Temos
Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato direktorė Paula Pinho pristato naujausios Europos Komisijos švarios energijos technologijų konkurencingumo pažangos ataskaitos išvadas.
Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą smarkiai sutrikdė pasaulio energetikos sistemą. Ji išryškino pernelyg didelę Europos Sąjungos (ES) priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir pabrėžė būtinybę didinti ES energetikos sistemos atsparumą. Energijos kainoms pasiekus rekordinį lygį, susirūpinimą keliant dėl ES energijos tiekimo saugumo ir iškilus įgūdžių trūkumo rizikai visoje ES, kaip niekad svarbus dvigubas ekologinis ir skaitmeninis perėjimas pagal Europos žaliąjį kursą, siekiant užtikrinti saugesnę, įperkamesnę, atsparesnę ir nepriklausomą energetikos sistemą.
Paula Pinho, Director at the Directorate-General for Energy, European Commission
Reagavimas į energetikos krizę
Nuo šios energetikos krizės pradžios ES ėmėsi įvairių priemonių, kad išspręstų įvairias iškilusias problemas, susijusias su tiekimo saugumu ir didelėmis kainomis, tačiau nepamiršo savo vidutinės trukmės ir ilgalaikių klimato ir energetikos tikslų. 2022 m. gegužės mėn. paskelbtame plane “REPowerEU “1 nustatyta veiksmų kryptis, kuria siekiama laipsniškai nutraukti iškastinio kuro importą iš Rusijos, įvairinant energijos tiekimą, mažinant energijos paklausą ir spartinant švarios energijos plėtrą. Taip pat buvo imtasi įvairių neatidėliotinų priemonių, iš kurių naujausios buvo patvirtintos 2022 m. gruodžio mėn. įvykusiame Energetikos tarybos posėdyje. Jos apima griežtesnes solidarumo priemones, susijusias su dujų tiekimu, bendros dujų pirkimo platformos sukūrimą, rinkos koregavimo mechanizmą2 ir spartesnes leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijai išdavimo taisykles.3 Šios neatidėliotinos priemonės papildytos vasarą sutartomis dujų saugojimo taisyklėmis ir 2021 m. rudenį priimtame ES energijos kainų priemonių rinkinyje pateiktomis gairėmis valstybėms narėms, kaip spręsti aukštų kainų problemą pagal ES vidaus rinkos taisykles.
Norint masiškai plėsti ir spartinti švarios energijos technologijų diegimą, būtiną REPowerEU planui ir ES ilgalaikiams užmojams įgyvendinti, reikia, kad ES energetikos sistema įveiktų technologinius ir netechnologinius iššūkius. Atsižvelgiant į tai, ES švarios energijos sektoriaus konkurencingumo stiprinimas yra labai svarbus siekiant didinti ES ekonomikos augimą ir technologinę nepriklausomybę bei formuoti atsparesnę, saugesnę ir įperkamesnę energetikos sistemą.
Švarios energijos technologijų konkurencingumo pažangos ataskaita
Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija 2022 m. lapkričio mėn. pateikė trečiąją švarios energijos technologijų konkurencingumo pažangos ataskaitą5 . Joje, remiantis naujausiais turimais duomenimis, pateikiama įžvalgų, kaip sustiprinti ES konkurencingumą strateginėse energetikos vertės grandinėse. Joje nustatomos konkrečių švarios energijos technologijų ir sprendimų ES galimybės ir iššūkiai, analizuojamos pasaulinės energijos rinkos tendencijos ir dinamika, taip pat nustatomas visos ES švarios energijos sistemos konkurencingumas.
