”?
Kai žmonės pirmą kartą pradeda tyrinėti šią temą, jie susiduria su daugybe naujų žodžių. Tačiau yra bendras terminas, kuris dažniausiai apibūdina daugumą atvirų santykių tipų – etinė nemonogamija. Tai požiūris, leidžiantis porai mylėti ir būti intymiai be seksualinės ištikimybės. Tokioje sąjungoje partneriai renkasi vadovaudamiesi skaidriu bendravimu ir sąžiningumu vienas kito atžvilgiu.
Etinė nemonogamijos praktika yra įvairių formų. Pavyzdžiui, “hierarchinė poliamorija”, kai asmuo turi kelis partnerius, bet prioritetu laiko santykius tik su vienu iš jų. Taip pat egzistuoja “nehierarchinė poliamorija”, kai santykiai su visais partneriais laikomi lygiaverčiais. Svingerystė yra dar viena etinės nemonogamijos forma. Šiuo atveju gali būti kalbama tik apie seksą. Pora gali tuo pačiu metu lytiškai santykiauti su kitomis poromis ar asmenimis.
Kartu nebūtina tapatintis su konkrečia atvirų santykių rūšimi. Etinė nemonogamija leidžia perrašyti žinomus meilės scenarijus, o tai reiškia, kad partneriai gali laisvai kurti bet kokias konstrukcijas, kurios jiems teikia pasitenkinimą.
2. Kodėl iš tikrųjų norite tai daryti?
Poros apsisprendžia užmegzti atvirus santykius dėl įvairių priežasčių. Moksliniame žurnale “Sexologies” paskelbto straipsnio autoriai nurodė aštuonis tikėtinus motyvus, įskaitant norą patenkinti poreikius, kurių nepatenkina monogaminiai santykiai, norą tapti tam tikros bendruomenės dalimi ir net norą išreikšti savo politines pažiūras.
Pasikalbėję su partneriais apie tai, kas kiekvieną iš jų traukia atviruose santykiuose – daugiau meilės, daugiau sekso ar abiejų šių dalykų derinys – jie galės suprasti vienas kito motyvus ir nuspręsti, ar etinė nemonogamija gali suteikti jiems tai, ko jiems reikia.
3. Ar nesistengiate išsaugoti santykių?
Atviri santykiai nėra “stebuklinga piliulė”, kuri išsprendžia visas problemas. Pavyzdžiui, kartais vienas partneris mano, kad yra poligamiškas, o kitas – ne, bet mano, kad turi sutikti su poligamija, kad išsaugotų santykius. Tokiu atveju monogaminis partneris daro kompromisą dėl savo asmeninių savybių ir idealių santykių idėjų, o tai neišvengiamai sukelia nesutarimus.
Tas pats pasakytina ir apie partnerius, kurių sąjunga jau seniai nutrūko, tačiau jie yra pernelyg susipykę arba yra per daug priklausomi, kad galėtų išsiskirti. Priežastys gali būti įvairios: vieno iš jų noras, o kito nenoras tapti tėvu, papročių ir vertybių konfliktas arba sena “išblėsusios meilės” problema.
Tyrinėdami atvirus santykius partneriai nustato savo sąjungos stipriąsias ir silpnąsias puses. Kartais jie atranda asmeninio augimo ir santykių plėtojimo galimybių ir tada jaučiasi patenkinti ir laimingi. O kartais etinė nemonogamija tampa pabaigos pradžia.
4. Ar jums patogu kalbėti apie asmenines ribas?
Gali būti sudėtinga atvirai kalbėti apie savo poreikius net ir labiausiai nusistovėjusiuose santykiuose, pavyzdžiui, su tėvais ar draugais. Tačiau labai svarbu, kad žmonės, kurie “atveria” savo santykius, žinotų ir gerbtų vienas kito asmenines ribas.
Partneriai turės daug būtinų pokalbių apie tai, kaip viskas bus organizuojama. Kur jie susitiks ir pamatys žmones? Ar jie supažindins draugus, šeimą ir vaikus su kitais partneriais? Kaip jie paskirstys visų laiką? Visa tai ir dar daugiau reikės aptarti, kad visi žinotų ribas ir jaustųsi patogiai.
