Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra susidūręs su situacija, kai po audringo vakarėlio jaučiamės visiškai išsekę, arba atvirkščiai – po ilgos dienos vienumoje jaučiame nenumaldomą norą susitikti su draugais ir pasidalinti įspūdžiais. Šie skirtumai nėra atsitiktiniai; jie atspindi mūsų gilumines asmenybės savybes, kurias psichologijoje apibrėžiame kaip introversiją ir ekstraversiją. Nors dažnai manoma, kad tai yra tik būdas apibūdinti, ar žmogus yra tylus, ar bendraujantis, iš tiesų šis spektras yra kur kas sudėtingesnis. Tai būdas, kuriuo mūsų smegenys apdoroja stimulius, kaip mes atgauname savo vidinę energiją ir kaip reaguojame į mus supantį pasaulį. Suprasti savo vietą šiame spektre yra ne tik įdomus savianalizės pratimas, bet ir raktas į kokybiškesnį gyvenimą, geresnius tarpusavio santykius bei efektyvesnę profesinę veiklą.
Kas iš tikrųjų slepiasi už terminų „introvertas“ ir „ekstravertas“?
Pirmą kartą šiuos terminus plačiajai visuomenei pristatė garsus psichiatras Karlas Gustavas Jungas dar praėjusio amžiaus pradžioje. Svarbu pabrėžti, kad Jungo teorijoje tai nebuvo „etiketės“, skirtos suskirstyti žmones į dvi priešingas stovyklas. Priešingai, jis teigė, kad kiekvienas žmogus savyje turi abiejų šių bruožų, tačiau vienas iš jų dažniausiai dominuoja. Introversija ir ekstraversija pirmiausia yra susijusios su energijos šaltiniais.
Introvertas dažniausiai energiją atgauna būdamas vienumoje. Tai nereiškia, kad introvertas negali mėgautis bendravimu ar kad jis yra „antisocialus“. Tiesiog socialinės sąveikos, ypač didelėse grupėse ar triukšmingose aplinkose, introverto smegenims sukelia didelį stimuliavimą, todėl po kurio laiko jiems reikia „baterijų įkrovimo“ ramesnėje aplinkoje. Introvertai dažnai yra linkę giliau analizuoti informaciją, prieš kalbėdami pamąstyti ir vertina artimą, kokybišką bendravimą su nedideliu žmonių ratu.
Ekstravertas, savo ruožtu, energiją semiasi iš išorinio pasaulio – kitų žmonių, įvykių, aktyvios veiklos. Buvimas tarp žmonių ekstravertui veikia kaip stimuliatorius, kuris skatina jo kūrybiškumą ir pakelia nuotaiką. Vienatvė ekstravertui gali atrodyti varginanti ar nuobodi, todėl jie nuolat ieško būdų būti aktyvūs socialiniame gyvenime. Tai nereiškia, kad ekstravertai yra paviršutiniški – jie tiesiog aplinką suvokia per veiksmą ir dialogą su kitais.
Kaip atpažinti savo dominuojantį polinkį?
Nors galutinis atsakymas priklauso nuo daugybės faktorių, galite atlikti trumpą savianalizę užduodami sau kelis klausimus. Jei dauguma atsakymų linksta į vieną pusę, tikėtina, kad priklausote tam tipui. Prisiminkite savo reakcijas į kasdienes situacijas:
- Po sunkios darbo savaitės, kur norėtumėte leisti savaitgalį? Jei renkatės knygą, filmą namuose ar pasivaikščiojimą miške – tikėtina, esate linkę į introversiją. Jei planuojate vakarėlį, susitikimą su draugais ar aktyvią kelionę – tai ekstraversijos požymiai.
- Kaip jaučiatės būdami dėmesio centre? Jei tai sukelia nerimą ir norą greičiau pasitraukti – jūs introvertas. Jei tai jus įkrauna energija – esate ekstravertas.
- Koks jūsų bendravimo stilius? Ar jums lengviau išreikšti mintis raštu, ar kalbant? Introvertai dažnai renkasi rašytinę formą, nes ji leidžia apgalvoti atsakymą. Ekstravertai dažniausiai pirmenybę teikia gyvam pokalbiui, kur idėjos gimsta „čia ir dabar“.
- Kaip sprendžiate problemas? Ar jums reikia laiko vienam susidėlioti mintis, ar mėgstate jas aptarti garsiai su kitais?
Ambivertai: kai vidurys yra jūsų namai
Svarbu paminėti, kad pasaulis nėra tik juodas arba baltas. Didelė dalis žmonių patenka į pilkąją zoną, kuri vadinama ambiversija. Ambivertas yra žmogus, kuris pasižymi tiek introverto, tiek ekstraverto savybėmis. Tai ypač lankstus asmenybės tipas: jie gali būti itin socialūs, kai to reikalauja situacija, tačiau lygiai taip pat sėkmingai mėgautis ramybe ir vienatve, kai jaučia poreikį atgauti jėgas.
Ambivertai dažnai geriau prisitaiko prie įvairių socialinių situacijų, nes jų „socialinis jungiklis“ veikia priklausomai nuo konteksto. Jei jaučiatės keistai, nes vieną dieną norite būti vakarėlio siela, o kitą – užsidaryti kambaryje su knyga, greičiausiai esate būtent ambivertas. Tai yra ne trūkumas, o didžiulis privalumas, leidžiantis balansuoti tarp dviejų skirtingų pasaulių.
