Temos
Gali būti, kad jūsų santykiai nesiklosto visai ne dėl jūsų partnerio kaltės.
Žmonės visą laiką siekia meilės, tačiau ją laiko dovana. Toks požiūris nepadeda kurti kokybiškų santykių, o tik įsuka žmones į užburtą įsimylėjimo, nusivylimo ir vėl paieškų ratą. Štai ženklai, rodantys, kad nepažįstate brandžios meilės.
1. Ieškote meilės, užuot ją kūrę
Daugelis žmonių mano, kad tereikia rasti tobulą žmogų, su kuriuo derėtumėte kaip dvi mažos dėlionės dalys, ir viskas bus gerai. Jei santykiai nesusiklosto, vadinasi, jums tiesiog nepasisekė su partneriu.
Psichoanalitikas ir filosofas Erichas Frommas knygoje “Menas mylėti” (The Art of Loving) pastebi, kad šiuolaikiniai žmonės, prisitaikę prie vartojimo, save ir kitus suvokia kaip prekes parduotuvėje. Svarbiausia – nepervertinti pasirinkimo.
Toks požiūris pasiteisina, bet tik tada, kai kalbama apie įsimylėjimą, nes jo atsiradimui nereikia dėti jokių pastangų. Kurdami santykius žmonės mato vienas kitą pro rožinius akinius, nepastebi trūkumų ir nori visą laiką būti kartu.
Ši būsena yra labai maloni, tačiau ji greitai praeina. Vakarykščiai įsimylėjėliai pradeda suprasti, kad aistros objektas nėra tobulas, atsiranda nuoskaudų, kivirčų ir abipusių kaltinimų. Tada žmonės išsiskiria ir pradeda naujas paieškas.
Brandi meilė yra ramesnis ir ilgiau trunkantis jausmas. Ji grindžiama ne trumpalaikiu įsimylėjimu, o partnerio supratimu, bendra patirtimi, pasitikėjimu ir pagarba.
Jei kiekvienas įsimylėjimas baigiasi nusivylimu, gali būti, kad renkatės ne tuos žmones. Galbūt tiesiog nesistengiate įsimylėti.
2. Nesistengiate pažinti savo partnerio
Kiekvienas žmogus yra unikali asmenybė ir turi unikalios patirties, todėl pasaulį suvokia ypatingu, tik jam būdingu būdu. Mes negalime pamatyti tikrovės kito žmogaus akimis, tačiau galime bent jau pabandyti suprasti, kaip jis mato ir jaučiasi.
Dažnai partneriai tik santykių pradžioje įdėmiai klausosi ir nuoširdžiai dalijasi savo patirtimi. Būdami kartu jie pripranta vienas prie kito ir susikuria iliuziją, kad visiškai ištyrė savo gyvenimo partnerį.
Dėl tokio požiūrio unikalus žmogus su turtingu vidiniu pasauliu virsta funkcija arba daiktu. O kartais tikros pažinties apskritai nebūna – vienas į kitą iš karto žiūri kaip į būdą patenkinti savo poreikius arba gauti ką nors konkretaus.
Jei esate abejingas partnerio gyvenimui ir nesidomite jo problemomis bei rūpesčiais, nėra prasmės kalbėti apie meilę.
Pagalvokite, ar domitės savo partneriu. Ar atidžiai ir įsitraukęs klausotės, bandote suprasti, ką jis galvoja ir jaučia, ar tik laukiate savo eilės kalbėti.
3. Jums nerūpi jūsų partneris
Žmonės dažnai daro dalykus “dėl šeimos”, tuo pat metu rūpindamiesi tik savo gerove ir atsižvelgdami tik į savo poreikius.
Pavyzdžiui, viliodamas partnerį pereiti į geriau apmokamą darbą arba persikelti į didesnį miestą, žmogus negalvoja apie tai, ar partneris galės išnaudoti savo potencialą ir bus laimingas, o mato tik savo galimybes.