Jei žmogui sunku atvirai kalbėti apie savo poreikius, tai nereiškia, kad jis negali turėti sveikų atvirų santykių. Tokiu atveju jis gali pradėti pokalbį apie savo baimes. Pavyzdžiui, pasakykite, kad jam įdomu išbandyti atvirus santykius, bet jis nerimauja, kad negalės būti nuoširdus dėl savo jausmų ir kad partneris negerbs jo poreikių. Jei tokio pokalbio metu partneris nerodo dėmesio ir kantrybės, neverta pradėti atvirų santykių, nes jie neįmanomi be laisvo bendravimo ir pagarbos vienas kitam.
Kai net toks pokalbis gąsdina, verta išmokti palaipsniui nustatyti asmenines ribas. Pavyzdžiui, pradėkite nuo pokalbio su artimu draugu apie numanomus poreikius ir pasakykite: “Man patinka, kad mes paprastai nesiuntinėjame žinučių po 22.00 val., nes aš turiu anksti keltis į darbą. Padarykime tai taisykle ir laikykime tai mano asmeninėmis ribomis?” Kitas žingsnis – paprašyti nelabai artimo draugo, kad po dešimtos valandos vakaro neteiktų trumpųjų žinučių. Laikui bėgant aptarti santykių poreikius ir ribas taps lengviau. Jei praktika nepadeda, verta aptarti problemą su psichologu.
5. Kaip elgiatės su pavydu?
Nesvarbu, ar žmogus yra monogamas, ar poligamas, pavydas gali užklupti pačiu netikėčiausiu momentu. Partneriai, norintys išbandyti atvirus santykius, turėtų būti pasirengę analizuoti savo jausmus ir apsvarstyti, kada pavydas gali kelti problemų.
Pavyzdžiui, kas nors rodo agresiją arba užsisklendžia savyje ir atsisako kalbėti apie savo jausmus. Kai kurie žmonės apsimeta, kad viskas gerai, ir nekreipia dėmesio į savo emocijas, nors jos juos graužia iš vidaus. Visi šie požymiai rodo, kad pavydas gali trukdyti sveikam bendravimui, kuris yra labai svarbus atviriems santykiams.
Pavydas, kaip ir visos emocijos, slepia svarbią informaciją apie nepatenkintus poreikius ar problemas, kurias reikia spręsti. Tai dažnas atvirų santykių palydovas, ypač pradžioje. Todėl svarbu, kad partneriai padarytų pertrauką, susitaikytų su savo jausmais ir tada juos aptartų vienas su kitu. Tai sveikas požiūris į pavydą, kurį naudinga praktikuoti prieš pradedant atvirus santykius.
Pavyzdžiui, kai kuriuos žmones gąsdina mintis, kad jų partneris nustos laikyti santykius svarbiausiais, kai atsiras kiti partneriai, o kiti jaučiasi nepakankamai vertinami. Pirmuoju atveju galite praleisti daugiau laiko kartu, o antruoju – pasidalyti namų ruošos darbais arba padaryti ką nors kita, kad partneris pajustų, jog jo pastangos yra pastebėtos.
6. Ar jūsų savivertė priklauso nuo aplinkinių?
Dažnai girdime, kaip svarbu pirmiausia mylėti save, o tik paskui kitą asmenį (arba kitus asmenis atvirų santykių atveju). Tačiau meilės sau ieškojimas yra ilgas vingiuotas kelias ir nebūtina nueiti iki galo, kad į savo gyvenimą įsileistumėte kitokią meilę.
Vis dėlto žmonėms reikia kitų žmonių. Mums reikia jausti pritarimą ir pripažinimą, net jei pasitikime savimi. Palankus kitų žmonių požiūris padeda mums padidinti savivertę. Kai kas nors mus įvertina pliuso ženklu, mūsų požiūris į save pasikeičia ir tampa pozityvesnis.
Tačiau jei žmogus yra pernelyg priklausomas nuo kitų, kad sulauktų meilės ir pripažinimo, tai kelia rimtų problemų. Jam bus sunku susitaikyti su tuo, kad partneris nebesuteikia jam to, ko jam reikia, kaip anksčiau. Normalu, kad norite daugiau meilės iš savo partnerio (ar partnerių). Tačiau nuo to neturėtų priklausyti savigarba. Tik tada etinė nemonogamija gali virsti “ilgai ir laimingai”.
