Lietuvos muzikos padangėje yra nedaug vardų, kurie sugebėtų išlikti aktualūs ir mylimi daugiau nei du dešimtmečius, nuolat keisdamiesi, bet tuo pačiu išlikdami ištikimi sau. Giedrė Kilčiauskienė – būtent tokia asmenybė. Daugelis ją pirmiausia prisimena kaip kultinės grupės „Empti“ balsą, kitiems ji – džiazo vokalistė, o tretiems – tiesiog Giedrė, sėkminga solo atlikėja, kurios dainos skamba radijo stočių topuose ir jaukiuose akustiniuose koncertuose. Jos biografija nėra tik sausas faktų rinkinys; tai spalvinga kelionė per Lietuvos popkultūros istoriją, nuo pirmųjų elektroninės muzikos eksperimentų nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje iki brandžių, gilių autorinių kūrinių, kurie virpina tūkstančių klausytojų širdis šiandien. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime šios unikalios atlikėjos kelią, kūrybinius posūkius ir tai, kodėl ji vadinama viena stilingiausių ir profesionaliausių šalies dainininkių.
„Empti“ era: Revoliucija Lietuvos popmuzikoje
Norint suprasti Giedrės fenomeną, būtina nusikelti į 1999-uosius metus. Tuo metu Lietuvos muzikos rinka buvo užpildyta tradicinės estrados arba pigios pop muzikos kopijomis. Grupės „Empti“ atsiradimas tapo tikru gūsiu šviežio oro. Kartu su prodiuseriu Pauliumi Kilbausku Giedrė sukūrė skambesį, kuris buvo vakarietiškas, kokybiškas ir visiškai kitoks.
Jų antrasis albumas „Estrada“ (išleistas 2001 m.) laikomas vienu geriausių visų laikų Lietuvos pop muzikos albumų. Tai nebuvo tiesiog dainų rinkinys – tai buvo reiškinys. Dainos, tokios kaip „Pauze“, „Saloje“ ar „Gera mylėtis“, tapo himnais, kuriuos mintinai mokėjo visa karta. Giedrės vokalas šiame etape pasižymėjo ypatingu švelnumu, sumišusiu su lengva ironija ir melancholija, kas puikiai derėjo prie elektroninių ritmų.
„Empti“ sėkmės priežastys buvo kelios:
- Inovatyvus skambesys: P. Kilbausko kuriamos aranžuotės nenusileido pasauliniams standartams.
- Tekstų gilumas: Nors tai buvo pop muzika, tekstai nebuvo lėkšti. Jie kalbėjo apie miesto jausmus, vienatvę minioje ir intymumą.
- Giedrės charizma: Ji nebuvo tipinė „pop diva“. Ji buvo natūrali, šiek tiek „chuliganiška“ ir labai tikra.
Net ir grupei sustabdžius veiklą, jų palikimas niekur nedingo. Kaskart, kai „Empti“ paskelbdavo apie sugrįžimo koncertus (pavyzdžiui, festivaliuose ar specialiose arenų programose), bilietai būdavo išgraibstomi akimirksniu, o tai tik įrodo, kokią gilią žymę šis duetas paliko klausytojų sąmonėje.
Tarp džiazo ir alternatyvos: „Pieno lazeriai“ ir kiti projektai
Po „Empti“ aktyvios veiklos etapo, Giedrė nepasinėrė į tylą. Priešingai, ji pradėjo dar labiau eksperimentuoti. Vienas ryškiausių to meto projektų – grupė „Pieno lazeriai“. Čia Giedrė atskleidė savo ekscentriškesnę pusę. Grupės stilius balansavo tarp punk, elektronikos ir džiazo elementų. Tai buvo laikas, kai atlikėja demonstravo savo vokalinį lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie pačių netikėčiausių muzikinių formų.