Didelės energijos kainos turėjo įtakos gamybos sąnaudoms. Poveikis buvo didelis, ypač energijai imlioms pramonės šakoms, o švarios energijos technologijų vertės grandinėms poveikis išlieka nevienareikšmis. Dėl dabartinių geopolitinių aplinkybių ir ilgalaikio COVID-19 pandemijos poveikio taip pat sutriko kai kurios pasaulinės medžiagų ir išteklių tiekimo grandinės. Iš 2022 m. ataskaitos matyti, kad ES turėtų toliau stengtis mažinti priklausomybę nuo žaliavų ir veiksmingai diversifikuoti jų šaltinius, nes šių produktų kainų šuoliai daro didelį poveikį švarios energijos technologijų sąnaudoms ir konkurencingumui. Pavyzdžiui, šioms technologijoms reikalingų žaliavų, tokių kaip litis ir kobaltas, kainos 2021 m. išaugo daugiau nei dvigubai, o vario ir aliuminio – atitinkamai apie 25-40 proc. Tais pačiais metais dešimtmetį trukusi vėjo turbinų ir saulės fotovoltinių modulių sąnaudų mažėjimo tendencija pasikeitė: palyginti su 2020 m., jų kainos padidėjo atitinkamai 9 % ir 16 %. Akumuliatorių blokai 2022 m. buvo bent 15 % brangesni nei 2021 m.
Kitas iššūkis, kurį reikia įveikti ES švarios energijos sektoriui, yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas įvairiuose švarios energijos technologijų segmentuose. Beveik 30 proc. elektros įrangos gamyba užsiimančių ES įmonių 2022 m. susidūrė su darbo jėgos trūkumu. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu užtikrinti lyčių pusiausvyrą, sąžiningas ir įtraukias ekosistemas, turint omenyje, kad, pavyzdžiui, mažiau nei 15 proc. pradedančiųjų įmonių ES yra įsteigtos arba jų bendraįkūrėjos yra moterys.
Švarios energijos mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderiai
2022 m. ataskaitoje patvirtinama, kad ES pirmauja švarios energijos mokslinių tyrimų srityje, o investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas nuolat auga. Pasauliniu lygmeniu ES išlieka “žaliųjų” išradimų ir didelės vertės patentų lydere – ji yra didžiausia pasaulyje patentų pareiškėja klimato ir aplinkos (23 proc.), energetikos (22 proc.) ir transporto (28 proc.) srityse. Tačiau, kadangi iki 2050 m. pusę šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo reikia technologijų, kurios dar nėra komerciškai prieinamos, reikia daugiau viešųjų ir privačiųjų investicijų į švarios energijos mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat į masto didinimo ir diegimo veiklą, ir tai yra labai svarbu siekiant dvigubo ekologinio ir skaitmeninio perėjimo.
ES reguliavimo ir finansinė sistema čia atlieka lemiamą vaidmenį. Kartu su Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės6 įgyvendinimu, ES finansavimo programomis, glaudesniu valstybių narių bendradarbiavimu ir nuolatine nacionalinės MTEPI veiklos stebėsena labai svarbu sukurti veiksmingą ES MTEPI ekosistemą ir sumažinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų bei jų diegimo rinkoje, taip stiprinant ES konkurencingumą. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija 2022 m. gruodžio mėn. priėmė 2023-24 m. programos “Europos horizontas” darbo programą. Ši programa, kurios biudžetas – apie 13,5 mlrd. eurų, suteiks galimybę Europos mokslininkams ir inovatoriams ieškoti proveržio sprendimų, kaip spręsti aplinkosaugos, energetikos, skaitmeninius ir geopolitinius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria mūsų ekonomika ir visuomenė.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad ES turi toliau išnaudoti savo įvairius talentus, intelektinį turtą ir pramoninius pajėgumus, taip pat toliau telkti privačius investuotojus dalyvauti ES įsikūrusių pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių inovacijų ekosistemoje. Nepaisant to, kad rizikos kapitalo (RK) investicijos į ES energetikos įmones patvirtina pastarųjų ketverių metų tvarų augimą (60 proc. daugiau nei 2020 m.), 2021 m. ES RK investicijų į energetiką santykinė dalis sumažėjo perpus. Su 10 proc. rizikos kapitalo investicijų į energetikos įmones ES užima trečią vietą pasaulyje, gerokai atsilikdama nuo JAV (62 proc.) ir Kinijos (13,3 proc.).
Kalbant apie konkrečias švarios energijos technologijas, iš Konkurencingumo pažangos ataskaitos matyti, kad 2022 m. ES vėjo energetikos sektorius ir toliau pirmaus pasaulyje MTTP ir “didelės vertės” patentų srityje. 2014-2021 m. viešosios išlaidos jam sudarys 883 mln. eurų. Šiuo metu ES veikia 38 proc. visų inovacijas diegiančių įmonių, o didžiausias pradedančiųjų įmonių ir inovacijas diegiančių įmonių skaičius. Tačiau 2021 m. ES bus įrengta 11 GW vėjo energijos, todėl, norint pasiekti 2030 m. energetikos ir klimato tikslus, ši pramonės šaka turės daugiau nei dvigubai viršyti dabartinį metinį pajėgumų įrengimo tempą ES.
