Skip to main content

Savarankiškas mąstymas yra svarbus įgūdis, kurio niekada nebuvome mokomi.

Jei žmogus moka mąstyti ir įsigilinti, jis turės mažiau problemų ir daugiau laisvo laiko. Jei ne, jis turės skirti lėšų savo klaidoms taisyti. Geri sprendimai palengvina ateitį, blogi – apsunkina. Tačiau gebėjimas mąstyti yra ne tik vertingiausias įgūdis, bet ir sunkiausiai įvaldomas.

Kas trukdo jums mąstyti savarankiškai?

Atsakymą į šį klausimą galima rasti amerikiečių eseisto Williamo Deresiewicziaus paskaitoje “Vienatvė ir lyderystė”. Joje jis mini Stanfordo universiteto mokslininkų atliktą tyrimą. Jie norėjo išsiaiškinti, kaip šiuolaikiniai studentai sugeba daugelį užduočių atlikti daug geriau nei vyresnio amžiaus žmonės.

Rezultatai mokslininkus nustebino. Jie tikėjosi rasti kokių nors ypatingų kognityvinių gebėjimų, leidžiančių veiksmingai atlikti kelias užduotis. Tačiau jie nieko panašaus nerado. Atvirkščiai, paaiškėjo, kad kuo labiau žmonės stengėsi vienu metu dirbti su keliomis užduotimis, tuo prasčiau jiems sekėsi ir tuo silpnesni buvo jų mąstymo įgūdžiai.

Eksperimento dalyviai, kurie dirbo su keliomis užduotimis vienu metu ir buvo įsitikinę, kad jiems puikiai sekasi, visus kontrolinius testus atliko prasčiau. Jie prasčiau gebėjo atskirti svarbius duomenis nuo nesvarbių ir buvo labiau linkę išsiblaškyti. Jie taip pat nesugebėjo naudotis protiniu “failų archyvu”, t. y. suskirstyti naujos informacijos į kategorijas, nusiųsti ją į atitinkamą atminties vietą ir greitai atkurti. Kitaip tariant, jų protas buvo neorganizuotas. Jie net nesugebėjo susidoroti su svarbiausiu įgūdžiu – persijungti tarp užduočių.

Daugelio užduočių atlikimas ne tik neleidžia mąstyti, bet ir silpnina patį gebėjimą mąstyti. Mąstyti reiškia susitelkti į vieną dalyką pakankamai ilgai, kad susidarytų mintis apie jį. Ne studijuoti kitų žmonių idėjas, ne įsiminti informaciją, kad ir kokia naudinga ji būtų, bet kurti savo idėjas. Trumpai tariant, mąstyti savo galva. O to neįmanoma padaryti per 20 sekundžių, lygiagrečiai tikrinant socialinių tinklų įrašus.

Kaip išmokti geriau mąstyti?

“Mano pirmoji mintis niekada nebūna geriausia”, – savo paskaitoje sakė Viljamas Dereševičius (William Deresiewicz). – Mano pirmoji mintis visada yra kieno nors kito. Tai visada yra kažkas, ką jau esu girdėjęs ta tema, kokia nors populiari nuomonė.

Jo pastebėjimais, originalią mintį galime sugalvoti tik susikaupę, turėdami kantrybės ir sujungdami skirtingas proto dalis. Šviežia idėja gali mus aplankyti, jei leisime protui kurti asociacijas ir ieškoti sąsajų. Net ir tokiu atveju idėja nebūtinai bus gera. Reikia laiko ją tinkamai apgalvoti, padaryti klaidų ir jas pripažinti, patirti kelias klaidingas pradžias ir jas ištaisyti, nugalėti norą paskelbti, kad viskas padaryta, ir pereiti prie kitos užduoties.

Išskirtiniai autoriai rašo daug lėčiau nei visi kiti. Džeimsas Džoisas (James Joyce) 7 metus rašė “Ulisą” maždaug po 100 žodžių per dieną. Thomas Eliotas per 25-erius kūrybos metus sukūrė 150 puslapių poezijos, tai yra maždaug pusę puslapio per mėnesį. Taip yra ir su bet kuria kita mąstymo forma. Norint pasiekti geriausių rezultatų, reikia sulėtinti tempą ir susikaupti.

Patikimiausias būdas išmokti mąstyti – skirti tam kuo daugiau laiko. Gilindamiesi į problemą, gausite įžvalgų, kurių negalėsite gauti kitaip. Jei jums sunku priversti save sulėtinti tempą ir mąstyti, pabandykite rašyti. Kai ką nors užrašote ant popieriaus, neleidžiate blogoms mintims pasprukti. Nesusipratimai, kurie slėpėsi jūsų galvoje, įgauna matomų bruožų. Klaidos, kurios galbūt anksčiau slėpėsi, tampa matomos.

Norint gerai rašyti, reikia laiko, kaip ir norint gerai mąstyti. O nuo to, kiek jo turime, priklauso, kaip gerai mums pavyksta priimti teisingus sprendimus. Labiausiai užsiėmę žmonės dažnai priima blogiausius sprendimus. Jie neturi laiko pagalvoti apie problemą. Be to, jiems tenka susidurti su praeityje priimtų blogų sprendimų pasekmėmis.

Blogi sprendimai kaupiasi ir laikui bėgant dar labiau pablogina padėtį. Tai tarsi žaidimas tetris. Kai reikalai blogi, mums reikia tam tikros detalės, kad išvalytume lauką, o kai reikalai geri, mums nerūpi, kas bus toliau.

Žmonės, mokantys priimti gerus sprendimus, supranta paprastą tiesą: kad priimtumėte gerus sprendimus, turite teisingai mąstyti, o teisingam mąstymui reikia laiko. Jį galima praleisti dabar arba vėliau, stengiantis ištaisyti klaidas. Gerai išvystytas mąstymas kainuoja brangiai, nepakankamai išvystytas mąstymas kainuoja brangiai. Tačiau geriau nesiderėti su tikrove. Jei norite išmokti mąstyti, skirkite laiko savo mintims užrašyti.