Temos
Jei pavargote bendrauti net su artimais draugais, žinokite, kad tai pasaulinė problema.
Šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje, kuriame viskas tarpusavyje susiję, socialinis nuovargis tampa dažna problema.
Jungtinės Karalystės Psichikos sveikatos fondo duomenimis, 74 % Jungtinės Karalystės gyventojų bent kartą gyvenime jautėsi pervargę bendraudami su kitais žmonėmis.
Tuo pat metu ne tik asmeninis bendravimas realiame gyvenime lemia išsekimą. Daugelio tyrimų rezultatai įrodo, kad socialiniai tinklai gali turėti įtakos nerimo ir depresijos lygiui. O kita Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa parodė, kad 70 % jaunų žmonių dėl internetinių bendruomenių spaudimo patiria socialinį nuovargį ir perkrovą.
Nors bendravimas su žmonėmis yra svarbus bendrai sveikatai ir gerovei, viskas gerai, kai yra saikingai.
Priešingu atveju kyla pavojus, kad bandydami bendrauti su visais vienu metu pervargsite ir patirsite tai, ką ekspertai vadina socialiniu perdegimu.
Kas yra socialinis perdegimas?
Tai būsena, kai jaučiamės pavargę, išsekę ir socialiai išsekę. Be emocinio ir fizinio išsekimo, pagrindiniai socialinio perdegimo simptomai yra ir dirglumas.
Iš dalies taip jaučiamės dėl to, kad gauname per daug stimuliacijos iš kitų žmonių, kurie nori “pasiimti” dalį mūsų laiko ir dėmesio. Todėl natūrali mūsų reakcija yra užsidaryti. Socialinis perdegimas gali pakeisti ne tik mūsų nuotaiką, bet ir elgesį. Mes stengiamės apsisaugoti, todėl stengiamės izoliuotis arba tampame dirglūs ir irzlūs.
Kiekvienas žmogus turi skirtingą socializacijos ribą, kurią peržengus bendravimas iš vaisingo ir smagaus virsta nuobodžiu. Todėl universalios ribos, padedančios išvengti socialinio perdegimo, nėra.
Kažkas puikiai jaučiasi pasivaikščiojęs su draugu, o per didelį vakarėlį nori pasislėpti po lova. Viskas čia priklauso nuo charakterio ir introvertiškumo ar ekstravertiškumo lygio.
Kaip išvengti socialinio perdegimo
1. Nustatykite protingas ribas
Nustatykite savo socialinio bendravimo ribą ir jos neviršykite, kad jūsų socialinė “baterija” būtų įkrauta. Pavyzdžiui, įpraskite kiekvienos savaitės pradžioje patikrinti savo tvarkaraštį ir pasirinkti, kuriems susitikimams norite skirti laiko ir energijos, o kuriuos verčiau atidėti. Atsižvelkite ne tik į socialinius renginius, bet ir į savo buitines pareigas bei darbo įsipareigojimus.
Pasistenkite viską planuoti taip, kad jūsų bendravimas su kitais būtų prasmingas, bet neišsekintų. Gali būti, kad kai kuriomis savaitėmis jums patiks lankytis įvairiuose renginiuose, o kai kuriomis savaitėmis norėsite likti namuose. Nieko tokio. Svarbiausia yra pritaikyti savo tvarkaraštį prie savo poreikių ir nepamiršti, kad asmenines ribas reikia ne tik nustatyti, bet ir saugoti.
2. Keiskite bendravimo formatą ir trukmę
Kad išvengtumėte socialinio perdegimo, galite koreguoti bet kokio bendravimo laiką, trukmę ir formatą. Pavyzdžiui, užuot privertę save atsitiktinai bendrauti vakarėlyje ir pasilikti iki pat jo pabaigos, iš anksto nuspręskite, kad užsuksite tik vieno gėrimo arba apsiribosite desertu. Taip išlaikysite energiją.
Be to, niekas netrukdo jums pakoreguoti ir esamus planus. Pavyzdžiui, jei kiekvieną penktadienį vakarieniaujate su draugais, bet suprantate, kad šią savaitę esate per daug pavargęs, perkelkite susitikimą į šeštadienį arba tiesiog jį praleiskite. Arba, kai neturite energijos bendrauti akis į akį, pasiūlykite draugams vaizdo pokalbį.
3. Sąžiningai ir aiškiai kalbėkite apie savo poreikius
Kai jaučiate, kad socialinis perdegimas tuoj prasidės, įspėkite savo aplinką, kad jums reikia pertraukos. Taip išgelbėsite save nuo kvietimų, kurių negalėsite priimti, antplūdžio. Kartu stenkitės būti draugiški ir atviri. Pavyzdžiui, galite pasakyti: “Pastaruoju metu buvau labai pavargęs, todėl dabar noriu daugiau dėmesio skirti sau.
Be to, galite apsibrėžti laikotarpį, po kurio vėl būsite pasirengę bendrauti. Tik neskubėkite, stengdamiesi visiems įtikti, ir nedarykite per trumpos pertraukos. Skirkite sau tiek laiko, kiek jums reikia. Jei suprantate, kad kol kas norite dalyvauti tik kai kuriuose susitikimuose, pavyzdžiui, su nedideliu skaičiumi dalyvių, aiškiai tai pasakykite.
Ribų nustatymas ir savęs išreiškimas yra procesas, kuris su praktika tampa lengvesnis. Todėl stenkitės nesustoti, net jei tai atrodo sunku.
Kaip kovoti su socialiniu perdegimu
Užkirsti kelią šiai būklei yra daug lengviau nei nuo jos atsigauti. Tačiau net jei pasiekėte išsekimą, vis tiek galite atsigauti. Veiksmingas būdas tai padaryti – padaryti pertrauką ir sulėtinti tempą.
Kai tik pradedate pastebėti socialinio perdegimo simptomus, pertvarkykite savo dienotvarkę: atlaisvinkite daugiau laiko rūpinimuisi savimi ir įtraukite į ją veiklą, kuri jus nuramina ir atgaivina, pavyzdžiui, meditaciją ar jogą. Pasirūpinkite, kad pakankamai miegotumėte, gerkite vandens, vaikščiokite lauke ir skirkite laiko mėgstamai veiklai, kuri jūsų gyvenimą daro aktyvesnį, džiaugsmingesnį ir linksmesnį.
Kaip ir visur kitur, bendraujant svarbu laikytis saikingumo. Siekite pusiausvyros tarp laiko, kurį skiriate sau, ir laiko, kurį skiriate kitiems. Jei jaučiate, kad jūsų energija senka, nedvejodami ženkite žingsnį atgal, mandagiai atsisakykite susitikimų ir dvigubai daugiau laiko skirkite sau.
