Temos
Patikrinkite, kokios nuostatos ir mintys tik atrodo teisingos, bet iš tikrųjų mus riboja.
Įsitikinimai padeda mums manevruoti mus supančio pasaulio chaose ir priimti sprendimus, kai trūksta informacijos. Tačiau neturėtume jais aklai pasikliauti. Nė vienas iš mūsų negali būti 100 % teisus, o kai kurios išmoktos tiesos yra netgi pavojingos, todėl verta išmokti skeptiškiau vertinti labiausiai paplitusius įsitikinimus. Kai tai padarysite, atidžiau pažvelkite į kitas savo mintis, kurias laikote savaime suprantamu dalyku. Tobulinkite šį įgūdį, ir mažiau tikėtina, kad pakliūsite į iliuzijų spąstus.
1. Tiksliai žinau, ką darau
Iš pirmo žvilgsnio šis įsitikinimas atrodo naudingas. Atrodo, kad tai motyvuoja jus tikėti savo gebėjimais ir padeda pasiekti geresnių rezultatų. Tačiau ji gali pasisukti ir kitu keliu. Pagalvokite apie visus tuos žmones, kurie elgiasi kaip visiški idiotai, bet yra įsitikinę, kad žino, ką daro.
Jei per daug tikime tuo, ką darome, pradedame teisintis dėl savo blogų veiksmų, sunkiai priimame konstruktyvią kritiką ir ignoruojame gerus pasiūlymus. Kitaip tariant, tarp “aš žinau, ką darau” ir visiško savanaudiškumo yra labai plona riba.
Susitaikykite su tuo, kad ne visada žinote, ką daryti, ir tai yra gerai. Atminkite: būtent supratimas, kad kažko nežinote, padeda išmokti naujų dalykų ir prisitaikyti prie pokyčių. Kad tai būtų įmanoma, turite nebijoti klysti.
2. Tai nesąžininga!
Prisimenate, kaip vaikystėje tėvai atsisakydavo jums ką nors nupirkti, o jūs šaukdavote: “Tai neteisinga!”, o jie atsakydavo, kad gyvenimas apskritai nėra teisingas? Mane tai taip pat visada pykdė. Tačiau dabar tikriausiai jau įsitikinote, kad taip ir yra.
O kas, jei problema yra ne gyvenimo neteisingumas, o mūsų teisingumo apibrėžimas? Pripažįstame, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas yra lygus, ir nuo to kažkaip pereiname prie minties, kad visi turėtume būti vienodai apdovanoti likimo. Tačiau tai neturi prasmės.
Žinoma, nesąžininga, kad nesu toks gražus kaip Bradas Pittas arba kad sergu reta genetine liga, dėl kurios iki 60 metų galiu nugarmėti į kapus. Bet aš vis tiek ketinu ką nors daryti, o ne sėdėti vietoje. Velnias, tai privers mane dar labiau stengtis!
Gyvenime yra dalykų, kuriuos galime kontroliuoti, ir tokių, kurių negalime. Geriau skirti laiko ir pastangų dalykams, kuriuos galime kontroliuoti, o visa kita paleisti velniop.
Ir apskritai, iš kur žinai, kad po 10 metų tai, kas šiandien atrodo baisu, netaps didžiausia likimo dovana? Arba kad jūsų dabartinė aistra nepadės jums pasiekti dugno? Žodį “teisingumas” palikite teismo salei. Kasdieniame gyvenime jis sukelia daugiau problemų nei jų išsprendžia.
3. Daugiau yra geriau
Atrodo, kad visi suprantame, jog materializmas ir nuolatinis vartojimas yra blogai, bet vis tiek vienaip ar kitaip visada norime daugiau. Jei atsisakysime vieno vartotojiškumo, jo vietoje būtinai rasime kitą.
Pavyzdžiui, daugelis tūkstantmečio kartos atstovų nesvajoja apie butą ir automobilį, kaip jų tėvai, bet nori patirti kuo daugiau įspūdžių: daugiau keliauti, išbandyti naujus dalykus, turėti daugiau draugų, linksmybių ir galimybių.
Paradoksalu, bet kai turime daugiau pasirinkimo galimybių, jaučiamės ne laimingesni, o ne laimingesni. Siekdami naujų patirčių, mes veikiau pasiklystame, o ne tampame vientisi. Kaip sakė romėnų filosofas Seneka, vargšai yra ne tie, kurie turi mažai, bet tie, kurie trokšta daugiau.
Nesupraskite klaidingai, nauja patirtis ir naujos pažintys yra svarbios, jos gali daug ko išmokyti. Tiesiog tam tikru momentu jų siekimas pradeda daryti daugiau žalos nei naudos.
Siekite supaprastinti, o ne kaupti. Atsisakykite nereikalingų daiktų ir pabandykite nutraukti nuolatinio vartojimo ciklą. Raskite keletą svarbių veiklų ir žmonių, kuriems galėsite skirti savo energiją.
4. Būsiu laimingas, kai tik gausiu X
Tikslai yra puikūs. Pats esu didelis jų gerbėjas. Mums jų reikia, kad nepraleistume savo gyvenimo veltui. Tačiau kartais tikslai tampa pavojingi. Pavyzdžiui, kai pernelyg su jais susitapatiname, pamiršdami, kad jie turėtų tik padėti mums pasiekti rezultatų, o ne tapti savaimine vertybe.
Tarkime, nusprendėte numesti 10 kg, nes manote, kad dėl to tapsite laimingesni. Jei esate taip emociškai įsitraukę į šį tikslą, kad visa jūsų savivertė priklauso nuo jo, jūsų laukia įvairūs pavojai:
- Kad gautumėte tai, ko norite, galite būti pasiruošę daryti abejotinus dalykus arba rizikuoti savo sveikata.
- Jei nepasiekiate savo tikslo, jus apima neviltis ir beviltiškumas. Jaučiatės esąs nieko vertas.
- Pasiekėte savo tikslą, bet kažkodėl jaučiatės tuščias. Vieną ar dvi sekundes buvote pakylėtas dėl to, ką pasiekėte, bet po to iškart kilo klausimas: “O kas dabar?”
Norėdami išvengti tokios situacijos, naudokite tikslus kaip orientyrus. Net jei numetėte ne 10 kg, o 5 kg, vis tiek einate teisinga linkme. Tai ir yra svarbiausia.
5. Jis nepadeda man pasveikti, todėl man jo nereikia
Būkite atsargūs su saviugda, nes ji gali virsti priklausomybe. Daugelis žmonių “užsikabina” už savęs pažangos jausmo, kai bando išspręsti realią savo problemą. Jie daug laiko praleidžia optimizuodami kiekvieną žingsnį, išbandydami naujus produktyvumo metodus ir tobulėdami.
Ši saviugdos manija yra pavojinga:
- Taip susitelkiate į save, kad tampa sunku suprasti tuos, kurie nėra tiesiogiai susiję su jūsų siekiais.
- Nustojate džiaugtis gyvenimu, įskaitant savo pasiekimus.
- Patenkate į savo tikslų spąstus ir į visas nesusijusias veiklas žiūrite kaip į laiko švaistymą.
Nepamirškite, kad brangiausių gyvenimo akimirkų nerasite kalendoriuje ar darbų sąraše. Juos patiriame, kai ką nors darome spontaniškai arba leidžiame sau atsipalaiduoti. Žaisti žaidimą, juoktis su draugu, kalbėtis su vaiku, skaityti knygą, šiek tiek ilgiau miegoti – kartais verta ką nors daryti vien dėl paties proceso.
