Kodėl būtina genėti vaismedžius?
Genėjimas padeda išlaikyti tinkamą medžio formą, leidžia saulės spinduliams pasiekti visas šakas, skatina naujų ūglių augimą ir stiprina bendrą medžio struktūrą. Taip pat pašalinamos ligotos ar pažeistos šakos, sumažinant infekcijų plitimą. Genėti būtina ir tam, kad medis neaukštėtų per greitai – tai padeda lengviau prižiūrėti ir skinti vaisius.
Pavasarinis genėjimas – pats svarbiausias
Pavasarį atliekamas pagrindinis vaismedžių genėjimas. Jis turėtų būti pradėtas tada, kai medžiai dar „nemiega“, bet jau nėra didelių šalnų – dažniausiai nuo kovo pabaigos iki balandžio vidurio, priklausomai nuo orų.
Šiuo laikotarpiu svarbiausia:
- Pašalinti sausas, pažeistas ar ligotas šakas.
- Sutrumpinti per ilgai augusias šakas, kurios trukdo šviesai pasiekti vidinę lają.
- Formuoti lają, kad ji būtų vėdinama ir saulėta – tai ypač svarbu obelims ir kriaušėms.
Genėjimui naudokite aštrius ir švarius įrankius, kad pjūviai būtų švarūs ir medis greičiau užgytų.
Vasarinis genėjimas – augimo kontrolė
Vasarą genėjimas dažniausiai taikomas energingai augantiems vaismedžiams, kurių šakos greitai ilgėja ir tankina lają. Genėti galima nuo birželio vidurio iki rugpjūčio, kai medis jau išvystęs lapus.
Vasarinio genėjimo tikslai:
- Sumažinti šakų ilgį ir tankį.
- Užkirsti kelią ūglių peraugimui.
- Pagerinti oro cirkuliaciją ir saulės patekimą į vaisių zonas.
Šiuo metu nereikia drastiškai trumpinti šakų – geriau orientuotis į silpnesnį, švelnesnį genėjimą. Tai ypač naudinga vyšnioms, slyvoms ir persikams, kurie jautriai reaguoja į pavasario genėjimą.
Rudens genėjimas – tik išimtinais atvejais
Nors kai kurie sodininkai genėti mėgsta rudenį, šis metas dažnai yra netinkamas vaismedžiams, ypač mūsų klimato zonoje. Genėjimo žaizdos iki šalčių gali nespėti užgyti, o tai padidina užšalimo ir puvinio riziką.
Rudenį galima atlikti tik švelnų sanitarinį genėjimą:
- Pašalinti nulūžusias ar ligotas šakas.
- Pašalinti ūglius, kurie akivaizdžiai netinkamai išaugę ar trukdo kitiems medžiams.
Rudeninis genėjimas turėtų būti atliekamas kuo anksčiau – dar spalio pradžioje, kol dar nėra stiprių šalnų.
Žiemos genėjimas – tinka tik patyrusiems sodininkams
Genėti vaismedžius žiemą galima, tačiau tai reikalauja patirties ir žinių. Tai turėtų būti daroma esant sausiems ir nestipriai šaltiems orams, kai temperatūra nenukrenta žemiau -5 °C. Privalumas – medis be lapų, tad aiškiai matoma jo struktūra.
Tačiau žiemos genėjimo pavojai – didesnė infekcijų rizika ir lėtesnis gijimas. Todėl tai labiau taikoma senesniems, jau įsitvirtinusiems vaismedžiams ir tik tais atvejais, kai būtina koreguoti medžio struktūrą.
Kaip atpažinti, kad medis per mažai arba per daug genėtas?
Per mažai genėti vaismedžiai dažnai turi tankią, peraugusią lają, vaisiai būna smulkūs ir rečiau sunoksta. Tuo tarpu per daug genėtas medis formuoja daugybę „vilkūglių“ – ilgų, stiprių ūglių, kurie neturi vaisių. Tai ženklas, kad genėjimas buvo per agresyvus, ir augalas stengiasi kompensuoti prarastą dalį.
Idealiu atveju genėjimas turėtų būti pastovus, bet saikingas – geriausia genėti kasmet, nedarant drastiškų pokyčių, kad medis priprastų prie formavimo ir išlaikytų pusiausvyrą tarp augimo ir vaisiaus mezgimo.
