Kai statybų biudžetas spaudžia iš visų pusių, natūralu pradėti skaičiuoti. Ir stogas dažnai tampa ta vieta, kur norisi „pataupyti“. Juk nuo žemės jis beveik nematomas, o užteks, kad būtų sandarus – ar ne? Dėl to ne vienas pasiduoda pigių sprendimų vilionėms: nuolaida skardai, pigiausias montuotojas, nekokybiška plėvelė… Ir štai, po kelerių metų tenka grįžti prie to paties klausimo, o gal reikėjo pasirinkti brangiau, bet geriau?
Šiandien stogų ekspertai vis garsiau kalba apie tai, kad pigus stogas beveik visada kainuoja brangiausiai, kai paskaičiuoji ilgalaikę perspektyvą. Kodėl taip yra – aptariame šiame straipsnyje kartu su konstrukcijų inžinieriumi Tomu Jurgelevičiumi ir stogo dangų tiekimo įmonės vadovu Andriumi Žebrausku. Jis teigia, kad gera stogo danga gali tarnauti visą gyvenimą.
Pigios dangos problema – ne tik trumpaamžiškumas, bet ir apgaulingas įvaizdis
Pigiausi stogo dangos variantai dažnai atrodo labai patraukliai: graži spalva, blizgus paviršius, net dokumentuota garantija, tačiau problema slypi ten, kur pirkėjas dažnai neturi galimybių įvertinti – žaliavos kokybėje, apsauginių sluoksnių storiuose, metalo kilmėje, dažymo technologijoje.
„Parduotuvėse galima rasti skardos su 10 metų garantija, kuri realiomis sąlygomis pradeda rūdyti jau po 3 metų. Kodėl? Nes plienas – plonas, cinko sluoksnis minimalus, dažai pigūs, o montavimas atliktas be jokių sandarinimo elementų. Visa sistema silpna. O tada žmogus kaltina stogo dangą – nors dažnai kaltė slypi visame pasirinkimo procese,“ – sako inžinierius Tomas Jurgelevičius.
Netikros garantijos – viena dažniausių apgaulių
Gamintojų deklaruojamos garantijos neretai būna įspūdingos, bet reikia atskirti, ką jos reiškia. Techninė garantija (dažnai 10–15 metų) galioja tik tada, kai laikomasi visų montavimo instrukcijų, naudojami suderinami komponentai, ir, svarbiausia, darbai atliekami sertifikuotų specialistų. Dažnai pirkėjas apie tai nė nesusimąsto.
„Kiekvienais metais turime klientų, kurie grįžta po 5 metų su klausimu: kodėl pradėjo luptis dažai ar rūdyti kraštai? O kai atsiverčiame jų montavimo ataskaitą – ten meistrai iš „Facebook“ skelbimo, plėvelė ne tokia, sandarinimo juostos visai nepanaudotos. Gamintojas net netiria garantijos atvejo – nes iš karto aišku, kad kaltė ne jų,“ – komentuoja Andrius Žebrauskas, stogo dangų tiekėjas.
Pigus sprendimas dažnai išbrangsta ne iš karto, o po metų
Stogas nėra baldai. Jo neiškeisi kas penkerius metus. Jis turi atlaikyti lietų, ledą, kaitrą, vėją, sniegą, temperatūrų svyravimus… Pigesnės dangos dažnai neturi pakankamos UV apsaugos, greičiau išblunka, pradeda luptis. Jų metalo sluoksnis dažnai siekia vos 0,35–0,4 mm, kai rekomenduojamas yra 0,5–0,6 mm. Plonas metalas greitai praranda formą, deformuojasi, o susidariusios įtrūkos – tiesus kelias į koroziją.
Blogiausia tai, kad remontuoti pigų stogą brangiau nei padaryti jį iš karto kokybiškai. Jei viena skarda ima rūdyti – jos pakeisti dažnai nepavyksta nepazeidus aplinkinių elementų. Jeigu bėda – sandarume, tenka ardyti visą kraigą, o tai – papildomi tūkstančiai eurų.
„Yra toks reiškinys, kurį vadiname „optine apgaule“. Žmogus nusiperka gražiai blizgantį pigų stogą. Jis atrodo tvarkingai 2–3 metus, bet paskui visas blizgesys dingsta, o po 7–8 metų jau reikia svarstyti apie perklotą. Tokiu atveju pigus pasirinkimas kainuoja dvigubai brangiau nei ilgaamžis sprendimas, padarytas iš karto“, – aiškina Jurgelevičius.
Kas slypi už „gero pasiūlymo“?
Dažnai žmonės susigundo matydami labai patrauklią kainą – tarkime, 7–8 eurus už kvadratinį metrą skardos. Bet kas nutinka realybėje?
- Į šią kainą neįskaičiuoti sandarinimo elementai, kraigai, plėvelės, varžtai, sraigtai.
- Montavimas atliekamas ne sertifikuotų meistrų, o pigesnių brigadų be patirties.
- Nenaudojama ventiliacija, o tai ilgainiui sukelia kondensato problemas.
- Nėra jokių dokumentų apie montavimą – taigi ir garantija negalioja.
Galutinis rezultatas – stogas, kuris gal ir kainavo mažiau šiandien, bet taps išlaidų šaltiniu jau po 5–10 metų. O jeigu dar prisideda pelėsis, šilumos nuostoliai ar konstrukcijų pažeidimai – bendros išlaidos gali viršyti kokybiško stogo kainą 2–3 kartus.
Protingas pasirinkimas – tai ne brangiausias variantas, bet geriausias balansas
Svarbu pabrėžti, kad niekas nesiūlo rinktis paties brangiausio, tačiau verta rinktis tai, kas tarnaus dešimtmečius – ne tik dokumentuose, bet ir realiame gyvenime. Toks sprendimas ne tik ekonomiškai naudingesnis, bet ir psichologiškai ramesnis, nes žinai, kad net po audros ar sniego stogas išliks sandarus.
„Kartais žmonės sako: dabar neturiu pinigų geram stogui. Tada siūlome – palaukite pusmetį, susitaupykite, bet nedėkite šiandien to, ką reikės keisti po 10 metų. Stogas – ne laikinas sprendimas, tai investicija į jūsų namo sveikatą“, – sako Žebrauskas.
