Temos
Pasakų fiordais, stebuklingomis šiaurės pašvaistėmis ir įkvepiančia gamta pasižyminti Norvegija neabejotinai įkvepia naujovėms. Todėl nenuostabu, kad ši šalis yra pradedančiųjų įmonių centras, kupinas pažangių ir pažangių idėjų.
Norvegija taip pat keičia veiklos kryptį ir nebėra naftos ir dujų gamintoja, o jos inžinerijos talentai jungiasi prie žaliosios energetikos pradedančiųjų įmonių arba pradeda jas steigti. Šalis, garsėjanti aukštos kokybės pragyvenimo lygiu, taip pat pritraukia užsienio technologijų talentus.
Beveik 5,5 mln. gyventojų turinti šalis užima 24 vietą pasaulyje pagal pradedančiųjų įmonių ekosistemą ir 13 vietą Vakarų Europoje. Ji atsilieka nuo kaimyninės Švedijos, tačiau pamažu bando ją pasivyti.
Viena iš šešių Norvegijos vienaragių, t. y. pradedančiųjų įmonių, kurių vertė viršija 1 mlrd. eurų, švietimo technologijų bendrovė “Kahoot!” teigia, kad Norvegijos visuomenė ir komercinė struktūra praeityje buvo daugiausia pagrįsta žaliavomis, pavyzdžiui, nafta, gamtinėmis dujomis ir žuvininkyste.
Tačiau per pastaruosius 10-20 metų buvo dedama daugiau pastangų diversifikuoti ekonomiką ir kurti naujas pramonės šakas, pavyzdžiui, technologijų.
“Pagrindiniai veiksniai, padedantys sukurti įvairesnės ir verslesnės ekonomikos pagrindą, yra išsilavinusi darbo jėga, tinkamų technologijų prieinamumas ir diegimas, kapitalo prieinamumas ir pagrįsta reguliavimo sistema, – sako “Kahoot! generalinis direktorius Eilertas Hanoa.
“Visose šiose srityse matome pažangą, nors dar reikia daug nuveikti”, – sako generalinis direktorius Eilertas Hanoa.
Investicijų nesėkmė
Viena didžiausių Norvegijos kliūčių – galimybė gauti investicijų, o tai gali tapti dar sunkiau dėl dabartinio ekonominio neapibrėžtumo.
“Akivaizdu, kad tiesioginis poveikis visai Norvegijos pradedančiųjų įmonių scenai yra galimybė gauti kapitalo, kuri dabar daugeliui gali būti sunkesnė. Be to, kai kuriems sunkumų kelia ir didėjančios darbo sąnaudos bei bendra infliacija”, – sakė Hanoa.
“Talentų mobilumas dabar tikriausiai šiek tiek sumažėjo po siautulingo laikotarpio, kai talentus išlaikyti buvo gana sunku ir daugelis ieškojo naujų karjeros galimybių kitur. Taigi, sakyčiau, kad tai tikriausiai nevienareikšmis vaizdas”.
Tačiau, kalbėdamas pozityviau, jis teigė, kad jei turite pradedančiąją įmonę, kuri turi stiprią idėją, komandą ir vykdymą, “vis dar visiškai įmanoma gerai vystytis net ir sunkiais laikais”.
Investuotojų švietimas
Viena iš įmonių, kuri sugebėjo dirbti sunkiu laikotarpiu, buvo pradedančioji įmonė “Fygi”, pradėjusi veiklą COVID-19 pandemijos metu.
Ši mažmeninės prekybos technologijų bendrovė siūlo saugią “scan-pay-go” sistemą, skirtą savitarnos apsipirkimui, kurį galima atlikti naudojantis mažmenininko QR kodu. Ji gali būti naudinga ir mažmenininkams, ir pirkėjams.
Nors idėja buvo pradėta įgyvendinti Norvegijoje, bendrovė taip pat turi biurus Lenkijoje ir Vokietijoje, kurie, pasak bendrovės, reikalingi, kad galėtų plėstis ir išsilaikyti.
