Temos
Koordinatės: 22.337286, 31.626056
Kiek išleidom: 130 eurų.
Abu Simbelis yra Egipto kaimas netoli sienos su Sudanu. Čia stovi Ramzio Antrojo šventykla – mano nuomone, didingiausias faraonų epochos statinys.
Tai ne tik pati šventykla, bet ir jos istorija. Jis buvo iškaltas uoloje kairiajame Nilo krante XIII a. pr. m. e. Netoliese yra šventykla, skirta Ramzio Antrojo žmonai Nefertarijai pagerbti. Abu pastatai turėjo kelti baimę ir pagarbą pietiniams Egipto kaimynams. Viduramžiais jie buvo visiškai pamiršti ir užpustyti smėlyje. 1817 m. įėjimą į Ramzio Antrojo šventyklą atkasė italų tyrinėtojas Giovanni Belzoni.
XX a. septintajame dešimtmetyje kompleksui grėsė užtvindymas dėl Asuano užtvankos ant Nilo statybos. Todėl 1964-1968 m. organizavo paminklų perkėlimą 60-65 metrų aukščiau jų pirminės vietos. Šventyklos buvo supjaustytos į šimtus blokų, kurių kiekvienas svėrė 20-30 tonų, ir sumontuotos naujoje vietoje kaip statybinis rinkinys. Virš jų pastatytas uolą imituojantis betoninis kupolas.
Egipte aplankiau Aleksandriją, Kairą, Luksorą. Abu Simbelis visada atrodė geidžiamas, bet be galo toli nuo civilizacijos. Didžiąją metų dalį čia labai karšta – balandžio-spalio mėnesiais temperatūra svyruoja nuo 40 iki 45 laipsnių šilumos. Nusprendžiau vykti 2022 m. lapkritį, kai gyvenau Hurgadoje.
Tiesioginio susisiekimo tarp Hurgados ir Asuano, artimiausio Abu Simbelio miesto, nėra. Aš važiavau autobusu iš Hurgados į Luksorą 4,5 valandos ir 10 eurų. Iš Luksoro į Asuaną traukiniu už 2 eurus ir 3,5 valandos. Asuane išsinuomojo viešbučio apartamentus trims dienoms už 130 euru . Pirmąsias dvi dienas apžiūrėjome gerai išsilaikiusią Izidės šventyklą Aguilkijos saloje ir karjerus su didžiuliu nebaigtu statyti obelisku. Trečiąją dieną nuvykau į Abu Simbelą.
280 kilometrų atstumą tarp Asuano ir Abu Simbelio galima įveikti keliais būdais. Pirmoji galimybė – samdyti vairuotoją su automobiliu už 115-135 eurų . Automobilyje gali važiuoti ne daugiau kaip trys žmonės. Antrasis būdas – važiuoti turistiniu mikroautobusu už 15 eurų per kelionių organizatorių arba 25 eurų, jei kelionę užsisakysite per viešbučio savininką. Trečiasis būdas – nuvykti į Asuano autobusų stotį ir nusipirkti vienkartinį bilietą už 3 eurų. Anksčiausias skrydis – 08:00 val.
Kelionę užsisakiau per viešbučio savininką, nes nenorėjau gaišti laiko kelionių agentūrose ir netikėjau, kad pietinėje Egipto dalyje važinėjantys aptriušę autobusai gali laiku kur nors nuvežti. Viešbučio savininkas taip pat davė man policijos leidimą lankytis pasienio zonoje. Jis yra nemokamas, kaip suprantu, policija jį greitai išduoda visiems atvykusiems, bet vėlgi neturėjau tam papildomo laiko.
Visi turistiniai mikroautobusai iš Asuano išvyksta 04:00 val. Atsibudau 03:00, perplaukiau upę valtimi iki numatyto laiko. Buvau apsistojęs Dramblio saloje, o nemokamą pervežimą teikė viešbutis. Mikroautobusas vėlavo iki 04:25 val. Geru keliu tarp Asuano ir Abu Simbelio 280 km realiai įveiksite per 3-3,5 valandos. Tiesą sakant, man buvo pažadėta, kad prie šventyklų būsiu 7.00 val. Tačiau prie išvažiavimo iš Asuano valandą susidarė transporto priemonių su turistais spūstis, nes policija tikrino leidimus. Į kelionės pabaigą mikroautobusas pusvalandžiui sustojo kavinėje.
Visą kelią važiavome per apleistą Sacharą palei žmogaus sukurtą Nasero ežerą. Viduje buvo oro kondicionierius ir erdvu – apskritai, tai padorus turistinis autobusas. Prie įėjimo į šventyklų kompleksą atvykome 09:15 val. Vairuotojai paprastai skiria pusantros valandos, bet man, mano draugui ir draugui egiptiečiui nebuvo sunku įtikinti juos skirti mums dvi valandas.
