Skip to main content

Prieš trejus metus, sausio 31 d., Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos, žadėdama, kad “Brexit” bus “saulės nušviestos aukštumos”. Tai būtų šalis, kurioje dėl sumažėjusios biurokratijos ir išlaidų klestėtų inovacijos, konkurencija ir augimas.

Taip tuo metu skelbė JK vyriausybė, tačiau praėjus trejiems metams saulės nušviestos aukštumos dar neatsivėrė.

Kalbant apie platesnes ekonomikos perspektyvas, Didžioji Britanija yra vienintelė iš G7 šalių, kuriai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino naujai paskelbtas 2023 m. augimo prognozes – prognozuojama, kad 2023 m. JK ekonomika susitrauks 0,6 proc.

Netgi Rusijai, kuriai dėl įsiveržimo į Ukrainą taikomos įvairios tarptautinės sankcijos, prognozės buvo pagerintos – numatoma, kad šiemet šalies ekonomika augs 0,3 proc.

Šis ekonominis sąstingis, kartu su kitomis “Brexit” pasekmėmis, paveikė šalies padėtį mokslo, technologijų ir inovacijų srityje.

“Horizon Europe”: Jungtinė Karalystė šaltyje

“Brexit” ypač paveikė akademinės bendruomenės mokslą. Dėl tebesitęsiančio nesutarimo dėl Šiaurės Airijos protokolo ES blokuoja JK dalyvavimą savo plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje “Horizontas Europa”.

Programa “Horizontas Europa” siekiama didinti ES mokslo ir technologijų pajėgumus, inovacijas, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą.

Daugeliui mokslininkų tiesiog teko kurti kitus planus, kurie, be abejonės, bus ne tokie veiksmingi ir efektyvūs, kokie būtų buvę, jei JK būtų likusi asocijuota nare.
Zach Meyers
Europos reformų centro vyresnysis mokslo darbuotojas

Mokslininkai gali teikti paraiškas finansavimui gauti iš 2021-2027 m. laikotarpiui skirto 95,5 mlrd. eurų programos biudžeto, o ankstesniais metais ji buvo svarbus Jungtinės Karalystės mokslininkų finansavimo šaltinis.

Pagal 2014-2020 m. programą “Horizontas” Jungtinė Karalystė gavo antrą pagal dydį finansavimą (7,9 mlrd. eurų), nuo jos atsiliko tik Vokietija.

“Kalbant apie akademinę pusę, sakyčiau, kad ji buvo vienareikšmiškai bloga, tai jums pasakys bet kuris mokslininkas ar akademikas, ir tai daugiausia dėl šio ginčo dėl programos “Horizontas” ir dėl to, kad Jungtinė Karalystė vis dar nesugebėjo gauti narystės”, – sakė Zachas Meyersas, Europos reformų centro (CER) vyresnysis mokslo darbuotojas.

Jis “Euronews Next” pasakojo, kad nors spėjama, jog dabartinis JK ministras pirmininkas Rišis Sunakas gali bandyti išspręsti Šiaurės Airijos protokolo klausimą, kuris atvertų kelią JK prisijungti prie tokių schemų kaip “Horizon Europe”, “Brexit” jau padarė didelę žalą.

“Dėl visų tų tarpinių metų visiško netikrumo, ar ir kada JK taps programos “Horizon” dalimi, daugeliui mokslininkų tiesiog teko kurti kitus planus, kurie, be jokios abejonės, bus ne tokie veiksmingi ir efektyvūs, kokie būtų buvę, jei JK būtų likusi asocijuota nare”, – sakė jis.

Kalbant apie inovacijas, Meyersas sako, kad Didžioji Britanija turėjo problemų dar prieš “Brexit”, tačiau dėl jo ši problema dar labiau paaštrėjo.

“Dabar turite daug mažesnę adresuojamą rinką, nes JK skiriasi nuo ES reglamentų”, – sakė jis.

“Jei esate pasaulinė įmonė ir svarstote, kur investuosite į inovacijas ir naujų produktų diegimą, akivaizdu, kad norite, jog tai būtų rinka, kurioje būtų kuo daugiau adresatų”.

