Skip to main content

Didelės apimties 30 metų duomenų apie 200 pasaulio šalių analizė.

Mokslų akademijos Medicinos ir biologijos problemų instituto tyrė įvairių alkoholio dozių poveikį žmonėms, atsižvelgdami į jų lytį, amžių ir gyvenamąją vietą. Rezultatai buvo paskelbti garsiame medicinos mokslo žurnale “The Lancet”.

Tyrime buvo naudojami viešai prieinami pastarųjų 30 metų (1990-2020 m.) statistiniai duomenys apie 15-95 metų amžiaus žmonių sergamumą ir mirtingumą nuo alkoholio. Visi jie yra iš 21 regiono ir 204 pasaulio šalių.

Tyrimo matavimo vienetu buvo pasirinktas “gėrimas”, lygus maždaug 10 gramų etanolio. Tyrime ši vertė buvo naudojama visų gėrimų suvartojimo vidurkiui, nepriklausomai nuo regiono. Mokslininkai atrinko dozių nuo 0 iki 10 šūvių ir nustatė, kad visame pasaulyje alkoholio vartojimo rizikos lygis atitinka J formos modelį. Tai reiškia, kad mažomis dozėmis vartojami alkoholiniai gėrimai gali šiek tiek pagerinti sveikatos rodiklius, tačiau su tam tikrais amžiaus apribojimais.

Pasak tyrimo autorių, teigiamą poveikį galima paaiškinti tuo, kad mažomis dozėmis alkoholis mažina stresą ir nerimą, kurie yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Toksinį etanolio poveikį atsveria teigiamas jo poveikis centrinei nervų sistemai.

“Remdamiesi gautais rezultatais galime vienareikšmiškai teigti, kad alkoholis yra žalingas populiacijos mastu, tačiau jo poveikis labai priklauso nuo dozės”, – pridūrė TPU Cheminių ir biomedicininių technologijų mokyklos docentas Jevgenijus Plotnikovas.