Kaip paaiškėjo, dviejų valandų pakako. Kompleksas dirba nuo 6:00 iki 17:00, o didžiausias lankytojų srautas būna nuo 8:00 iki 11:00, prieš vidurdienio karščius. Nuo 09:15 iki 09:35 val. stovėjau eilėse – prie bilietų kasos ir prie bilietų tikrintuvų. Kasoje dirba gidai su krūvomis pinigų, jie perka daugybę bilietų savo klientams. Į Abu Simbelį dažniausiai vyksta organizuoti turistai. Mums, nepriklausomiems keliautojams, tenka palaukti, nes pinigai skaičiuojami rankiniu būdu.
Bilietas kainuoja 10 eurų – mano nuomone, tai brangiausia atrakcija Egipte. Taigi, už apsilankymą Karalių slėnyje reikia mokėti 8 eurų, už įėjimą į Gizos plynaukštę su piramidėmis – 5 eurų , į Egipto muziejų, Saladino citadelę Kaire, Sakkaros nekropolį – 5 eurai.
Prie įėjimo manęs laukė jūra žmonių. Jau seniai Egipte nebuvau matęs tokios sumaišties. Į abi šventyklas nusidriekė ilgos eilės.
Iš pradžių išsigandau. Tai prieštaravo įprastam romantiškam Abu Simbelio šventyklų įsivaizdavimui, kai jautiesi atsidūręs pasaulio pakraštyje ir fotografuojiesi beveik vienas.
Tačiau siaubas greitai atslūgo. Ramzio Antrojo šventykla ne veltui vadinama didinga. Šalia įėjimo stovi keturios sėdinčio faraono statulos. Jų aukštis – 20 metrų, šalia jų jautiesi kaip skruzdėlytė. Statulos dvelkia amžinybe, kaip Didžiosios Gizos piramidės. Jos stovi jau daugiau kaip tris tūkstančius metų, oriai ir netrikdomai, išskyrus tai, kad vienai statulai žemės drebėjimas nupjovė galvą.
Iš tolo atrodo, kad statinys yra vientisas. Priėjus arčiau, vis dar galima pamatyti darbininkų paliktus pjūvius. Perkėlimas nebuvo sklandus. Tačiau tai nesugadina bendro vaizdo ir nesumenkina nuopelnų. Jei ne tarptautinės bendruomenės pastangos, paminklas dabar pamažu nyktų Nasero ežero dugne.
Ramzio Antrojo šventykla viduje yra taip pat gerai išsilaikiusi, kaip ir išorėje. Žinojau, kad vidiniai kambariai yra maži – visi kartu siekia 55-60 metrų, todėl nė kiek nenusivyliau.
Šventyklą sudaro didesnė salė, mažesnė salė ir mažytė šventykla, kurioje Ramzis Antrasis apsuptas dievų. Pagrindinėje salėje lubas laiko aštuonios 10 metrų ilgio kolonos – dievo Ozyrio pavidalo faraono statulos. Sienas puošia reljefai, pasakojantys apie valdovo karinius žygius. Jie yra tokio pat aukšto lygio kaip ir Luksore.
Po pagrindinio pastato nuėjau į Nefertari šventyklą. Ant jo fasado iškaltos šešios didžiulės statulos: keturios Ramzio Antrojo ir dvi jo žmonos Nefertari. Įdomu tai, kad karalienė yra tokio pat ūgio kaip ir faraonas. Paprastai senovės Egipto karališkosios šeimos nariai būdavo vaizduojami ne aukštesni nei faraono keliai. Mokslininkai mano, kad taip Ramzis Antrasis amžinybėje atspindėjo savo meilę žmonai.
Nefertari šventykloje labiausiai įsiminė kolonos su deivės Hathor galva. Laikas ir vandalai beveik nepaliko jokių pėdsakų ant Hatoro veido, kitaip nei Hatšepsutos šventykloje Luksore. Taip pat prisimenu, kad Nefertari šventykloje labai tvanku – egiptiečiams reikia kažką daryti su ventiliacija.
Dvi valandas, kol buvau ant mišinio, temperatūra buvo +25…30 °C. Toleruotinas. Dėvėjau skrybėlę ir marškinėlius trumpomis rankovėmis – man nereikėjo kremo nuo saulės. Šalia bilietų kasos yra turgelis, tualetai ir kavinė, tad galite atsigaivinti ir atsikvėpti.
10.30 val. minios prie paminklų išretėjo, o anksti vidurdienį jos visai išsisklaidė. Taigi, darau išvadą, kad geriausia būtų, jei kartu su draugais pasisamdytumėte vairuotoją ir išvyktumėte iš Asuano apie septintą valandą vakaro. Taip, vidurdienio saulėje pasimėgausite saulės spinduliais, bet nebus minios žmonių. Beje, mūsų mikroautobusas grįžo po keturių valandų.