Darbuotojų trūkumas

Kitas “Brexit” poveikis – kliūtys, atsirandančios dėl laisvo judėjimo iš ES panaikinimo. Dabar daugeliui įmonių samdyti darbuotojus iš užsienio yra brangu, jos turi mokėti mokesčius, kad gautų licenciją globoti darbuotojus iš užsienio.

Be to, šiems darbuotojams tenka patirti papildomų išlaidų: prašymo išduoti tipinę “kvalifikuoto darbuotojo” vizą mokestis kainuoja nuo 625 svarų sterlingų (709 EUR) iki 1 423 svarų sterlingų (1 614 EUR), taip pat reikia mokėti 624 svarų sterlingų “sveikatos priežiūros mokestį” per metus.

“Net jei sumažinsite reguliavimo kriterijus, kad gautumėte vizą, jei turėsite mokėti tūkstančius svarų vien tam, kad patektumėte į šalį, galite matyti, kad Jungtinė Karalystė taps mažiau patrauklia vieta migracijai nei anksčiau”, – pažymėjo Meyersas.

O Jungtinėje Karalystėje yra daug darbo vietų, kurias reikia užpildyti, ypač aukštųjų technologijų pramonėje.

JK parlamento aukštųjų rūmų – Lordų rūmų – komitetas išnagrinėjo darbo jėgos trūkumo problemas 2022 m. pabaigoje ir nustatė, kad judėjimo laisvės panaikinimas “turėjo įtakos laisvoms darbo vietoms, kurios neseniai pasiekė rekordiškai aukštą lygį”.

Nors didžiausia darbo jėgos trūkumo priežastis buvo ankstyvas išėjimas į pensiją, iš JK išvykstantys ES darbuotojai ir siekis juos pakeisti ne ES darbuotojais “prisidėjo prie darbo jėgos neatitikimo, o tai išryškino laisvas darbo vietas ir darbo jėgos trūkumą tam tikruose sektoriuose”, – padarė išvadą komitetas.

Kai kurias profesijas JK vyriausybė įtraukė į “trūkstamų profesijų” sąrašą, ir, siekdama, kad šios pareigos būtų užimtos, sumažino reikalavimus ir mokesčius. Tarp jų yra daug technologijų ir mokslo srities darbo vietų, įskaitant mokslininkų, inžinierių, programinės įrangos kūrėjų, dizainerių ir IT specialistų vaidmenis.

JK potencialas

Meyersas sako, kad “Brexit” “tikriausiai sumažino” Jungtinės Karalystės, kaip vietos, kurioje įmonės gali diegti inovacijas, vaidmenį, nes jos galimybės patekti į rinką dabar yra daug mažesnės nei tada, kai ji priklausė ES.

“Tai turi būti vienas didžiausių veiksnių, lemiančių, ar inovacijos ir investicijos bus diegiamos Jungtinėje Karalystėje, o ne kur nors kitur”, – sakė jis.

Antradienį analitinių centrų “Centre for Economic Policy Research” (CEPR) ir “UK in a Changing Europe” išleistoje elektroninėje knygoje nagrinėjama “Brexit” ekonomika ir jo poveikis iki šiol.

Jų tyrimai aiškiai rodo, kad JK iki “Brexit” buvo atviresnė prekybai ir imigracijai – ir patrauklesnė tiesioginėms užsienio investicijoms.

Neseniai paskelbtoje ataskaitoje, kurios autoriai yra Meyersas ir jo kolega, CER taip pat pateikė keletą veiksmų, kurių Jungtinė Karalystė galėtų imtis, kad po “Brexit” pagerintų mokslo ir technologijų aplinką Jungtinėje Karalystėje.

Ataskaitoje teigiama, kad grįžimas į bendrąją rinką “išspręstų daugelį šių problemų”, tačiau, kadangi tai mažai tikėtina keletą metų, neatidėliotinu prioritetu turėtų tapti bent jau Šiaurės Airijos protokolo sureguliavimas.

Tai padarius Jungtinė Karalystė galėtų grįžti į tokias schemas kaip “Horizontas Europa”, taip pat būtų nuraminti verslo nervai.

Taip pat rekomenduojama parengti įrodymais pagrįstą planą, kaip įvertinti, kada Jungtinė Karalystė turėtų nukrypti nuo ES standartų, ir pasiekti, kad šalies politinės partijos susitartų dėl pakto dėl mokslo ir inovacijų finansavimo.