Temos
Reakciją į problemas galima ir reikia keisti.
Kodėl kai kurie žmonės gailisi savęs dažniau nei kiti?
Savęs gailėjimasis – tai užuojauta ir sielvartas, nukreiptas į save. Jis kyla reaguojant į stresą keliančius įvykius, dažnai kartu su liūdesiu, apgailestavimu ir neteisybės jausmu: “Kodėl aš?”, “Kodėl aš, o ne kiti?
Nors savigailą dažnai sukelia sunki liga, artimo žmogaus netektis ar staigus atleidimas iš darbo, kai kurie žmonės ją gali patirti ir dėl mažiau svarbių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl nedidelių buitinių problemų arba mylimo žmogaus dėmesio stokos.
Šią strategiją dažniausiai taiko emociškai nestabilūs žmonės, kurie dažnai būna neramūs, nesaugūs, lengvai susierzina ir visų pirma pastebi neigiamus dalykus. Dėl savo ypatumų jie labai stipriai reaguoja į gyvenimo sunkumus, sutelkia dėmesį į savo nesėkmes, sunkumus ir praradimus, taip sukeldami sau dar daugiau skausmo.
Taigi polinkis gailėtis savęs labiau priklauso nuo asmenybės, o ne nuo gyvenimo įvykių. Tačiau, nors tokios mintys gali būti įprastos, jos daro neigiamą poveikį žmonių savijautai.
Kodėl gailestis sau nepadės pagerinti gyvenimo?
Savęs gailėjimasis yra neadaptyvi įveikos strategija, kuri ne padeda susidoroti su problemomis, o jas sureikšmina ir sukelia naujų sunkumų. Tai blogas įprotis, kuris gadina jūsų gyvenimą keliais būdais.
Tai kenkia psichikos sveikatai
Viename moksliniame darbe minimas XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Vokietijoje atliktas eksperimentas, kurio metu žmonių buvo prašoma užpildyti psichologinius klausimynus ir papasakoti apie įvairius savo gyvenimo aspektus.
Palyginę duomenis mokslininkai nustatė, kad savigaila kenkia psichikos sveikatai ir gerovei, netgi labiau nei tokios strategijos kaip nuolankumas (nekovojimas) ir narkotikų vartojimas.
Stiprina bejėgiškumo ir kontrolės praradimo jausmą
Gailestis sau siejamas su mintimi, kad gyvenimą valdo ne jis pats, o išorinės jėgos. Dėl prarastos kontrolės ir bejėgiškumo jausmo galite pasiduoti ir pasiduoti tėkmei, nesistengdami ką nors pakeisti.
Gali sukelti socialinę izoliaciją
Savęs gailėjimasis dažnai naudojamas kaip būdas priversti kitus žmones užjausti jus, kad jie norėtų jus palaikyti ir kažkuo jums padėti. Tačiau tai neveikia labai ilgai.
Net ir sunkia lėtine liga sergančio žmogaus atveju aplinkiniai iš pradžių tik užjaučia. Po kurio laiko jie pradeda manyti, kad vargšas žmogus turėtų tiesiog su tuo susitaikyti ir gyventi toliau.Taigi asmuo, įpratęs kalbėti apie savo nelaimes, rizikuoja tapti socialiai izoliuotas. Tai savo ruožtu dar labiau padidins stresą ir gali sukelti depresiją.
Gali sukelti agresiją prieš kitus arba save.
Savęs gailėjimasis dažnai būna susijęs su pernelyg dideliais lūkesčiais kitų atžvilgiu. Asmuo jaučia, kad negauna pakankamai dėmesio, pagalbos ir paramos, kurios jam reikia.
Nuolatinis nusivylimas sukelia susierzinimą, priešiškumą ir agresiją. Kadangi atviras konfliktas greičiausiai neduos norimų rezultatų (dėmesio, užuojautos ir paramos), pyktis slopinamas arba nukreipiamas į save.
Abi šios ligos gali sugriauti santykius, trukdyti įveikti stresą ir mėgautis gyvenimu.