Tačiau brandi meilė apima ne tik domėjimąsi žmogaus asmenybe, bet ir rūpestį juo, norą padėti savo pusei augti ir tobulėti.
Tai nereiškia, kad vienas asmuo prisiima atsakomybę už kitą kaip už vaiką ar sprendžia jo problemas. Tačiau jei vienam iš partnerių reikia pagalbos, kitas partneris tai pastebės ir stengsis padėti.
Svarbu, kad globa apimtų pagarbą ir dėmesį tikriesiems asmens poreikiams. Kitaip tariant, neturėtumėte versti partnerio daryti tai, kas, jūsų manymu, yra geriausia jo augimui ir vystymuisi.
Kalbama apie pagalbą bendraamžiui, o ne apie bandymą įsitvirtinti kito sąskaita, tapimą tėvu ar dar tvirtesnį prisirišimą prie jo.
4. Esate priklausomas nuo savo partnerio
Žmonės dažnai painioja meilę su priklausomybe. Pastarajai būdingas aistringas troškimas būti arti savo meilės objekto, noras susilieti su juo į vieną visumą.
Tuo pat metu, nepaisant šio prisirišimo, emociškai priklausomi žmonės dažnai net negali pasakyti, kas yra gerai ar blogai apie jų partnerį. Jie iš tikrųjų nemato žmogaus, o tik juo naudojasi, kad atsikratytų vienatvės ir atstūmimo baimės.
Jei vienas partneris kuria savo gyvenimą aplink kitą, prisitaiko prie jo, perima jo tikslus ir vertybes, jie pamažu praranda savo tapatybę. Skausmingai susijungus neįmanoma išlikti ryškiam ir įdomiam, išlaikyti savo vientisumą ir išreikšti save pasaulyje.
Be to, priklausomybė nesuderinama su laisve. Žmogus nuolat bijo prarasti savo aistros objektą, yra pavydus, manipuliatyvus ir visomis priemonėmis stengiasi išlaikyti jį šalia savęs. Tai sukelia konfliktus ir kančias abiem pusėms: vienas kenčia nuo baimės prarasti partnerį, kitas – nuo pernelyg didelės kontrolės, apmaudo ir manipuliacijų.
Asmuo vertina santykius, bet atsiskiria nuo partnerio. Santykiai kuriami remiantis susitarimu, o ne manipuliacija, paliekant žmonėms laisvę rinktis. Tai reiškia, kad galite apsieiti be to žmogaus. Tačiau jūs renkatės būti su juo.
5. Jūs nesielgiate su savimi gerai
Meilė kitiems prasideda nuo gero elgesio su savimi. Dažnai vaikystėje negavę pakankamai šilumos ir pripažinimo, suaugę žmonės bando tai kompensuoti santykių sąskaita.
Šis bandymas yra tiesus kelias į emocinę priklausomybę. Naudositės partneriu kaip savigarbos krumpliaračiu, nesidomėdami jo asmenybe, tikraisiais troškimais ir poreikiais.
Jei šalia esančiam žmogui taip pat reikia patvirtinimo, gali susiklostyti saugūs simbiotiniai santykiai, kuriuose kiekvienas partneris yra priklausomas nuo kito.
Ar tokia sąjunga bus laiminga, galima diskutuoti. Jei, išskyrus priklausomybę, žmonės turi mažai ką bendro, santykiai vargu ar bus patenkinami. Abu partneriai kentės, ginčysis, bet liks kartu iš baimės.
Todėl, prieš kurdami (ar taisydami) santykius su kitais, išmokite mylėti save – gerbti ir rūpintis, priimti visapusiškai, su visomis dorybėmis ir trūkumais, elgtis su gerumu ir užuojauta.
Taip elgdamiesi priartėsite prie to, kad lygiai taip pat elgtumėtės ir su savo partneriu. Žiūrėti į jį kaip į unikalią asmenybę, o ne funkciją, rūpintis, priimti, palaikyti siekius ir vertybes. Mylėti.