Pagrindinės Europos inovacijos fotovoltinių elementų srityje
ES taip pat patvirtino, kad yra viena didžiausių fotovoltinės energijos (FV) rinkų ir stipri inovatorė, ypač naujų FV technologijų ir taikymo sričių (pavyzdžiui, žemės ūkio FV, į pastatus integruotos FV ir plaukiojančios FV) srityje. Tačiau ES yra labai priklausoma nuo kelių svarbiausių komponentų (plokštelių, luitų, elementų ir modulių) importo iš Azijos ir išlaiko didelę įtaką tik gamybos įrangos (50 %) ir inverterių (15 %) gamybos segmentuose. Naujoviški sprendimai ir nuolatinė technologinė pažanga suteikia papildomų diegimo galimybių ES.
Ataskaitoje pabrėžiama, kaip ES stengiasi įveikti su keliomis technologijomis susijusias problemas, kad būtų visapusiškai išnaudotas jų potencialas. Šilumos siurbliai yra geras šių iššūkių pavyzdys. Viena vertus, per pastaruosius trejus metus gamybos, įrengimo ir priežiūros veiklos apyvarta ES augo vidutiniškai 21 proc. per metus ir 2020 m. sudarė 41 mlrd. eurų. Kita vertus, šilumos siurblių sektorius turės paspartinti ir taip sparčiai augantį diegimą ir užtikrinti sistemų prieinamumą (ypač mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir MVĮ), o ES tiekėjai turės didinti gamybą, kad išlaikytų savo rinkos dalį, palyginti su trečiosiomis šalimis.
Energijos kaupimas ir atsinaujinantis kuras
Kalbant apie akumuliatorių gamybą, nepaisant to, kad iki 2030 m. ES beveik pasieks savarankiškumą, vis dar kyla problemų dėl vietinių žaliavų ir pažangiųjų medžiagų gamybos pajėgumų trūkumo, be to, reikia skirti daugiau dėmesio perdirbimo pajėgumams didinti ir pigesnio ir (arba) ilgalaikio saugojimo technologiniams pajėgumams sukurti.
ES taip pat naudinga, kad ji laikosi tvirto visapusiško požiūrio į paklausos ir pasiūlos pritraukimą vandenilio gamybos elektrolizės būdu srityje. Europos Komisija ir pirmaujantys ES elektrolizerių gamintojai įsipareigojo iki 2025 m. dešimteriopai padidinti gamybos pajėgumus iki 17,5 GW vandenilio gamybos. Be to, 2022 m. (liepos ir rugsėjo mėn.) Komisija patvirtino du svarbius bendro Europos intereso projektus (IPCEI), kurių vertė – 5,4 mlrd. eurų ir 5,2 mlrd. eurų investicijų ir kuriuose dalyvauja atitinkamai 15 ir 13 valstybių narių. Tačiau didelės elektros energijos kainos ir priklausomybė nuo svarbiausių žaliavų, sutelktų pas kelis tiekėjus, importo yra esminiai ES elektrolizatorių vertės grandinių trūkumai.
Kalbant apie atsinaujinančius degalus, ES yra akivaizdi rinkos lyderė pagal veikiančias komercines gamyklas ir didelės vertės inovacijas. Nepaisant ribotos įrengtos ir planuojamos gamybos 2030 m., atsinaujinantis kuras vis dar gali prisidėti prie visų “Fit for 55” išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų, jei bus pašalinta tam tikra techninė ir ekonominė rizika.
ES skaitmeninės energetikos infrastruktūros inovacijos bus labai svarbios siekiant užtikrinti, kad elektros energijos tinklas būtų tinkamas ateities energetikos sistemai. Namų energijos valdymo sistemų (HEMS) ir išmaniųjų elektromobilių įkrovimo sistemų paklausa auga ir tikimasi, kad augs, o pažangiosios matavimo sistemos diegimas ES vyksta (nors ir lėčiau, nei buvo numatyta).
