Devintasis dešimtmetis Lietuvoje buvo ne tik politinių permainų, bet ir absoliutaus kultūrinio bei estetinio lūžio laikotarpis. Tai buvo metas, kai pilkas sovietines uniformas pakeitė sprogstanti spalvų kakofonija, o noras atrodyti „vakarietiškai“ dažnai prasilenkdavo su elementariu skoniu, sukurdamas unikalų, laukinį ir nepakartojamą stilių. Geležinė uždanga griuvo, o pro jos plyšius į šalį plūstelėjo ne tik laisvės vėjai, bet ir turkiški megztiniai, padirbti garsių prekės ženklų sportiniai kostiumai bei ryškiausi sintetiniai audiniai. Šiandien, žvelgdami į senas nuotraukas, dažnai šypsomės ar net jaučiame lengvą svetimą gėdą, tačiau negalima paneigti vieno fakto: tai buvo drąsos, eksperimentų ir saviraiškos era, kuri, paradoksalu, šiandien vėl tampa viena ryškiausių mados tendencijų pasaulyje ir Lietuvoje.
Gariūnai kaip mados sostinė ir pirmosios „firminės“ prekės
Kalbėti apie 90-ųjų stilių Lietuvoje neįmanoma nepaminėjus pagrindinio to meto mados epicentro – Gariūnų turgavietės. Tai buvo vieta, kurioje formavosi visa Lietuvos gatvės mada. Tuo metu prekybos centrų praktiškai nebuvo, o „boutique“ tipo parduotuvės buvo prieinamos tik vienetams. Todėl savaitgalio kelionė į turgų tapdavo ritualu, kurio metu šeimos apsirūpindavo drabužiais visiems metams.
Gariūnuose karaliavo prekės iš Turkijos, Lenkijos ir Kinijos. Čia lietuviai pirmą kartą susidūrė su Vakaruose populiariais prekių ženklais, tiesa, dažniausiai – jų klastotėmis. Tačiau užrašas ant etiketės buvo svarbesnis už kokybę. Šis laikotarpis pasižymėjo keliais esminiais bruožais:
- Logomanija: Kuo didesnis užrašas „Adidas“, „Nike“, „Gucci“ ar „Versace“, tuo geriau. Dažnai pavadinimai būdavo iškraipyti (pvz., „Abidas“), bet tai niekam nerūpėjo.
- Matavimosi ypatumai: Džinsų matavimasis stovint ant kartono gabalo spaudžiant -15 laipsnių šaltukui tapo bendrine to meto patirtimi.
- Spalvų gausa: Po dešimtmečius trukusio pilkumo žmonės troško ryškumo. Neoninės spalvos, blizgučiai ir kontrastingi deriniai buvo norma.
Sportinis kostiumas: nuo sporto salės iki vestuvių
Jei reikėtų išrinkti vieną drabužį, geriausiai simbolizuojantį 90-ųjų pradžios Lietuvą, tai neabejotinai būtų sportinis kostiumas. Vakaruose šis drabužis buvo skirtas sportui ar laisvalaikiui namuose, tačiau Lietuvoje jis įgijo visiškai kitą statusą. Tai buvo universali apranga, tinkanti beveik visoms gyvenimo situacijoms.
Vyrai, ypač tie, kurie norėjo pabrėžti savo statusą ar priklausomybę tam tikroms grupuotėms, sportinius kostiumus dėvėjo derindami juos su odinėmis striukėmis ir klasikiniais batais. Trijų juostelių kultas buvo toks stiprus, kad tapo neatsiejama gatvės kultūros dalimi. Sportinis kostiumas reiškė, kad žmogus yra „veiklus“, modernus ir gali sau leisti „vakarietišką“ drabužį. Diskotekose vaikinai su treningais buvo įprastas vaizdas, o ryškūs, čežantys „kukurūziniai“ kostiumai tapo savotišku vyriškumo simboliu.
