Temos
Ir ar blogai iškeptas kepsnys yra pavojingas.
Ar žalia mėsa gali pakenkti jūsų sveikatai?
Taip, gali. Žalioje mėsoje ir paukštienoje yra nemažai kenksmingų mikroorganizmų. Štai pagrindiniai iš jų.
- Kampilobakteriozė. Dauguma naminių paukščių yra užsikrėtę įvairiomis šių bakterijų rūšimis. Patekusios į žmogaus organizmą, jos gali sukelti skrandžio spazmus, karščiavimą ir viduriavimą, dažnai su krauju. Ši būklė trunka nuo 2 iki 5 dienų ir gali baigtis komplikacijomis: dirgliosios žarnos sindromu, laikinu paralyžiumi, artritu.
Salmoneliozė. Šios bakterijos gali sukelti viduriavimą, karščiavimą ir pilvo spazmus. Simptomai gali pasireikšti praėjus 6 valandoms po valgio arba po šešių dienų. Paprastai apsinuodijimo gydyti nereikia ir jis praeina po 4-7 dienų. Tačiau kai kuriais atvejais apsinuodijimas būna toks ūmus, kad gali tekti gultis į ligoninę.
- Lūžinė klostridija. Šios bakterijos sukelia viduriavimą ir skrandžio spazmus be pykinimo. Simptomai pasireiškia praėjus 6-24 valandoms po suvalgymo, atsiranda staiga ir trunka ne ilgiau kaip parą.
- Escherichia coli. Šiga toksiną gaminančios padermės gali sukelti kruviną viduriavimą, pykinimą ir skrandžio spazmus. Simptomai pasireiškia 3-4 dieną po bakterijų patekimo į organizmą ir trunka 5-7 dienas. Apie 5-10 % užsikrėtusiųjų suserga gyvybei pavojinga komplikacija – hemoliziniu ureminiu sindromu.
Jersiniozė. Šios bakterijos dažniausiai patenka į organizmą suvalgius kiaulienos ir gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmus ir karščiavimą. Simptomai gali išlikti 1-3 savaites, o komplikacijos gali pasireikšti odos bėrimais, sąnarių skausmais arba bakterijų išplitimu į kraują.
Žinoma, galite paragauti žalios mėsos – gali pasisekti, kad į ją nepateks jokių bakterijų. Tačiau vis tiek galite užsikrėsti žarnyno infekcija ir patirti nemaloniausią savo gyvenimo savaitę.
Kaip virti mėsą, kad išvengtumėte apsinuodijimo
Kad išvengtumėte žarnyno infekcijų, laikykitės šių maisto gaminimo taisyklių:
1. Mėsos neplaukite, o pjaustymui naudokite atskirą lentą. Bakterijos gali patekti ant kriauklės ar pjaustymo paviršiaus ir užteršti termiškai neapdorotą maistą.
2. Mėsą kepkite tinkamoje temperatūroje. Kad jautienos ar kiaulienos gabale ir iš šios mėsos pagamintose dešrelėse žūtų bakterijos, temperatūra turi būti 63 °C. Maltai mėsai tinka 71 °C temperatūra, troškiniams ir paukštienai – 74 °C temperatūra. Norėdami sužinoti, ar maistas pakankamai įkaitęs, naudokite virtuvinį termometrą.
3. Nepalikite mėsos patiekalo kambario temperatūroje ilgiau kaip 2 valandas. Atvėsinkite, sudėkite į indus ir padėkite į šaldytuvą. Temperatūra šaldytuve neturi viršyti 4 °C. Didelius mėsos gabalus geriausia supjaustyti, kad jie greičiau atvėstų ir juose negalėtų daugintis bakterijos.
Ypač reikėtų paminėti daugelio mėgstamus kraujo kepsnius: jie laikomi nesaugiais. Kadangi bakterijos žūsta 60-70 °C temperatūroje, o mėlyna, reta ir vidutiniškai reta mėsa kepama 40-50 °C temperatūroje, kyla didelis apsinuodijimo maistu pavojus.
Be to, kadangi simptomai gali pasireikšti tik po savaitės, net nesužinosite, su kuo susijęs kruvinas viduriavimas ir pilvo spazmai. Taigi geriausia nerizikuoti ir prieš patiekiant mėsos gabalą gerai iškepti.