Judėjimas į priekį
Apibendrinant 2022 m. pažangos ataskaitoje pateikiamos įžvalgos apie įvairius būdus, kaip stiprinti ES švarios energijos technologijų konkurencingumą. Joje pabrėžiama, kad ES, siekdama visapusiškai išnaudoti savo potencialą vadovauti dvigubam ekologiškam ir skaitmeniniam perėjimui, turi panaudoti savo įvairius talentus, intelektinį turtą ir pramoninius pajėgumus.
ES rengia keletą iniciatyvų, kad dar labiau išnaudotų savo potencialą didinti inovacijų mastą ir nedidintų savo priklausomybės nuo importuojamų technologijų, reikalingų pereinamojo laikotarpio energetikoje metu. Pavyzdžiui, iki 2030 m. ES gali patenkinti 89 proc. baterijų paklausos7 , daugiausia dėl Europos baterijų aljanso iniciatyvų. Panašiai Europos saulės fotovoltinės pramonės aljansas8 siekia išplėsti naujoviškų saulės fotovoltinių produktų ir komponentų gamybos technologijas.
Dar vienas esminis ES suverenumo stiprinimo elementas – tvirtas ES dalyvavimas ir veiklos rezultatai pasaulinėse vertės grandinėse ir jos patekimas į trečiųjų šalių rinkas. ES iškyla naujas uždavinys – išvengti priklausomybės nuo importuojamų žaliavų ir technologinės patirties jas perdirbant ir gaminant komponentus. Tai darosi vis aktualiau, nes dvigubą ekologinį ir skaitmeninį perėjimą skatins galimybė gauti žaliavų. Šis iššūkis yra vienas iš pagrindinių ES prioritetų, kaip matyti iš neseniai paskelbto Europos ypatingos svarbos žaliavų akto9.
Tuo pat metu dabartinė geopolitinė krizė paveikė ir konkurenciją pasaulinėje švarios energijos rinkoje. Kartu siekdama įgyvendinti dvigubą perėjimą ir spręsdama energetikos krizės problemą, ES turėjo spręsti trečiųjų šalių priemonių, pavyzdžiui, JAV infliacijos mažinimo akto (IRA) ir Kinijos politikos, kuria siekiama pritraukti ES pramonės pajėgumus, poveikį. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija imasi priemonių, kuriomis siekiama stiprinti Europą kaip pramonės galiūnę.10 2022 m. lapkričio mėn. Europos Komisija pradėjo įgyvendinti iniciatyvą “Švariųjų technologijų Europa” – aukšto lygio platformą su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, skirtą aptarti, kaip remti Europos pramonės ekosistemą skatinant perėjimą prie švarios energijos. 2023 m. sausį Europos Komisijos pirmininkas paskelbė “Žaliojo kurso” pramonės planą, kurio tikslas – “paversti Europą švariųjų technologijų ir pramonės inovacijų namais kelyje į grynąjį nulį “11.
Europos Komisija toliau dės daugiau pastangų formuodama ir stebėdama ES švarios energijos sektoriaus pažangą, kartu atsižvelgdama į pasaulinės energetikos srities dinamiką. Tai padės priimti politinius sprendimus ir iki 2050 m. užtikrinti ES konkurencingumą, efektyvų išteklių naudojimą, atsparumą ir neutralų klimato kaitos poveikį.
2022 m. švarios energijos technologijų konkurencingumo pažangos ataskaita buvo priimta lapkričio 15 d. kaip valdymo įgyvendinimo dokumentų rinkinio dalis. Nuo 2020 m. ataskaita skelbiama kasmet pagal Reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo ir klimato politikos 35 straipsnio 1 dalies m punktą ir pridedama prie Energetikos sąjungos padėties ataskaitos.
Europos Komisija įsteigė Švarios energijos technologijų observatoriją (CETO) – bendrą Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro, įgyvendinančio observatoriją, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato ir Energetikos generalinio direktorato iniciatyvą. Stebėsenos centro metinėse ataskaitose pateikiama įrodymais pagrįsta analizė, kuria grindžiama švarios energijos technologijų konkurencingumo pažangos ataskaita.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra aktuali 2023 m. sausio mėn.