Džinsų era: „Mawin“ ir virti audiniai
Devintajame dešimtmetyje džinsai tapo ne tik drabužiu, bet ir valiuta bei geidžiamiausiu objektu. Tačiau tai nebuvo klasikiniai mėlyni džinsai, kokius matome šiandien. Madoje karaliavo specifiniai modeliai:
Legendiniai „Mawin“ džinsai
Lietuvoje (ir visoje posovietinėje erdvėje) kultinį statusą įgijo „Mawin“ firmos džinsai, liaudyje vadinti „malvinais“. Jie pasižymėjo specifiniu kirpimu, aukštu liemeniu ir dažnai turėjo išsiuvinėtą logotipą ant galinės kišenės. Tai buvo pigesnė „Levi’s“ ar „Lee“ alternatyva, kurią galėjo įpirkti daugelis, todėl gatvėse kas antras jaunuolis dėvėjo būtent šio prekės ženklo kelnes.
Virti džinsai (Acid Wash)
Kitas ryškus akcentas – vadinamieji „virti“ džinsai. Tai buvo cheminiu būdu balintas, dėmėtas džinsinis audinys. Tie, kurie negalėjo įpirkti gamyklinių „virtų“ džinsų, patys eksperimentuodavo namuose virdami paprastas kelnes chloruotame vandenyje, kad išgautų tą madingą, nelygų raštą. Džinsas buvo derinamas su džinsu – džinsinė striukė plius džinsinės kelnės buvo laikoma stiliaus viršūne.
Moterų mada: tamprės, angora ir platformos
Moterų stilius 90-aisiais buvo itin eklektiškas ir drąsus. Tai buvo laikas, kai ribos tarp dieninės ir vakarinės aprangos praktiškai išnyko. Gatvėse dominavo:
- Spalvotos tamprės (timpos): Ryškios, neoninės (rožinės, salotinės, elektrinės) spalvos tamprės, dažnai pagamintos iš blizgios likros, buvo derinamos su ilgais marškinėliais arba megztiniais.
- Dideli megztiniai: Ypač populiarūs buvo pūkuoti angoros vilnos megztiniai, neretai puošti karoliukais ar aplikacijomis. Taip pat kultiniu tapo „BOYS“ megztinis – platus, unisex stiliaus drabužis, kurį nešiojo tiek vaikinai, tiek merginos.
- Platforminiai batai: Įkvėptos grupės „Spice Girls“, merginos avėjo batus su milžiniškomis platformomis. Tai buvo nepatogu, neretai pavojinga čiurnoms, bet be galo madinga.
- Makiažas ir šukuosenos: Mada reikalavo maksimalizmo. Cheminis sušukavimas, didelės, lako sukietintos garbanos, ryškiai apvestos lūpos (dažnai tamsesniu pieštuku nei lūpų dažai) ir mėlyni akių šešėliai buvo kasdienybė.
Kas iš 90-ųjų grįžta į šių dienų spintas?
Mada sukasi ratu, ir pastaruosius kelerius metus stebime galingą 90-ųjų renesansą, dažnai vadinamą Y2K arba vėlyvųjų 90-ųjų stilistikos sugrįžimu. Tiesa, šiuolaikinė interpretacija yra kiek švaresnė, kokybiškesnė ir labiau apgalvota, tačiau pagrindiniai elementai išlieka atpažįstami.
Šiandienos gatvės madoje vėl matome „Mom jeans“ – aukšto liemens, tiesaus kirpimo džinsus, kurie pakeitė ilgą laiką dominavusius aptemptus „skinny“ modelius. Taip pat grįžo masyvūs sportbačiai (vadinamieji „chunky sneakers“), kurie primena 90-ųjų pabaigos estetiką. Dizaineriai vėl atsigręžia į trumpintas palaidines (crop tops), kurios apnuogina pilvą, bei didelius, tarsi per didelius (oversized) švarkus, kurie moterų siluetui suteikia griežtumo ir laisvumo.
Aksesuarų srityje vėl populiarūs tapo krepšiai ant juosmens (fanny packs). Jei 90-aisiais jie buvo prekeivių turguje atributas, tai dabar tai – stilingas aksesuaras, nešiojamas ne tik ant juosmens, bet ir įstrižai per petį. Taip pat į madą grįžo „bucket hat“ kepurės bei smulkūs akiniai nuo saulės.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie 90-ųjų madą ir jos pritaikymą šiandien.
Kokie 90-ųjų drabužiai dabar yra patys madingiausi?
