Didelis pulsas gali būti tiek laikinas, tiek ilgalaikis reiškinys, priklausantis nuo daugelio veiksnių. Kartais šis padidėjimas būna visiškai normalus – pavyzdžiui, po fizinio krūvio ar jaudulio, tačiau kitais atvejais gali reikšti rimtesnes sveikatos problemas. Norint tinkamai įvertinti širdies darbą, svarbu žinoti, kas laikoma normaliu pulsu, kokios priežastys gali lemti jo padidėjimą ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Kas yra normalus pulsas?
Pulsas – tai širdies dūžių skaičius per minutę. Suaugusiam žmogui normalus ramybės pulsas dažniausiai svyruoja tarp 60 ir 100 dūžių per minutę. Tai gali priklausyti nuo amžiaus, fizinio pasirengimo, emocinės būsenos bei bendros sveikatos būklės. Sportininkų ar fiziškai aktyvių asmenų pulsas dažnai būna mažesnis, nes jų širdis dirba efektyviau.
Vertinant pulsą, svarbu jį matuoti teisingai – geriausia tai daryti ryte, ramioje aplinkoje, po kelių minučių ramybės. Pulsą galima tikrinti ant riešo arba kaklo, lengvai prispaudus arteriją ir suskaičiuojant dūžius per 60 sekundžių.
Didelio pulso priežastys
Padidėjęs pulsas (tachikardija) gali turėti įvairių priežasčių. Kai kurios iš jų yra laikinos ir nekeliančios pavojaus, tačiau yra ir tokių, kurios rodo rimtesnes širdies ar kitų organų problemas.
Dažniausios priežastys
- Fizinis aktyvumas – po treniruotės ar intensyvaus darbo pulsas natūraliai pakyla.
- Stresas ir emocijos – baimė, nerimas ar stiprus džiaugsmas skatina hormonų išsiskyrimą, kas pagreitina širdies darbą.
- Kofeino ar energinių gėrimų vartojimas – šios medžiagos stimuliuoja nervų sistemą.
- Karštis ir dehidratacija – kai organizmui trūksta skysčių arba kai jis kaitinamas, širdis dirba greičiau, kad kompensuotų skysčių netekimą.
- Ligos ir infekcijos – karščiavimas ar uždegiminiai procesai padidina kūno poreikį deguoniui, todėl širdis plaka greičiau.
- Širdies ligos – įvairūs širdies ritmo sutrikimai, skydliaukės hiperfunkcija arba kraujo netekimas gali sukelti nuolatinį pulsacijos padidėjimą.
Kokie simptomai gali lydėti aukštą pulsą
Padidėjusiam pulsui dažnai būdingi ir kiti simptomai, kurie gali padėti nustatyti priežastį. Kai kurie iš jų yra trumpalaikiai, tačiau esant stipriems ar pasikartojantiems pojūčiams būtina kreiptis į gydytoją.
- Galvos svaigimas ir silpnumas
- Dusulys ir oro trūkumas
- Krūtinės skausmas arba spaudimas
- Padidėjęs prakaitavimas
- Nerimas ar panikos priepuoliai
- Alpimo pojūtis
Kada pulsas laikomas pavojingu?
Jei ramybėje pulsas nuolat viršija 100 dūžių per minutę arba širdies susitraukimai tampa nereguliarūs, tai gali būti pavojinga būklė. Tachikardija, kuri atsiranda be aiškios priežasties, ypač kartu su kitais simptomais – galvos svaigimu, krūtinės skausmu ar sutrikusiu kvėpavimu – reikalauja medicininės konsultacijos. Tokiais atvejais nereikėtų laukti, kol situacija pablogės.
Ką daryti, kai pulsas staiga padidėja
Jei pastebėjote, kad pulsas smarkiai padažnėjo, tačiau nejaučiate kitų pavojingų simptomų, pirmiausia svarbu nurimti. Dažnai tai būna laikina reakcija į stresą ar fizinį krūvį. Pateikiame keletą veiksmų, kurie gali padėti.
- Sustokite ir atsisėskite. Duokite kūnui laiko atsigauti, kvėpuokite giliai ir ramiai.
- Gerkite vandens. Dehidratacija – viena iš dažnų greito širdies plakimo priežasčių.
