Temos
Įvairiose gyvenimo situacijose reikia skirtingų klausymosi būdų.
Kodėl svarbu būti geru klausytoju
Aiškus bendravimas yra raktas į sėkmę palaikant santykius su kitais žmonėmis, o geras klausymasis sukuria tvirtą pasitikėjimo pagrindą. Kai naudojate tinkamą, jūsų aplinkybes atitinkančią klausymosi formą, pranešate kolegoms, draugams ir šeimos nariams, kad jie yra pastebėti ir vertinami.
Be to, lavindami gero klausytojo įgūdžius, greičiau įsisavinsite naują informaciją ir galėsite patogiai reikšti empatiją. Kiekvienai gyvenimo situacijai turite pasirinkti skirtingą klausymosi būdą. Iš viso yra šeši tipai.
Kokios yra klausymosi rūšys?
1. Kritinis
Toks klausymasis reiškia, kad analizuojate gautą informaciją ir, remdamiesi ja, formuojate savo nuomonę. Jis praverčia paskaitose, seminaruose ir bet kurioje kitoje situacijoje, kai reikia susigaudyti faktų ir nuomonių sraute ir suformuluoti savo požiūrį.
Kritiškas klausymasis padeda ne tik darbe ar studijose, bet ir kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, kai kas nors aktyviai bando jus įtikinti arba kai kas nors nori jums ką nors parduoti. Naudodami šį tipą galite nekreipti dėmesio į informacinį triukšmą, skaityti tarp eilučių ir susidaryti savo nuomonę apie viską, ką girdite.
Norėdami patobulinti kritinio klausymosi įgūdžius, išmokite atskirti faktus nuo nuomonės, atpažinti šališkumą kitų žodžiuose ir mąstyti nestandartiškai. Dažniau pasikliaukite logika, sveiku protu, priežastimis ir pasekmėmis ir užrašykite tai, ką išgirdote. Tai padės jums apgalvotai analizuoti informaciją ir racionaliai mąstyti.
2. Pasyvus .
Tai gebėjimas klausytis tyliai ir atidžiai, leidžiant pašnekovui kalbėti laisvai, nereaguojant į jo žodžius.
Šis klausymosi būdas tinka tais atvejais, kai kitam asmeniui reikia išspręsti asmeninę problemą arba tiesiog išsipasakoti. Tuomet sutelkite dėmesį tik į tai, ką girdite, atidėdami į šalį savo įsitikinimus, mintis ir reakcijas.
Pasyvus klausymasis yra svarbus kuriant tvirtus santykius su draugais, partneriais ir šeimos nariais. Tai leidžia jūsų artimiesiems jaustis išgirstiems ir suprastiems.
Šis klausymosi būdas panašus į kitą – palaikomąjį, kai pokalbyje naudojate padrąsinančias replikas, padedančias kitam asmeniui dar labiau atsiverti. Svarbu netraukti antklodės ant galvos, o tik retkarčiais įterpti savo penkis centus.
3. empatiškas
Kaip ir pasyvus klausymasis, empatinis klausymasis leidžia sustiprinti ryšį su kitais žmonėmis ir padėti jiems pasijusti išgirstiems. Skirtumas tas, kad klausydamiesi užduodate klausimus, kurie leidžia jums įsijausti į žmogų, su kuriuo kalbate, ir suprasti, ko jis nori iš pokalbio.
Kad taptumėte empatišku klausytoju, turite atsisakyti išankstinių nuostatų ir visą dėmesį sutelkti į kitą asmenį ir jo žodžius. Kita svarbi detalė – išmokti jaustis patogiai tylint ir sukurti palankią atmosferą.
Turėtumėte būti atviras alternatyvioms nuomonėms ir faktams, stengtis suprasti kitų žmonių emocijas ir asmeninę patirtį. Tai reiškia, kad net jei nesutinkate su tuo, ką sako jūsų pašnekovas, į pokalbį žiūrite atvirai ir vis tiek priimate jo jausmus ir požiūrį. Tai gerokai sumažina nesusipratimų skaičių ateityje.
