Lietuvos politinėje arenoje pastaruoju metu tvyro įtampa, kurią lemia ne tik vidiniai šalies iššūkiai, bet ir nerimstanti geopolitinė situacija regione. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, vertindama dabartinę padėtį, neslepia, kad valdančiajai daugumai ir visai politinei sistemai tenka laviruoti tarp būtinybės priimti nepopuliarius, bet strategiškai svarbius sprendimus, ir siekio išlaikyti visuomenės pasitikėjimą. Jos teigimu, ateinantis laikotarpis pareikalaus ypatingo susitelkimo, nes ant stalo guli klausimai, liečiantys tiek nacionalinį saugumą, tiek mokesčių reformą, tiek žmogaus teisių užtikrinimą. Politikė pabrėžia, kad lengvų išeičių paprasčiausiai nėra, o kiekvienas delsimas gali kainuoti per brangiai valstybės ateičiai.
Geopolitinio saugumo prioritetai ir gynybos finansavimas
Vienas esminių klausimų, kurį išskiria Seimo pirmininkė, yra valstybės saugumo stiprinimas. Karas Ukrainoje parodė, kad grėsmės yra realios ir artimos, todėl Lietuva privalo ne tik tęsti paramą kaimyninei šaliai, bet ir radikaliai peržiūrėti savo gynybos pajėgumus. Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad diskusijos apie gynybos finansavimo didinimą iki 3 proc. ar daugiau nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) yra neišvengiamos, tačiau tai atveda prie sudėtingos dilemos – iš kur paimti lėšų.
Politikė atvirai kalba apie tai, kad tvarus gynybos finansavimas negali būti grindžiamas vien skolinimusi. Tai reikalauja plačios politinės valios ir, tikėtina, mokestinės aplinkos pakeitimų. Svarbiausi aspektai, kuriuos tenka svarstyti, yra šie:
- Papildomas pelno apmokestinimas verslui, siekiant solidarumo gynybos tikslais.
- Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar kitų vartojimo mokesčių peržiūra.
- Efektyvesnis viešųjų finansų valdymas ir „šešėlio” mažinimas.
Pasak Seimo pirmininkės, tokie sprendimai retai būna populiarūs rinkėjų akyse, ypač artėjant rinkiminiams ciklams. Tačiau lyderystė, jos nuomone, pasireiškia gebėjimu aiškinti visuomenei, kodėl saugumas yra ta sritis, kurioje taupyti negalima. Vokietijos brigados priėmimas, divizijos kūrimas ir visuotinio šaukimo idėjos įgyvendinimas reikalauja milžiniškų investicijų, kurios turi būti suplanuotos ne vieneriems metams, o dešimtmečiams į priekį.
Mokesčių reforma ir ekonominis stabilumas
Kita itin jautri tema, kurią palietė Viktorija Čmilytė-Nielsen, yra mokesčių reforma. Politinėje darbotvarkėje šis klausimas dažnai tampa nesutarimų objektu ne tik tarp opozicijos ir valdančiųjų, bet ir pačios koalicijos viduje. Liberalų sąjūdžio lyderė laikosi pozicijos, kad bet kokie mokesčių pakeitimai turi būti prognozuojami ir neapsunkinti viduriniosios klasės bei smulkiojo verslo, kurie yra ekonomikos variklis.
Vertindama politinę situaciją, ji pripažįsta, kad rasti kompromisą dėl mokesčių pertvarkos yra vienas sunkiausių uždavinių. Iš vienos pusės, tarptautinės organizacijos ir ekonominiai rodikliai signalizuoja apie būtinybę tvarkyti mokesčių sistemą, kad ji būtų teisingesnė ir mažiau iškraipanti rinką. Iš kitos pusės – verslo bendruomenės nerimas dėl galimo mokestinės naštos didėjimo ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu.
Politikė pabrėžia, kad nelengvi sprendimai šioje srityje apima individualios veiklos apmokestinimo priartinimą prie darbo santykių apmokestinimo bei nekilnojamojo turto mokesčio modelio paieškas. Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad liberalai siekia išlaikyti balansą: valstybė turi surinkti pakankamai lėšų viešosioms paslaugoms, tačiau neturi tapti stabdžiu iniciatyviems žmonėms.
Žmogaus teisės ir vertybinė politika
Nepaisant ekonominių ir saugumo iššūkių, Seimo pirmininkė neleidžia pamiršti ir žmogaus teisių darbotvarkės. Civilinės sąjungos įstatymas ir kiti žmogaus teises užtikrinantys teisės aktai išlieka politinių diskusijų centre. Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad ši kadencija parodė, jog vertybiniai klausimai Lietuvoje vis dar sukelia didelį susipriešinimą, o Seime dažnai pristinga balsų net ir kompromisiniams variantams.
