Tai, ką darai kasdien – bet nepastebi
Pabundi – ir pirmas dalykas, kurį palieti, yra ne šilto žmogaus ranka, o telefono ekranas. Prieš valydamasis dantis jau patikrinai žinutes, orus ir „kas naujo“. Prieš pusryčius jau buvai socialiniame tinkle ir gavai pirmą mini dopamino dozę.
Skamba pažįstamai?
Mes jau seniai gyvename dviejuose pasauliuose: fiziniame ir skaitmeniniame. Tačiau ar pastebėjome, kada šis balansas pasislinko?
Ekranų galia – kodėl technologijos tampa nematomu šeimininku?
Technologijos dažnai vaizduojamos kaip „įrankis“. Bet kaip įrankis, kuris buvo sukurtas tau padėti, tampa tuo, kas tave kontroliuoja?
Scrolling’as kaip pabėgimas: kai neturi jėgų, esi vienišas ar pavargęs – lengviausia pabėgti į ekraną.
Algoritmai žino tave geriau nei tu pats: kiekvienas tavo paspaudimas, peržiūrėtas vaizdo įrašas ar uždelstas slinkimas formuoja tavo informacinę „burbulo“ realybę.
Tylus dėmesio grobimas: „aš tik 5 minutėms“ – virsta valanda. Laikas praeina, bet pojūtis, kad nieko vertingo nenuveikei, išlieka.
Tikslas – dėmesys, o ne vertė
Didžiausios pasaulio technologijų kompanijos konkuruoja ne dėl to, ką tau pasiūlyti, o dėl to, kaip ilgai gali išlaikyti tavo dėmesį. Tai reiškia, kad ne visada matysi tai, kas tau svarbu – dažniau tai, kas tave laiko priklijuotą prie ekrano.
Kaip tai veikia mus?
Trumpėja dėmesio trukmė. Ar gali be pertraukų skaityti knygą ilgiau nei 20 min.?
Mažėja empatija. Virtualus bendravimas neturi mikroemocijų, lytėjimo, tikro buvimo – o tai keičia ir realius santykius.
Nuolatinis lyginimasis. Socialiniai tinklai kuria „geriausios versijos“ realybę. Kuo daugiau žiūri, tuo mažiau vertini savo kasdienybę.
Ar išeitis – visiškai atsisakyti?
Ne. Technologijos gali būti puikios, bet tik jei tu valdai jas, o ne jos tave.
Štai ką gali padaryti:
-
„Digital sunset“ – nustatyk laiką, kada vakare atjungi visus įrenginius. Pvz., 21:00.
-
Dienos be ekranų – 1 kartą per savaitę: jokio social media, jokio el. pašto.
-
Laiko ribojimai – naudok „app tracker“ programas, kurios parodo, kiek laiko realiai praleidi su kiekviena programėle.
-
Ekrano detoksas – bent 1 savaitgalis per mėnesį be telefono (tik skambučiai).
Kodėl apie tai kalbėti svarbu?
Nes dažnai patys nepastebime, kad pasikeitėm. Mažiau sutelkiam dėmesio. Greičiau perdegam. Jaučiam vidinį nerimą be aiškios priežasties. O kai šaltinis yra ekranas – jis kartu ir problema, ir iliuzija apie jos sprendimą.
Kada technologinis komfortas tampa diskomfortu?
Yra riba tarp patogumo ir priklausomybės. Kai technologijos veikia nepastebimai – jos patogios. Kai pastebi, kad nebegali be jų – tai jau signalas.
Pasitaiko atvejų, kai žmogus negali eiti miegoti, kol nepatikrino visų „Instagram“ story, ar net patiria FOMO (fear of missing out) – baimę praleisti kažką svarbaus internete. Tačiau dažnai tai nėra svarbu. Tai – tik iliuzija.
Technologinis diskomfortas pasireiškia ir fiziškai:
-
Skaudančios akys ir kaklas („tech neck“)
-
Sutrikęs miegas nuo mėlynosios šviesos
-
Lėtinis nuovargis nuo informacijos pertekliaus
-
Nerimas dėl nuolatinio prisijungimo prie darbo
Technologinis sąmoningumas – naujas skaitmeninis raštingumas
Kaip prieš 20 metų svarbu buvo išmokti naudotis kompiuteriu, taip šiandien būtina išmokti naudotis technologijomis sąmoningai.
Tai reiškia:
Žinoti, kas tave blaško ir kodėl.
Sąmoningai rinktis laiką „online“ ir laiką be ekranų.
Ugdyti dėmesio grąžinimo įgūdžius – skaityti, rašyti, bendrauti be pertraukų.
Ar dar galima „išjungti“?
Taip, bet tam reikia sprendimo. Reikia sąmoningo pasirinkimo grįžti į tikrovę. Pabūti su žmogumi be telefono tarp jūsų. Pažiūrėti į dangų, o ne į ekraną. Leisti nuoboduliui pasibelsti – jis gimdo kūrybą, o ne algoritmas.
Technologijos nėra blogis. Bet jos stiprios. Ir jeigu tu jų nevaldai – jos valdo tave.
Pabaiga be išvadų
Tu vis dar skaitai šį tekstą. Tai jau ženklas, kad tau rūpi.
Kartais užtenka kelių nedidelių sprendimų – mažiau pranešimų, daugiau tylos, daugiau akių kontakto su artimais žmonėmis. Nes tavo gyvenimo ekranas gali būti ryškus – ir be papildomo apšvietimo.