4. informacinio pobūdžio.
Šio tipo klausymo metu daugiausia dėmesio skiriate nepažįstamai informacijai suprasti ir įsiminti, pavyzdžiui, pirmą dieną naujame darbe.
Informacijos klausymasis leidžia įsisavinti žinias, rūšiuoti jas, išryškinant tai, kas svarbu, ir atmetant tai, kas nesvarbu, bei paversti jas tikru katalogu savo galvoje. Šis įgūdis praverčia mokantis, klausantis mokslo populiarinimo podkastų ir knygų, dalyvaujant konferencijose ar atliekant praktiką.
Kad geriau įsisavintumėte informaciją, būkite susikaupę, užsirašinėkite ir užduokite patikslinamųjų klausimų, kurie padės geriau įsisavinti informaciją.
5. Aktyvus
Tai tikriausiai vienas iš labiausiai paplitusių klausymosi tipų. Naudodami šį žodį parodote pašnekovui, kad esate visiškai įsitraukę į pokalbį. Tai priklauso nuo klausytojo dėmesio ir sąmoningų pastangų išgirsti ir suprasti kalbantį asmenį bei išsaugoti informaciją.
Išmokti aktyviai klausytis gana paprasta. Naudokite kūno kalbą, pavyzdžiui, šiek tiek pasilenkdami į priekį, kad duotumėte kitam asmeniui suprasti, jog pokalbis jus domina. Nepertraukinėkite, visą laiką būkite susikaupę ir užduokite tinkamus klausimus, kurie leistų plėtoti temą.
Aktyvus klausymasis yra svarbus bet kurioje gyvenimo srityje. Tačiau jis labiausiai tinka problemoms spręsti ir konfliktų prevencijai, taip pat bendravimo įgūdžiams ugdyti.
6. Reflexive
Šis tipas panašus į empatinį klausymąsi ir, kaip ir aktyvus klausymasis, dažnai naudojamas sprendžiant prieštaringas situacijas. Reflektyvaus klausymosi esmė – pakartoti tai, ką sako kitas asmuo. Šis metodas leidžia žmogui, su kuriuo kalbate, pajusti, kad jis iš tiesų yra išklausytas.
Pavyzdžiui, jei pastebėjote, kad kyla konfliktas, galbūt norėsite atsisakyti agresijos ir imtis refleksyvaus klausymosi, kad sumažintumėte įtampą. Labai dažnai konfliktai virsta varžybomis dėl teisės išsakyti savo nuomonę arba pakeisti kitų nuomonę. Reflektyvus klausymasis leidžia visiems nusiraminti ir užmegzti dialogą.
Tai darydami turėtumėte reguliariai daryti pauzes ir pasitikslinti, ar suprantate, ką sako jūsų oponentas. Jie jausis saugesni, nes jiems nereikės kovoti, kad jų nuomonė būtų išgirsta. Tai padės pasiekti abipusį supratimą.
Žinoma, gali būti sunku taikyti reflektyvų klausymąsi, ypač jei esate temperamentingas. Kita vertus, atsisakius minties “laimėti” ginčą ir atkreipus dėmesį į kito asmens požiūrį, bendrauti daug lengviau. Tai gali padėti jums priimti jo idėjas arba padėti jam suprasti, kad jo argumentai yra klaidingi.
Jei iš prigimties nesate geras klausytojas arba jei esate linkęs kalbėti daugiau nei kiti žmonės, užduokite daugiau klausimų, rečiau įsiterpkite į pokalbį ir stenkitės įsigilinti į tai, kas sakoma. Tai padės užmegzti santykius ir paskatins kitus taip pat atidžiai klausytis, kai ateis jūsų eilė kalbėti.