- Venkite kofeino ir nikotino. Šios medžiagos stimuliuoja širdies veiklą.
- Atlikite kvėpavimo pratimus. Gilūs įkvėpimai per nosį ir iškvėpimai per burną mažina stresą ir širdies ritmą.
- Patikrinkite vaistus. Kai kurie preparatai gali turėti šalutinį poveikį, sukeliantį tachikardiją.
Kada kreiptis į gydytoją
Nors nereikėtų išsigąsti pastebėjus trumpalaikį pulso padidėjimą, yra situacijų, kai medicininės pagalbos reikia nedelsiant:
- Pulsas išlieka aukštas ilgiau nei kelias valandas be aiškios priežasties;
- Atsiranda skausmas krūtinėje arba stiprus diskomfortas;
- Pasireiškia dusulys, alpimo ar sąmonės netekimo epizodai;
- Jaučiate stiprų silpnumą ar nerimo priepuolius, kurių negalite kontroliuoti;
- Turite širdies ligų istoriją ar vartojate vaistus, galinčius paveikti širdies ritmą.
Kreipiantis į gydytoją, svarbu suteikti kuo daugiau informacijos apie pulso pokyčius, jų trukmę, ryšį su fiziniu krūviu ar emocine įtampa. Gydytojas gali rekomenduoti kardiologo konsultaciją, atlikti elektrokardiogramą (EKG) ar kitus tyrimus, kad nustatytų tikslią priežastį.
Kaip išlaikyti normalų širdies ritmą kasdien
Siekiant palaikyti gerą širdies veiklą, verta imtis tam tikrų gyvenimo būdo pokyčių. Reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba ir pakankamas poilsis padeda stabilizuoti pulsą bei mažina širdies ligų riziką.
- Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį organizme.
- Ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą.
- Venkite streso – išbandykite meditaciją ar jogos praktiką.
- Užtikrinkite kokybišką miegą – bent 7–8 valandas per parą.
- Stebėkite svorį ir kraujospūdį.
- Atlikite profilaktinius sveikatos patikrinimus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks pulsas laikomas pavojingai aukštu?
Pavojingai aukštu laikomas pulsas, viršijantis 120–130 dūžių per minutę ramybės būsenoje, ypač jei tai kartojasi arba lydi kiti simptomai. Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Ar galima sumažinti pulsą be vaistų?
Taip, dažnai galima. Padeda kvėpavimo pratimai, atsipalaidavimo technikos, pakankamas vandens kiekis ir streso mažinimas. Jei priežastis susijusi su gyvensena, šie metodai gali būti labai veiksmingi.
Ar tachikardija visada pavojinga?
Ne visada. Laikina tachikardija dėl fizinio krūvio ar streso dažniausiai nėra pavojinga. Tačiau nuolatinė ar nereguliari – gali būti rimtų sveikatos sutrikimų požymis.
Kaip tiksliai pamatuoti pulsą?
Uždėkite du pirštus ant riešo ar kaklo arterijos ir suskaičiuokite, kiek kartų širdis plaka per 60 sekundžių. Norėdami gauti patikimesnius duomenis, išmatuokite pulsą kelis kartus per dieną, ramybės metu.
Kas dar gali daryti įtaką širdies ritmui
Be akivaizdžių veiksnių, tokių kaip stresas ar fizinis krūvis, širdies ritmui įtakos turi ir hormonų pokyčiai, ypač moterims menopauzės metu. Skydliaukės funkcijos sutrikimai taip pat gali ženkliai keisti pulso dažnį. Be to, kai kurie vaistai, įskaitant kraujospūdžio mažinimo ar kvėpavimo takų gydymo preparatus, gali turėti šalutinį poveikį širdies ritmo reguliacijai. Todėl prieš keičiant ar nutraukiant vaistus, būtina pasitarti su gydytoju.
Norint išvengti pavojingo pulso svyravimo, svarbu stebėti savo organizmo signalus, laikytis sveikos gyvensenos principų ir nevengti profilaktinių patikrinimų. Širdies ritmas – vienas iš pagrindinių sveikatos rodiklių, todėl jo pokyčių nevertėtų ignoruoti.