Šiuo metu populiarumo viršūnėje yra platūs džinsai (baggy/mom fit), trumpos palaidinės, „slip dress“ tipo suknelės ant petnešėlių (dažnai dėvimos ant marškinėlių), masyvūs sportiniai bateliai, odiniai švarkai ir velvetiniai kostiumai. Taip pat labai madingi minimalistiniai 90-ųjų pabaigos stiliaus rankinukai.
Ar 90-ųjų stilius tinka vyresnio amžiaus žmonėms?
Tikrai taip. 90-ųjų mada nėra vien tik paaugliškas maištas. Minimalistinis 90-ųjų stilius (pvz., Carolyn Bessette-Kennedy stilius) pasižymi švariomis linijomis, neutraliomis spalvomis ir kokybiškais audiniais. Tiesaus kirpimo džinsai, kokybiškas baltas marškinėliai ir „oversized“ švarkas yra klasika, tinkanti bet kokio amžiaus moteriai ar vyrui.
Kaip atskirti tikrą vintažinį 90-ųjų drabužį nuo šiuolaikinės kopijos?
Vintažiniai 90-ųjų drabužiai dažnai pasižymi kitokia audinio sudėtimi – džinsas būna storesnis ir standesnis (be elastano), o drabužiai dažnai pagaminti JAV arba Vakarų Europoje (nors vėliau gamyba persikėlė į Aziją). Etiketės taip pat skiriasi – senesnėse etiketėse šriftai ir logotipai gali atrodyti kitaip nei dabartiniai.
Kodėl 90-ųjų mada vėl tapo tokia populiari?
Tai lemia nostalgija ir cikliškumas. Dabartinė karta (Gen Z) 90-uosius romantizuoja kaip laikotarpį be socialinių tinklų ir nuolatinio skaitmeninio triukšmo. Be to, 90-ųjų mada akcentuoja patogumą ir laisvumą, kas yra labai aktualu šiuolaikiniam žmogui.
Kaip sukurti modernų 90-ųjų įvaizdį neatrodant kaip iš karnavalo
Nors nostalgija yra galingas jausmas, aklas 90-ųjų kopijavimas šiandien gali atrodyti šiek tiek komiškai, tarsi būtumėte pakviesti į teminį vakarėlį. Paslaptis slypi balanse ir gebėjime derinti praeities elementus su šiuolaikine estetika. Norint atrodyti stilingai, o ne senamadiškai, svarbu neapsirengti visko iš karto. Jei renkatės plačius, vintažinio stiliaus džinsus ir masyvius batus, viršutinė dalis turėtų būti modernesnė arba paprastesnė, pavyzdžiui, kokybiškas kašmyro megztinis ar modernaus kirpimo marškiniai.
Kitas svarbus aspektas yra audinių kokybė. 90-aisiais Lietuvoje dominavo pigi sintetika, nes kitokių pasirinkimų tiesiog nebuvo. Šiandien, atkurdami tą stilių, galime rinktis tvarias medžiagas. Pavyzdžiui, vietoj pigaus poliesterio sportinio kostiumo galima rinktis kokybiškos medvilnės ar veliūro laisvalaikio aprangą, kuri išlaiko 90-ųjų siluetą, bet atrodo prabangiai ir tvarkingai. Aksesuarai taip pat vaidina lemiamą vaidmenį – moderni rankinė ar šiuolaikiški papuošalai gali „įžeminti“ retro stiliaus aprangą ir suteikti jai aktualumo.
Galiausiai, 90-ųjų stiliaus sugrįžimas yra puiki proga peržiūrėti tėvų spintas ar apsilankyti dėvėtų drabužių parduotuvėse. Originalus odinis švarkas iš to laikotarpio, jei jis gerai išlaikytas, šiandien vertinamas labiau nei naujas greitosios mados gaminys. Tai ne tik stiliaus, bet ir tvarumo pareiškimas. Derindami autentiškus to laikmečio „perlous“ su moderniais baziniais drabužiais, sukuriate unikalų, asmenišką stilių, kuris pasakoja istoriją apie laukinį, spalvingą ir nepamirštamą Lietuvos mados dešimtmetį, kartu išlikdami aktualūs šiandienos kontekste.