Situacija vertinama realistiškai: koalicijos partneriai turi skirtingus požiūrius, o opozicija dažnai naudojasi šiomis temomis politiniams taškams rinkti. Visgi, Seimo pirmininkė laikosi nuomonės, kad Vakarų valstybės standartus atitinkanti teisinė bazė, ginanti visų piliečių teises nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos ar šeiminės padėties, yra būtinybė, o ne prabanga. Ji pabrėžia, kad delsimas priimti šiuos sprendimus kenkia Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui ir skaldo visuomenę.
Koalicijos dinamika ir politinė kultūra
Kalbėdama apie bendrą politinę atmosferą, Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį į politinės kultūros pokyčius. Darbas koalicijoje, kurią sudaro trys skirtingos partijos, reikalauja nuolatinio derinimo ir kantrybės. Ji pastebi, kad artėjant rinkimams, politinė retorika aštrėja, o konstruktyvų darbą vis dažniau keičia populistinis triukšmas.
Politikė įvardija, kad vienas iš didžiausių iššūkių yra išlaikyti darbingą parlamentą, kai emocijos ima viršų. Seimo salėje vis dažniau matomi procedūriniai karai, bandymai blokuoti posėdžius ar asmeniniai įžeidinėjimai. Seimo pirmininkės užduotis tokioje situacijoje – būti moderatore, kuri geba „ataušinti” atmosferą ir grąžinti politikus prie turinio svarstymo. Jos teigimu, rinkėjai tikisi rezultatų, o ne politinio teatro, todėl gebėjimas susitarti dėl esminių valstybės klausimų net ir esant dideliems ideologiniams skirtumams yra brandžios demokratijos požymis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Siekiant geriau suprasti Seimo pirmininkės poziciją ir laukiančius iššūkius, pateikiame atsakymus į dažniausiai visuomenėje kylančius klausimus.
Kokie yra pagrindiniai prioritetai likusiai kadencijos daliai?
Pagrindinis prioritetas išlieka nacionalinis saugumas ir gynybos stiprinimas. Taip pat svarbu užbaigti pradėtas reformas švietimo ir sveikatos apsaugos srityse bei siekti žmogaus teisių klausimų (pvz., Civilinės sąjungos įstatymo) sprendimo. Ne mažiau svarbus tikslas – atsakingas kitų metų valstybės biudžeto formavimas.
Kodėl mokesčių reformos klausimai stringa Seime?
Mokesčių reforma yra kompleksinis klausimas, liečiantis daugybę interesų grupių. Seime išsiskiria nuomonės dėl to, kaip subalansuoti mokesčių teisingumą ir ekonomikos konkurencingumą. Net ir valdančiosios koalicijos viduje vyksta intensyvios diskusijos dėl konkrečių priemonių, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokesčio modelio, todėl greitų sprendimų priėmimas yra apsunkintas.
Kaip vertinama trintis valdančiojoje koalicijoje?
Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad nuomonių išsiskyrimas demokratinėje koalicijoje yra natūralus procesas. Svarbiausia, kad strateginiais valstybės klausimais (gynyba, užsienio politika) partneriai išlaiko vienybę. Trintis dažniau kyla dėl taktinių sprendimų ar vertybinių nuostatų, tačiau tai netrukdo vyriausybės stabilumui.
Ar gynybos finansavimo didinimas reiškia kitų sričių finansavimo mažinimą?
Siekiama, kad taip nenutiktų. Tikslas yra rasti tvarius papildomų pajamų šaltinius (pvz., peržiūrint mokesčius ar skatinant ekonomikos augimą), kad gynybos finansavimas nebūtų didinamas švietimo, socialinės apsaugos ar sveikatos sąskaita. Tačiau tai reikalauja sudėtingų kompromisų biudžeto formavimo procese.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir Lietuvos pozicija Europoje
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus aspektas, kurį savo vertinime akcentuoja Viktorija Čmilytė-Nielsen, yra Lietuvos vaidmuo tarptautinėje arenoje. Šiuo metu vyksta intensyvus darbas stiprinant ryšius su NATO ir Europos Sąjungos partneriais. Seimo pirmininkė pabrėžia parlamentinės diplomatijos svarbą – tiesioginiai kontaktai su kitų šalių parlamentų vadovais padeda užtikrinti paramą Lietuvos iniciatyvoms, ypač sankcijų Rusijai ir paramos Ukrainai klausimais.
Ateities perspektyvoje Lietuva turi išlikti aktyvi formuojant Europos saugumo architektūrą. Čmilytė-Nielsen teigia, kad mažos valstybės balsas yra geriausiai girdimas tada, kai jis yra konstruktyvus, paremtas vertybėmis ir siūlantis konkrečius sprendimus. Tai apima ne tik karinį bendradarbiavimą, bet ir energetinę nepriklausomybę bei kibernetinį saugumą. Pasak jos, artimiausi metai bus kritiniai įtvirtinant Lietuvos, kaip patikimos ir lyderiaujančios regiono valstybės, statusą, o tai reikalaus visų politinių jėgų susitelkimo ties strateginiais užsienio politikos tikslais, nepaisant vidinių politinių kovų.
