Temos
Atėjo laikas išsiaiškinti, kodėl ryjame orą burna ir kaip tai veikia mūsų smegenis.
1. Žiovulys vėsina smegenis
Apskritai mokslininkams vis dar lieka paslaptis, kodėl gyvos būtybės žiovauja. Labiausiai paplitęs paaiškinimas – noras padidinti organizmo aprūpinimą deguonimi. Tačiau tai yra mitas.
Iš tikrųjų būtina atvėsinti kaukolės turinį. Niujorko valstijos universiteto gydytojams nepavyko nustatyti ryšio tarp žiovavimo ir deguonies kiekio kraujyje, tačiau jie pastebėjo, kad žiovavimas veikia smegenų temperatūrą.
Kai žmonėms karšta, jie dažniau ryja orą pro burną. Tai padeda atvėsinti smegenis.
Štai kodėl žmogaus kūnas ne tik įkvepia didelį oro kiekį žiovaujant, bet ir refleksiškai ištempia raumenis aplink kaukolę. Dėl to į galvą plūsta šaltesnis kraujas. Šis poveikis sustiprėja, jei galva atlošiama atgal.
2. Žmonės vienu metu žiovauja ir verkia
Tai, kad mūsų akys sudrėksta, kai mes žiovaujame, yra šalutinis veido raumenų judėjimo poveikis. Kūnas ištiesia žandikaulį, dėl to padidėja spaudimas ašarų liaukoms ir drėgmė išsiskiria. Štai taip.
Taigi, jei staiga prireikė verkti, priverskite save nepastebimai žiovauti. Tai nedidelis patarimas. Pasinaudokite juo.
3. Žiovulys gali suplėšyti plaučius.
Žiovulys gali suplėšyti plaučius – tai pats nekenksmingiausias dalykas pasaulyje. Tiesiog sėdėk ir žiovok kiek tik nori. Tačiau net ir šis paprastas veiksmas gali sukelti pražūtingų pasekmių.
Pavyzdžiui, nelaimingas kinas Ou vieną dieną Vuchane nuėjo į darbą. Jis taip stipriai išsitempė ir užsimerkė, kad plaučiuose išmušė skylę – tai vadinama pneumotoraksu. Iš pradžių jis nepastebėjo skausmo, tačiau jis tapo toks stiprus, kad vargšas negalėjo kvėpuoti ir buvo paguldytas į ligoninę. Laimei, jis pasveiko.
Ou gydęs daktaras Chen Baojun nurodė, kad pneumotoraksas dažniausiai pasitaiko aukštiems ir liekniems 18-30 metų amžiaus žmonėms. Ou tesvėrė apie 60 kilogramų, jo ūgis siekė 180 cm.
Moralas: siurbdami orą į plaučius, nebūkite godūs.
4. Arba išsukti žandikaulį
2007 m. 34 metų anglas Benas Shire’as kovojo su mieguistumu. Jis nuėjo į virtuvę, įsipylė arbatos ir taip stipriai žiovavo, kad išsinarino žandikaulį. B. Shire’as nugriuvo ant grindų, užspringęs seilėmis, negalėdamas nei kvėpuoti, nei nuryti. Jį išgelbėjo žmona Sama, kuri iškvietė greitąją pagalbą.
Chirurgai nustatinėjo vyro žandikaulį net keturias valandas iš eilės, tačiau Benas galiausiai atsigavo.
Moralas: per daug neatverkite burnos, kai žiovaujate. Jei vis dėlto išsinarinsite žandikaulį… Redhill East Surrey ligoninės Redhill mieste gydytojai siūlo pasilenkti į priekį arba atsigulti ant grindų ant šono, kad nukentėjusią vietą mažiau veiktų gravitacija, tai sumažins skausmą. Tuomet reikėtų kviesti greitąją pagalbą.
5. Kai žiovaujate, jūsų smegenys išskiria dopaminą.
Nepaisant minėtų nesklandumų, žiovavimas paprastai yra saugus ir netgi gali būti naudingas psichinei sveikatai. Faktas tas, kad šio veiksmo metu smegenys gauna didelę dozę dopamino, azoto oksido, serotonino ir oksitocino. Šios medžiagos padeda susidoroti su stresu ir atsipalaiduoti.
Pasak Niujorko valstybinio universiteto Politechnikos instituto psichologo Andrew Gallupo, jei esate nervingi ar neramūs, reikia priversti save žiovauti ir jūsų kūnas greitai nurims.
6. Žiovulys yra užkrečiamas žmonėms
Net 70 % žmonių žiovauja iš karto pamatę, kad tai daro kas nors kitas. Šis refleksas suveikia net ir tada, kai šį veiksmą matote nuotraukoje ar girdite įraše.
Mokslininkai mano, kad tai susiję su empatijos, gebėjimo suprasti kitų žmonių būseną, lygiu.
Tačiau tie, kuriems sunku apdoroti kitų žmonių jausmus ir emocijas, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimų turintys žmonės, nereaguoja į provokaciją ir nekartoja po kitų.
7. Ir gyvūnams
Žiovulys užkrečiamas ne tik žmonėms, bet ir šunims. Jie atveria burną ir įkvepia oro, mėgdžiodami savo šeimininkus ir net atsitiktinius žmones. Oklando universiteto Naujojoje Zelandijoje psichologai mano, kad šunys rodo empatiją ir prieraišumą.
Kiti gyvūnai, pavyzdžiui, šimpanzės, bonobo beždžionės ir vilkai, taip pat “unisonu” žiaukčioja, kartodami tai kitiems – ir savo bendruomenės nariams, ir žmonėms.
Taigi, jei jūs žiovaujate po kitų, turite išvystytą užuojautos jausmą. Arba jūsų smegenys tiesiog perkaitusios ir joms reikia atvėsti – taip pat pasitaiko.
8. Moterys dažniau žiovauja sekdamos paskui kitus nei vyrai
Pizos universiteto (Italija) sociobiologai nustatė, kad moterys, stebinčios, kaip kiti žiovauja, šį veiksmą kartoja bent 34,5 % dažniau nei vyrai. Mokslininkai mano, kad taip yra todėl, kad moterys yra šiek tiek socialesnės ir empatiškesnės.
9. Tačiau maži vaikai ir psichopatai tokie nėra.
Kita vertus, žmonės, kurių empatijos lygis yra žemas, visai nėra linkę žiovauti paskui kitus. Pavyzdžiui, vaikams iki penkerių metų šis jausmas dar nėra išsivystęs, todėl jis jiems nėra užkrečiamas. Tas pats pasakytina ir apie psichopatus, kurie visai neturi empatijos.
10. Net skaitydami apie žiovulį žmonės žiovauja
Pensilvanijos Templio universiteto (Temple University) mokslininkai nustatė, kad daugiau nei pusė tiriamųjų, kurie skaito tekstus su žodžiu “žiovulys”, nevalingai žiovauja. Šis refleksas yra toks užkrečiamas, kad norint jį sukelti, tereikia mintyse įsivaizduoti šį veiksmą.
Ar skaitydami šį įrašą bent kartą žiovavote? Papasakokite mums komentaruose!