Manau, kad galime sukurti labai geras įmones. Ir didesnė Europos ekosistema turi vienodai ugdyti kitus šių bendrovių savininkus, o ne laukti, kol amerikiečiai jas perims.
Maria Grimstad de Perlinghi
Partnerė, “Norselab
“Labai nenatūralu orientuotis tik į savo šalies rinką, kai visa Norvegijos rinka yra per maža”, – sakė “Fygi” generalinis direktorius Amundas Skaadenas.
“Norvegijai, Švedijai, Danijai ir Suomijai, sakyčiau, prireikė daug daugiau laiko, kad įsisavintų šią technologiją, nei, pavyzdžiui, Vokietijai. Taigi, mes mokomės iš Vokietijos”.
Tačiau bendrovė taip pat turi tarptautinių partnerių, tokių kaip “Microsoft”, “Mastercard” ir “Veeps”, ir būtent šioje srityje ji tikisi visiškai suklestėti.
“Kaip technologijų įmonė, turime šviesti investuotojus. Jei užsiimate žuvų auginimu vakarinėje Norvegijos pakrantėje, noriu pasakyti, kad jums nereikia šviesti investuotojų. Jie žino visas tos prekybos detales”, – sakė jis ir pridūrė, kad piketuoti reikia aukštu lygiu, nes “kai tik pradedi gilintis į detales, prarandi žmones”.
“Sakyčiau, kad siekiame investicijų arba pinigų į tai, kas šioje šalyje nėra taip įprasta. Taigi tai, sakyčiau, yra viena iš problemų”.
Kaip Europa galėtų pasistengti
Nors Norvegijos investuotojus reikia įtikinti, tarptautinis susidomėjimas Norvegijos technologijų pradedančiosiomis įmonėmis auga.
“Dabar bendraujame su daugybe tarptautinių investuotojų ir matome, kad Šiaurės šalys kelia didelį susidomėjimą”, – sakė Maria Grimstad de Perlinghi, fondo “Norselab”, kuris daugiausia dėmesio skiria poveikio technologijoms ir bendradarbiauja su tarptautiniais investuotojais, partnerė.
“Taip pat matome, kad, nepaisant pasaulinio rinkos nuosmukio, nėra jokių ženklų, kad ši plėtra Šiaurės šalyse sulėtėtų”, – pridūrė ji.
Tačiau Grimstad de Perlinghi nerimauja dėl vieno dalyko – kad tarptautinės rinkos, ypač Jungtinės Valstijos, praris Norvegijos startuolius. Jos teigimu, Europos pramonės ekosistema taip pat turi pradėti rimtai žvelgti į pradedančiąsias įmones ir paklausti savęs, ar nėra geresnio būdo įsigijimams vykdyti.
“Manau, kad galime sukurti labai geras įmones. Ir manau, kad platesnė Europos ekosistema turi lygiai taip pat kurti naujus šių įmonių savininkus, o ne laukti, kol amerikiečiai jas perims”, – sakė ji.
Norvegiška kokybė
Norvegijos inkubatoriaus “Startuplab” investavimo partnerė Lise Fulland sakė, kad, be didžiulės švarios energijos įmonių plėtros, klesti ir mobilumo bei finansinių technologijų įmonės.
Tačiau prieinamo finansavimo trūkumą gali lemti ir norvegų prigimtis, t. y. jiems gali būti sunku parduoti savo paslaugas ar prašyti investicijų tarptautiniu mastu.
“Manau, kad norvegų būdas yra kažkas gero ir žavingo. Taigi, kai jie ką nors sako, tai iš tikrųjų yra tiesa ir, ko gero, net geriau nei tai, ką jie sako”, – sakė ji.
“Jei norite konkuruoti su kitais savo produkto pardavimo būdais, nenoriu, kad prarastume tą norvegišką savybę, bet galbūt reikia būti šiek tiek drąsesniais ir šiek tiek mažiau norvegiškais iš komercinės pusės”.