Svarbu paminėti, kad Giedrė Kilčiauskienė yra diplomuota džiazo vokalistė. Džiazas jos karjeroje visada užėmė ypatingą vietą. Ji dažnai koncertuodavo su įvairiais džiazo kolektyvais, atlikdama džiazo standartus. Ši patirtis jai suteikė:
- Vokalinę techniką, leidžiančią lengvai laviruoti tarp skirtingų registrų.
- Gebėjimą improvizuoti scenoje, kas jos koncertus daro gyvus ir nenuspėjamus.
- Muzikinį išprusimą, kuris vėliau leido kurti kokybišką solinę muziką, nepataikaujant pigiam skoniui.
Džiazo įtaka jaučiama ir jos vėlesnėje kūryboje – net ir paprasčiausiose pop dainose galima išgirsti džiazinio frazavimo elementų ar harmoninių sprendimų, kurie nėra būdingi standartinei radijo muzikai.
Solinės karjeros pradžia: „Optinė apgaulė“
Daugeliui atlikėjų, išėjusių iš itin sėkmingų grupių, solinė karjera tampa didžiuliu iššūkiu. Reikia iš naujo atrasti savo balsą ir įtikinti klausytojus, kad esi įdomus ir vienas. Giedrei tai pavyko su kaupu. 2013 metais pasirodęs debiutinis solinis albumas „Optinė apgaulė“ tapo tikra sensacija.
Šis albumas buvo kitoks nei „Empti“ kūryba. Jis buvo lengvesnis, akustiškesnis, persmelktas retro elementų ir subtilaus humoro. Daina „Elektrinis traukinys“ tapo didžiuliu hitu. Giedrė čia atsiskleidė kaip brandi moteris, kuri nebijo pasijuokti iš savęs, kalbėti apie kasdienybę ir jausmus be patoso. Albumas pelnė M.A.M.A. apdovanojimą ir įtvirtino Giedrę kaip savarankišką atlikėją.
Muzikinė evoliucija: Nuo elektronikos iki baladžių
Toliau sekė albumai, kurie rodė nuolatinį ieškojimą. Albumas „Nuolat pildoma“ ir vėlesni kūriniai demonstravo, kad Giedrė nenori užsidaryti viename žanre. Jos solinėje diskografijoje galima rasti visko:
Elektroninis skambesys
Giedrė niekada visiškai nepabėgo nuo elektronikos. Dainos, tokios kaip „Kiek buvome verti“ (su Leon Somov), parodė, kad ji puikiai jaučiasi šiuolaikinės šokių muzikos ritmuose. Jos balsas elektroninėje muzikoje skamba ne kaip papildinys, o kaip pagrindinis instrumentas, suteikiantis šaltam skaitmeniniam garsui žmogiškos šilumos.
Akustinė lyrika ir „Dykuma“
Vienas jautriausių Giedrės karjeros etapų – darbas ties albumu „Dykuma“. Čia atlikėja nusimetė visas kaukes. Tai itin asmeniškas, ramus ir gilus darbas. Dainos tapo lėtesnės, tekstai – atviresni. Tokie kūriniai leidžia klausytojui pasijusti taip, lyg Giedrė dainuotų tik jam vienam. Tai rodo atlikėjos drąsą būti pažeidžiama, kas šiuolaikiniame šou versle yra didelė vertybė.
Stilius ir sceninė charizma
Kalbėti apie Giedrę Kilčiauskienę ir nepaminėti jos stiliaus būtų nusikaltimas. Ji yra viena ryškiausių scenos asmenybių Lietuvoje ne tik dėl balso, bet ir dėl vizualinio identiteto. Jos įvaizdis visada apgalvotas, tačiau niekada neatrodo dirbtinis.
Pagrindiniai Giedrės stiliaus bruožai:
- Išskirtiniai akiniai, tapę jos vizitine kortele.
- Drąsūs kirpimai ir plaukų spalvos eksperimentai.
- Originalūs sceniniai kostiumai, kurie dažnai balansuoja tarp elegancijos ir avangardo.
