Skip to main content

Jevgenijus Prigožinas žino, kaip sukelti sumaištį.

Beveik kasdien patekęs į laikraščių antraštes dėl savo pikantiškų komentarų apie karą Ukrainoje, liūdnai pagarsėjęs Rusijos “Vagnerio” grupės lyderis, kaip teigiama, siekia politinės valdžios.

Kai kas net teigia, kad jis nori tapti prezidentu.

“Prigožinas yra labai negarbinga asmenybė”, – sakė Rusijos politikos analitikas profesorius Markas Galeotti. “Tai žmogus, kuris iškilo darydamas viską, ko nori Putinas ir Kremlius, ir, akivaizdu, kad jam labai gerai sekasi.”

Dar prieš siųsdamas savo samdinių armiją į kai kuriuos žiauriausius Ukrainos mūšius, Prigožinas vadovavo trolių ūkiui, kuris kišosi į JAV rinkimus, ir dėl to pateko į karštą FTB nemalonę, o savo privačios milicijos kovotojus naudojo neaiškiems verslams Afrikos žemyne.

Pranešama, kad naujausias jo žingsnis – užgrobti politinę partiją Rusijoje, o tai, kaip perspėja Karo studijų instituto analitikai, gali sukelti “susiskaldymą Kremliuje”.

“Akivaizdu, kad jis bando užimti poziciją, kad galėtų atlikti viešą vaidmenį Rusijos politikoje”, – sakė Prinstono universiteto politikos profesorius Markas Beissingeris. “Yra klausimas, kuris vis labiau kabo virš Rusijos politikos: Kas bus po V. Putino.”

“Putinui negresia pavojus būti nuverstam, – tęsė jis. “Tačiau jis sensta, o diktatoriams senstant, ambicijų turintys asmenys stengiasi užimti pozicijas, kad galimai užpildytų spragą, atsiradusią po lyderio mirties.”

“Prigožinas neturi nei draugų, nei sąjungininkų

Prigožino politinė galia priklauso nuo Vagnerio – joks kitas Rusijos politikas neturi tokios karinės jėgos, o jo didžiulis turtas “susikaupė saugant silpnus Afrikos režimus mainais į jų aukso kasyklas”, pabrėžia Beissingeris, nors jis abejoja, kad samdinys kada nors tiesiogiai susidoros su Putinu.

Paskatintas tariamų laimėjimų Ukrainoje, Prigožinas neabejotinai sukėlė audrą Rusijos politikoje.

Jis susipyko su Sankt Peterburgo gubernatoriumi ir užsipuolė karinę vadovybę dėl jos kampanijos prieš Kijevą – dėl to daugelis kitų rusų atsidūrė kalėjime.

Kovo mėn. jis atvirai pasipriešino Kremliaus pasakojimui, kad Ukrainoje kovojama su naciais – melagingam argumentui, kurį jis ne kartą naudojo invazijai pateisinti, o savaitgalį, regis, paragino nutraukti kovas.

“Prigožinas yra… žmogus, kuris sugeba rasti būdų, kaip veikti sistemoje, bet visada tam tikru mastu yra ant tos sistemos krašto, ant to, kas yra priimtina, ribos, ir tas ribas peržengia”, – sakė Beissingeris.

“Jis nesitapatina su oligarchiniu elitu, bet yra jo atstumtasis, toks pat turtingas, koks yra dabar.”

Manoma, kad Prigožinas, kilęs iš darbininkų klasės, devynerius metus praleido kalėjime už vagystes, nes Sovietų Sąjunga devintajame dešimtmetyje žlugo.

Prigožinas toleruojamas, nes yra “naudingas Putinui”, aiškino Beissingeris. “Karo metu jis teikia valstybei paslaugas, kurių negali suteikti kariuomenė”.

Negailestingi ir žiaurūs Vagnerio samdiniai kaltinami plačiai paplitusiais žmogaus teisių pažeidimais visame pasaulyje – tai, ant ko nedaugelis vyriausybių norėtų matyti savo pirštų antspaudus.

“Viskas gali greitai sugriūti, – sakė Beissingeris. “Tačiau jis taip pat gali tai paversti įtaka, jei užmegs tinkamus ryšius.”

“Vendetos – jo hobis”

Analitikas Galeotti buvo skeptiškesnis.

“Nematau jokių politinių ambicijų požymių”, – sakė jis . “Visos šios kalbos, kad jis gali tapti kitu prezidentu arba gynybos ministru, yra visiška nesąmonė.”

“Tai neturi jokio pagrindo.”

