Lietuva, kurioje gyvena mažiau nei trys milijonai žmonių, šiandien yra daugiau nei 270 fintecho įmonių namais ir viena didžiausių tokio pobūdžio ekosistemų Europos Sąjungoje pagal gyventojų skaičių. Tai ne atsitiktinumas, o sąmoningo reguliacinių, infrastruktūros ir verslo sprendimų derinio rezultatas, apie kurį pranešė Thefintechtimes.
Sport 24 stebėtojų žvilgsnis: kai mokėjimų infrastruktūra tampa skaitmeninių paslaugų pagrindu
Sport24.lt Team, apimantis Lietuvos ir tarptautinių sporto naujienų bei skaitmeninės rinkos analitiką, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos fintecho ekosistemos vertę lemia ne tik startuolių skaičius, bet ir konkreti techninė bazė. CENTROlink sistema suteikia licencijuotoms mokėjimų ir elektroninių pinigų institucijoms tiesioginę prieigą prie SEPA, o tai reiškia, kad šios institucijos neprivalo visiškai priklausyti nuo tradicinių komercinių bankų. Lietuva taip pat priima vieną didžiausių licencijuotų elektroninių pinigų institucijų koncentracijų ES, o tai sukuria solidų pagrindą visai eilei vartotojams matomų skaitmeninių paslaugų.
Stebėtojai pažymi, kad Sport24 portalas Lietuvoje ir kitos skaitmeninės informacijos platformos remiasi tais pačiais saugių mokėjimų, tapatybės patvirtinimo ir duomenų apsaugos standartais, kuriais grindžiama visa Lietuvos fintecho ekosistema. Tai dar vienas pavyzdys, kaip licencijuota infrastruktūra išeina toli už tradicinės bankininkystės ribų ir pasireiškia kasdienėje skaitmeninėje aplinkoje.
„Licencijuota mokėjimų infrastruktūra čia nėra vien bankų ir technologijų įmonių reikalas. Tai pamatas, ant kurio stovi daugelis skaitmeninių paslaugų, kuriomis lietuviai naudojasi kasdien.“
Europos Komisijos Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės rodikliai rodo, kad Lietuva nuosekliai užima aukštą vietą pagal ryšius, skaitmenines kompetencijas ir viešąsias paslaugas internete, todėl tokia ekosistema čia rado itin derlingą dirvą.
Kaip susiformavo reguliacinė ir infrastruktūros bazė
Ekosistemos šaknys glūdi keliuose strateginiuose sprendimuose. CENTROlink, Lietuvos banko mokėjimų sistema, tapo vienu svarbiausių elementų, nes leido licencijuotoms mokėjimų ir elektroninių pinigų institucijoms veikti savarankiškai SEPA erdvėje. Tai sumažino priklausomybę nuo komercinių bankų ir atvėrė kelią naujoms rinkos dalyvėms.
Lietuvos banko Newcomer Programme papildo šią struktūrą teikdama praktines gaires ir paramą įmonėms, siekiančioms steigti reguliuojamas finansines operacijas šalyje. Brexit suteikė papildomą postūmį: Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, daugelis finansinių įmonių ieškojo alternatyvių ES jurisdikcijų, ir Lietuva buvo tarp tų, kurios sugebėjo pasinaudoti šia galimybe. Rezultatas matomas skaičiais: šalis turi daugiau nei 270 fintecho įmonių ir vieną didžiausių licencijuotų elektroninių pinigų institucijų koncentracijų ES. BVP vienam gyventojui viršija 31 000 JAV dolerių, o ekonomiką remia finansinių paslaugų, technologijų, logistikos, gyvybės mokslų ir verslo paslaugų sektoriai.
Vartotojo patirtis: nuo bekontakčių mokėjimų iki atviros bankininkystės
Ta pati infrastruktūra, kurią stato reguliuotojai ir įmonės, pasireiškia vartotojui visiškai konkrečiais būdais. Mobilioji bankininkystė, bekontakčiai mokėjimai ir skaitmeninės piniginės tapo kasdienybe, o įmonės perėjo prie elektroninių sąskaitų faktūrų, internetinių mokėjimų ir skaitmeninių finansų valdymo įrankių.
Platesnį technologijų kontekstą, kuriame šie pokyčiai vyksta, galima rasti nezinau.lt technologijų naujienų skiltyje. PSD2 direktyva atvėrė atviros bankininkystės galimybes, leidžiančias trečiosioms šalims, gavusioms vartotojo sutikimą, pasiekti sąskaitos duomenis ir inicijuoti mokėjimus. Tai iš esmės pakeitė, kaip vartotojai valdo pinigus: palyginimo įrankiai, automatizuoti taupymo sprendimai ir vienu spustelėjimu atliekami mokėjimai tapo prieinami ne tik didelių bankų klientams.
Revolut, Kevin, ConnectPay, Paysera: ekosistemos matomumo įrodymai
Abstrakti infrastruktūra įgauna formą per konkrečias bendroves. Kevin išaugo į vieną žymiausių atsiskaitymo nuo sąskaitos iki sąskaitos paslaugų teikėjų Europoje, tiesiogiai pasinaudodamas atviros bankininkystės infrastruktūros augimu žemyne. ConnectPay ir Paysera yra dar vienos Lietuvoje veikiančios įmonės, kurių paslaugos pasiekia vartotojus ir verslus toli už Lietuvos sienų.
Svarbiausias precedentas visai ekosistemai yra Revolut sprendimas rinktis Lietuvą kaip savo Europos banko licencijos vietą. Tai nėra vien prestižo ženklas, bet praktinis patvirtinimas, kad licencija, gauta Lietuvoje, yra pripažįstama ir patikima visoje ES. Toks pasirinkimas sustiprina šalies reputaciją kaip jurisdikcijos, galinčios aptarnauti klientus visame žemyne, ir siunčia aiškų signalą kitoms įmonėms, svarstančioms, kur steigti Europos veiklą.
Kibernetinis saugumas, DI, DORA ir talentų iššūkis
Sėkmė nekyla be naujų reikalavimų. DI taikymas finansinėse paslaugose tiriamas sukčiavimo aptikimo, klientų aptarnavimo, atitikties stebėsenos ir rizikos valdymo srityse, ir Lietuva turi aktyviai dalyvauti šioje plėtroje, kad neprarastų pozicijų. Kibernetinio saugumo stiprinimas tampa vis svarbesniu prioritetu fintecho įmonėms, veikiančioms griežtai reguliuojamoje aplinkoje.
DORA ir MiCA reguliavimo sistemų kaita kelia naujų atitikties reikalavimų, kurių techniniai niuansai dar formuojasi. Konkurencija su kitomis Europos jurisdikcijomis dėl fintecho investicijų neslūgsta, o mažos vidaus rinkos riba reiškia, kad augimas privalo būti orientuotas į eksportą. Programinės įrangos inžinieriai, atitikties specialistai ir duomenų mokslininkai išlieka deficitine resursų kategorija, kurią reikia išlaikyti arba pritraukti iš užsienio.
Lietuva, mažesnė nei daugelis Europos sostinių pagal gyventojų skaičių, sugebėjo sukurti vieną stipriausių fintecho ekosistemų ES. Tai sąmoningo reguliacinio lankstumo, skaitmeninės infrastruktūros ir glaudaus politikos formuotojų bei privataus sektoriaus bendradarbiavimo rezultatas. Tolesnei skaitmeninių paslaugų plėtrai tai reiškia, kad pamatas jau padėtas, tačiau konkurencinį pranašumą reikės palaikyti nuolat atnaujinamomis taisyklėmis, saugumo standartais ir talentų pritraukimu.