Kai galvojate apie šeimą ir apie tai, kur norite gerai suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą… Norvegija tikrai laimi
Thomas Fordas
“Promon” rinkodaros ir komunikacijos direktorius
Kaip ir dauguma šalių, Norvegija stengiasi pritraukti užsienio talentų, kad sustiprintų savo technologijų ekosistemą. Nors ši šalis garsėja kaip viena brangiausių šalių gyventi pasaulyje, atlyginimai joje, kaip ir pragyvenimo lygis, yra daug didesni nei Vakarų Europoje.
Per pastaruosius 20 metų Oslo gyventojų skaičius išaugo 35 proc. ir dabar siekia daugiau nei 800 000. Jų padaugėjo ir per COVID-19 pandemiją.
“Pandemijos metu Osle, Norvegijoje, išaugo žmonių, norinčių būti arčiau gamtos, susidomėjimas šia šalimi, – sakė Oslo verslo regiono, organizacijos, remiančios Norvegijos pradedančiąsias įmones ir siekiančios pritraukti tarptautinius steigėjus, generalinis direktorius Sivas Andersenas (Siw Andersen).
“Ir, sakyčiau, nors sostinėje taip pat verda labai aktyvus kultūrinis gyvenimas, tačiau čia taip pat vyrauja artumas gamtai”.
Iš Oslo iš tiesų galite išvažiuoti 20 minučių traukiniu už miesto ir rasti slidinėjimo trasą.
Parama moterims darbo vietoje
Tačiau šalyje taip pat sukurta aplinka, leidžianti moterims klestėti darbo vietoje, nes iki vienerių metų galima gauti bendrą motinystės ir tėvystės išmoką.
Andersenas sako, kad Norvegijoje ši ir kitos iniciatyvos leidžia moterims derinti karjerą ir šeimą.
“Nesakau, kad tai unikalu, bet jūs turite nemokamą darželį, nemokamą mokyklą. Darbinis gyvenimas, kaip tai veikia, čia, Norvegijoje, jūs dirbate aštuonias valandas. Nesitikima, kad dirbsite 24 valandas”.
Dar vienas būdas, kaip kitaip vykdyti verslą, – vietoj hierarchijos iš viršaus į apačią darbovietėje yra labiau horizontali struktūra.
Andersenas sakė, kad, kitaip nei daugelyje Europos įmonių, čia yra “minkštesnė darbo vietos pusė”, kur darbuotojai yra laukiami ir nebijo dalytis idėjomis bei eiti į generalinio direktoriaus kabinetą.
“Nepakartojamas” gyvenimo būdas
Viena iš Norvegijoje pradėjusių veikti įmonių yra “Promon”, kuri saugo jūsų programas ir telefoną nuo grėsmių.
“Nuo pat pirmos dienos buvo tarsi neatsiejama dalis žvalgytis į išorę, nes Šiaurės šalių regionas arba Norvegija yra per maža vidaus rinka, kad būtų galima palaikyti didelius augimo užmojus”, – sakė “Promon” generalinis direktorius Gustafas Sahlmanas.
Nors bendrovė turi biurus Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Indijoje ir JAV, ji išsaugojo savo norvegiškas šaknis.
“Daug ką perėmėme iš Šiaurės šalių paveldo ir manome, kad, pasauliui tampant mobiliuoju, tai yra transformuojanti technologija. Norint įgyvendinti mobiliojo ryšio strategiją, kurioje būtų paisoma klientų vientisumo, reikia tokios technologijos”, – sakė Sahlmanas.
Kartu su norvegišku darbo modeliu talentus pritraukė ir aukšti šalies gyvenimo standartai.
Lyginant su darbu ir gyvenimu Amerikoje, tai “nepalyginama”, – sakė “Promon” rinkodaros ir komunikacijos direktorius Thomas Fordas, kilęs iš JAV, bet persikėlęs į Oslą.
“Kai galvojate apie šeimą ir apie tai, kur norite gerai suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą… Norvegija tikrai laimi, ypač lyginant su JAV”, – sakė jis.