Dar prieš juos išsiunčiant į Bachmuto “mėsmalę” Pietų Ukrainoje, “Vagnerio” samdinių skaičius siekė 30 000, palyginti su 800 000 aktyvių tradicinės kariuomenės karių. Be to, jie yra labai priklausomi nuo Rusijos kariuomenės amunicijos.

Dėl to Prigožinas yra “santykinis menkysta”, sako Galeotti, pabrėždamas, kad jis taip pat labai priklauso nuo vyriausybinių sutarčių ir jam reikia Putino leidimo valdyti samdinių grupę, nes pagal Rusijos įstatymus jie yra techniškai neteisėti.

“Net jei jam būtų suteikta daugiau galių, jis būtų Kremliaus įrankis, o ne realiai savarankiškas”, – sakė A. Galeotti.

Vis dėlto jis pridūrė: “Manau, kad visada pavojinga atmesti Prigožino galimybę. Jis yra verslus. Jis yra oportunistas ir negailestingas. Jis padarys viską, ko reikės.”

Progožino įmonė “Concord Catering” laimėjo milijardinius kontraktus maitinti Rusijos mokyklas ir kariuomenę bei rengti Kremliaus banketus, todėl manoma, kad būtent čia jis pirmą kartą priėjo prie Putino ausies ir gavo tariamą pravardę “Putino virėjas”.

Didesnė kliūtis tariamiems Progožino politiniams planams gali būti pats Progožinas.

“Neįvertinęs, kad žaidžia su dideliais berniukais”, A. Galeotti užsiminė, kad “buvęs nusikaltėlis banditas” galėjo persistengti “mėtydamas savo svorį” ir “liedamas vitriolą” ant Rusijos valdžios atstovų.

“Tai žmogus, turintis labai stiprią piktumo gyslelę, esu linkęs sakyti, kad vendeta yra jo pagrindinis pomėgis.”

Kai kurie teigia, kad praėjusį mėnesį per sprogimą nužudytas žymus karinis tinklaraštininkas Vladlenas Tatarskis buvo įspėjimas Prigožinui, nes jie buvo sąjungininkai ir tai įvyko kavinėje, kuri kadaise priklausė jam. Tačiau yra ir daug kitų teorijų, pavyzdžiui, kad už sprogimo stovi Ukraina.

“Progožinas persistengė”, – sako Galeotti. “Praėjusiais metais jis buvo labai pakilęs, nes Rusijos kariuomenei desperatiškai reikėjo daugiau darbo jėgos”.

“Nuo pat dalinės mobilizacijos Rusijos kariuomenė turi 300 000 karių daugiau, o Vagneris yra daug mažiau vertingas”.

Tad kas gi slypi už šių gandų?

Galeotti sako, kad vienas iš pagrindinių spekuliacijų apie Prizoghino politines ambicijas šaltinių yra tai, kad jis yra labai atviras.

Jis pridūrė, kad jo politiniai priešai taip pat “labai mielai” skatina šią idėją, kad įvarytų pleištą tarp jo ir V. Putino.

“Dabartinėje aplinkoje labai pavojinga kalbėti apie žmogų, kuris nori tapti kitu prezidentu”.

Nuo karo Ukrainoje pradžios vis daugiau oligarchų ir V. Putino kritikų randama negyvų, todėl kyla klausimų, ar jie nėra pernelyg dažni, kad būtų atsitiktiniai.

Rusijos naujienų agentūrų duomenimis, kai kurie jų atsitiktinai iškrito pro ligoninių langus, kiti suklupo nusileidę nuo kelių aukštų laiptų.

Galeotti nuomone, spekuliacijos ir susidomėjimas Prigožinu galiausiai atspindėjo kai ką, kas galbūt kelia didesnį nerimą.

“Baisiai žavisi ši samdinių jėga, kuri, atrodo, visiškai ignoruoja pagrindines civilizuoto elgesio normas”, – sakė jis. “Dėl šių žmonių įprastinė Rusijos kariuomenė atrodo kaip skautai”.

Internete buvo išplatinti vaizdo įrašai, kuriuose Vagnerio samdiniai dezertyrus žudo plaktukais, o šios pajėgos buvo kaltinamos prievartavimu Ukrainoje.

“Daugelis žmonių nelabai supranta Prigožino, – sakė Galeotti. “Jis tapo tarsi Roršacho rašalo dėme”.

“Jei norite tikėti, kad Prigožinas iš esmės yra kažkoks laisvamanis samdinių čempionas, kuris tiesiog daro, ką nori, tada gerai. Jei norite tikėti, kad jis tiesiog kruvinas vykdytojas to, ko nori Putinas, tada gerai.

“Kiekvienas gali turėti savo asmeninį Prigožiną”.