Tačiau svarbiausia stiliaus dalis – jos bendravimas su publika. Giedrės koncertai dažnai primena stand-up komedijos elementų turinčius pasirodymus. Tarp dainų ji pasakoja istorijas, juokauja apie savo gyvenimą, nevengia saviironijos. Tai sukuria betarpišką ryšį su auditorija. Žmonės eina į jos koncertus ne tik pasiklausyti muzikos, bet ir pabūti „viename kambaryje“ su įdomiu žmogumi.
Pedagoginė veikla ir įtaka jaunajai kartai
Nedaug kas žino, kad Giedrė yra ne tik atlikėja, bet ir pedagogė. Ji dėsto džiazinį vokalą Vilniaus kolegijoje. Tai rodo jos profesionalumą ir norą dalintis sukaupta patirtimi. Būdama dėstytoja, ji formuoja naująją Lietuvos vokalistų kartą, skatindama juos ieškoti savo unikalaus skambesio, o ne aklai kopijuoti užsienio žvaigždes. Jos studentai vertina ją už griežtumą, sumišusį su nuoširdžiu palaikymu ir praktiniais patarimais, kaip išgyventi muzikos industrijoje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje dalyje atsakome į dažniausiai gerbėjų ir smalsuolių užduodamus klausimus apie Giedrę Kilčiauskienę.
Ar Giedrė Kilčiauskienė vis dar koncertuoja su grupe „Empti“?
Grupė „Empti“ oficialiai yra sustabdžiusi savo aktyvią veiklą ir naujų albumų neleidžia. Tačiau grupė kartais susiburia išskirtiniams, proginiams pasirodymams didžiuosiuose muzikos apdovanojimuose arba festivaliuose. Pagrindinė Giedrės veikla šiuo metu yra jos solinė karjera.
Koks yra populiariausias Giedrės solinis kūrinys?
Vienareikšmiškai atsakyti sunku, nes skirtingais etapais populiarūs buvo skirtingi kūriniai. Tačiau daina „Elektrinis traukinys“ laikoma jos solinės karjeros proveržiu. Taip pat milžiniško populiarumo sulaukė bendras darbas su Leon Somov – „Kiek buvome verti“.
Ar Giedrė rašo dainų tekstus pati?
Taip, didžiąją dalį savo solinių dainų tekstų Giedrė kuria pati. Jos tekstai vertinami už originalumą, buitinės poezijos elementus ir gebėjimą sudėtingus jausmus apibūdinti paprastais, bet taikliais žodžiais. Ji taip pat yra rašiusi tekstus ir kitiems atlikėjams.
Kokį muzikinį išsilavinimą turi atlikėja?
Giedrė yra profesionali muzikantė. Ji yra baigusi džiazo vokalo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (bei Vilniaus konservatorijoje). Tai jai suteikia tvirtą teorinį ir praktinį pagrindą, leidžiantį laisvai jaustis tiek džiazo, tiek pop muzikos scenose.
Kūrybinis variklis ir ateities perspektyvos
Giedrės Kilčiauskienės kelias rodo, kad talentas kartu su nuolatiniu darbu ir smalsumu yra ilgaamžiškumo receptas. Ji nėra atlikėja, kuri gyvena praeities laurais. Nors „Empti“ sėkmė buvo milžiniška, Giedrė sugebėjo perlipti šį barjerą ir sukurti stiprų asmeninį prekinį ženklą.
Šiandien ji aktyviai koncertuoja tiek su grupe, tiek akustiniuose duetuose. Jos naujausia kūryba rodo, kad ji vis dar ieško naujų spalvų, nebijo kolaboruoti su jaunosios kartos prodiuseriais ir eksperimentuoti su skambesiu. Jos įtaka Lietuvos populiariajai muzikai yra neginčijama – ji parodė, kad pop muzika gali būti intelektuali, kad lietuviškas tekstas gali skambėti stilingai ir kad atlikėjas gali senti scenoje oriai, tapdamas tik įdomesnis. Klausytojams belieka laukti naujų Giedrės muzikinių „vingių“, kurie, be abejonės, bus tokie pat nenuspėjami ir kokybiški, kaip ir visa jos ligšiolinė karjera.