Kodėl svarbu priimti savo prigimtį?
Visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad ekstraversija yra „geresnė“ savybė – mes dažnai aukštiname lyderius, kurie yra atviri, energingi ir nuolat kalba. Tačiau tai klaidingas požiūris. Introvertų savybės, tokios kaip gebėjimas susikaupti, empatija ir gilus mąstymas, yra būtinos kūrybiškumui ir sudėtingų problemų sprendimui.
Savęs priėmimas suteikia milžinišką laisvę. Kai suprantate, kad jūsų noras pabūti vienam nėra „nedraugiškumas“, o fiziologinis poreikis, nustojate jaustis kalti. Kai ekstravertas supranta, kad jo energija priklauso nuo aplinkos, jis išmoksta kurti sąlygas, kuriose jaučiasi geriausiai, užuot bandęs „įsipaišyti“ ten, kur jam trūksta stimuliacijos. Asmenybės tipo supratimas leidžia:
- Geriau valdyti savo energijos išteklius ir išvengti perdegimo.
- Pasirinkti profesiją, kuri atitinka jūsų prigimtinius gebėjimus.
- Kurti geresnius santykius su partneriais, suprantant, kad jie gali turėti visiškai kitokius energijos poreikius nei jūs.
- Mažiau nerimauti dėl to, ką „turėtumėte“ daryti pagal visuomenės standartus.
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Ar įmanoma pakeisti savo asmenybės tipą iš introverto į ekstravertą?
Asmenybės pagrindas yra nulemtas genetikos ir ankstyvosios raidos, todėl kardinaliai pakeisti savo prigimties neįmanoma. Tačiau žmonės nuolat vystosi ir mokosi. Introvertas gali išmokti efektyviau bendrauti, o ekstravertas – išmokti vertinti vienatvę. Tai nėra „keitimas“, tai – savo įgūdžių tobulinimas.
Ar introvertams sunkiau pasiekti karjeros aukštumų?
Visiškai ne. Daugelis sėkmingiausių pasaulio vadovų, kūrėjų ir mokslininkų yra introvertai. Sėkmė priklauso ne nuo to, ar garsiai kalbate susirinkime, o nuo to, kaip sugebate panaudoti savo stipriąsias puses – kruopštumą, gebėjimą klausytis ir strateginį mąstymą.
Kaip elgtis, jei mano partneris yra visiška mano priešingybė?
Tai yra klasikinis „priešingybės traukia“ atvejis. Svarbiausia – atvira komunikacija. Jei esate ekstravertas, supraskite, kad partneriui-introvertui reikia laiko po darbo. Jei esate introvertas, pasakykite partneriui, kad kartais norite būti vienas, bet tai neturi nieko bendro su jausmais jam ar jai. Pagarba vienas kito poreikiams yra stiprių santykių pagrindas.
Ar drovumas ir introversija yra tas pats dalykas?
Ne. Drovumas yra susijęs su socialiniu nerimu ar baime būti įvertintam. Introversija yra susijusi su energijos gavimo būdais. Ekstravertas taip pat gali būti drovus, o introvertas gali puikiai jaustis viešojoje erdvėje, tiesiog po to jam reikės poilsio.
Strategijos, kaip harmoningai gyventi su savo asmenybės tipu
Nepriklausomai nuo to, kurioje spektro pusėje esate, svarbiausia taisyklė – ne kovoti su savimi, o išmokti dirbti kartu su savo prigimtimi. Jei esate introvertas, planuokite savo savaitę taip, kad tarp didelių socialinių renginių būtų laiko poilsiui. Neleiskite sau pasijausti „nenormaliam“ dėl to, kad atsisakėte vakarėlio – tiesiog rinkitės tai, kas atkuria jūsų vidinę ramybę. Jūsų gebėjimas klausytis ir giliai analizuoti yra vertybė, kurios dažnai trūksta šiame triukšmingame pasaulyje.
Jei esate ekstravertas, priimkite savo poreikį būti tarp žmonių kaip savo varomąją jėgą. Nebijokite iniciatyvos, burkite žmones, dalinkitės savo idėjomis – pasauliui reikia jūsų energijos ir entuziazmo. Tačiau kartu mokykitės ir sąmoningai skirti laiko tylai, kad sugebėtumėte išgirsti savo vidinį balsą, o ne tik aplinkos triukšmą. Galiausiai, supratimas, kad visi esame skirtingi, yra didžiausia dovana, kurią galime padovanoti sau ir kitiems. Kai liaujamės vertinę žmones pagal tai, kiek jie atitinka mūsų lūkesčius apie „tinkamą“ bendravimą, atveriame duris autentiškam, giliam ir prasmingam ryšiui.
Kiekvienas žmogus yra tarsi unikalus instrumentas. Vieni groja garsiai ir energingai, kviesdami visus prisijungti prie šokio, kiti – subtiliai ir giliai, kurdami melodiją, kuri skatina mąstyti. Nėra geresnio ar blogesnio garso, yra tik skirtingos harmonijos formos. Jūsų asmenybės tipas yra jūsų prigimtinė spalva. Užuot bandę ją perdažyti, išmokite ją derinti su kitais ir sukurti savo gyvenimo paveikslą, kuriame jaustumėtės laimingi, ramūs ir savimi pasitikintys. Juk svarbiausia ne tai, kurioje etiketės pusėje esate, o tai, kaip efektyviai ir laimingai sugebate gyventi su tuo, kas iš tikrųjų esate.