Kuo verta pakeisti savigailą
Štai dvi moksliškai įrodytos veiksmingos strategijos, kurios puikiai pakeičia savigailą.
Dėkingumas
Savęs gailėjimasis dažnai susijęs su apmąstymais, kai be galo kartojamos tos pačios neigiamos mintys. Žmogus nuolat savęs klausia, kodėl jis nusipelnė tokių bėdų, kodėl tai atsitiko jam, o ne kam nors kitam, kodėl jam taip nesiseka.
Toks minčių “kramtymas” neleidžia pažvelgti į situaciją iš įvairių pusių, rasti išeities ar galvoti apie problemų sprendimo būdus.
Norėdami susidoroti su stresu, užuot jį stiprinę, stenkitės neigiamų išgyvenimų srautą pakeisti dėkingumu už tai, ką turite.
Tyrimo duomenimis, 10 savaičių praktikuojant šią praktiką gerokai padidėja optimizmas ir nuomonė apie savo gyvenimą. Dėkingumas padeda jaustis laimingiems, stiprina romantiškus santykius, skatina padėti kitiems ir yra naudingas sveikatai.
Praktiką galite atlikti ir dienos metu. Kai pagaunate save galvojant apie “vargšą mane”, sustokite ir pagalvokite, už ką galite padėkoti.
Įvardykite 5-10 dalykų, už kuriuos dabar esate dėkingi. Pagalvokite apie pačius paprasčiausius dalykus: sveikatą, artimuosius, materialines vertybes, gebėjimus ir įgūdžius, kai kuriuos laimingus dalykus.
Gerumas ir užuojauta sau
Gailestis sau pabrėžia sunkumus ir nesugebėjimą su jais susidoroti, o gerumas ir užuojauta reiškia gebėjimą priimti save tokį, koks esi. Tai reiškia, kad reikia elgtis su savimi nekritikuojant ir nesmerkiant, pripažinti visas teigiamas ir neigiamas savybes, neneigti emocijų ir išgyvenimų.
Gerumas ir užuojauta didina pasitenkinimą gyvenimu, gerina santykius su partneriu ir padeda įveikti stresą.
Norėdami išsiugdyti šias savybes, išbandykite specialią meditaciją. Ši praktika neturi nieko bendra su mistika ar religija ir padeda “sureguliuoti” smegenis, kad jos būtų pozityviau nusiteikusios savo ir kitų atžvilgiu.
Skirkite šiai meditacijai 10 minučių ir darykite tai po vieną žingsnį:
- Pasitraukite į ramią vietą, kur jūsų niekas netrukdys.
- Jei įmanoma, užimkite tiesią nugaros padėtį sėdėdami arba gulėdami.
- Užmerkite akis, atsipalaiduokite, keletą kartų įkvėpkite ir iškvėpkite, susikoncentruodami į kvėpavimą ir kūno pojūčius.
- Mintyse palinkėkite sau būti laimingam ir nebūti nelaimingam. Nereikia planuoti, kaip tai padaryti, fantazuoti apie geresnį gyvenimą ar prisiminti, kodėl dabar esate nelaimingas. Galite vartoti frazę: “Tegul randu laimę ir jos priežastis. Tegul būnu laisvas nuo kančios ir jos priežasčių.
- Pakaitomis linkėkite to paties savo artimiesiems. Savo viduje ištarkite pasirinktą frazę, vartodami kiekvieno asmens vardą.
- Pereikite prie pažįstamų žmonių, kuriems esate abejingi, o tada, jei galite, prie tų, su kuriais santykiai gana šalti arba įtempti.
- Palinkėkite laimės ir išsivadavimo iš kančių visoms planetos gyvoms būtybėms.
Stenkitės tai daryti kiekvieną rytą iškart pabudę. Ir stenkitės dažniau prisiminti tai per dieną. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą, kai mintyse kartojate neigiamus gyvenimo įvykius ir gailitės savęs.
