Kalbėjimo baimė yra viena didžiausių kliūčių mokantis užsienio kalbos. Per didelis žinių kiekis net tik trukdo laisvai kalbėti, bet ir sukelia didelį stresą. Tai vadinama kalbos paradoksu: kuo daugiau žinai, tuo sunkiau kalbėti.
Daugeliui trūksta drąsos žengti pirmąjį žingsnį. Šiuo kritiniu momentu kalbų kursai yra metami apie pusės mokinių. Be to, viešo kalbėjimo baimė ir baimė padaryti klaidų sustabdo pažangą.
Vis dėlto ši baimė įveikiama. Šiame straipsnyje pristatysime praktinius būdus, kaip pakeisti požiūrį į klaidas, kokie metodai padeda įveikti baimę ir kaip pradėti laisvai kalbėti jau šiandien.
Kodėl bijome kalbėti užsienio kalba?
Milijonai žmonių visame pasaulyje susiduria su psichologinėmis kliūtimis mokydamiesi užsienio kalbų. Šios baimės yra universalios ir trukdo laisvai kalbėti net turint pakankamą žodžių bagažą.
Baimė padaryti klaidų ir būti pajuoktiems
Bijome, kad žmonės pasijuoks iš netaisyklingo kalbėjimo. Vis dėlto tikrovė yra visiškai kitokia. Nei JAV, nei Jungtinėje Karalystėje, nei jokioje kitoje šalyje tavęs nekritikuos. Atvirkščiai, absoliuti dauguma užsieniečių žiūrės su pagarba, jeigu kalbėsi viena ar keliomis užsienio kalbomis. Vienintelė šalis, kurioje sulauksi kritikos, yra Lietuva, ypač iš tų, kurie patys nekalba arba kalba prastai.
Nepasitikėjimas savimi yra antras pagal populiarumą veiksnys, trukdantis pasiekti tikslą. Vidinis balsas nuolat kartoja: „Aš nesugebėsiu”, „Man per sunku”, „Aš per sena”. Šį vidinį dialogą nuo vaikystės kuriame patys, dar jį pastiprinant išoriniais žodžiais: „Tu per mažas”, „Tai neįmanoma”, „Tu neturi talento”.
Per didelis dėmesys gramatikai ir tobulumui
Tradicinė mokymų sistema įtikino, kad laisvam kalbėjimui reikia kuo daugiau žodžių ir gramatinių taisyklių. Todėl mokytojai kreipia dėmesį į visas išimtis, sukurdami didelį stresą. Suaugusiems gramatika sunkiai pasiduoda, nes visi priekinės smegenų žievės ištekliai yra skirti užsienio kalbos mokymuisi. Šis procesas nustelbia kitas smegenų sritis, atsakingas už intuityvų mokymąsi.
Viešo kalbėjimo baimė ir socialinis spaudimas
Viešojo kalbėjimo baimė yra didžiausia iš visų žmogaus baimių, net didesnė nei mirties baimė. Net 77% asmenų teigia patiriantys nerimą ar baimę, susijusią su viešu kalbėjimu. Ši baimė kyla iš baimės, kad klausantieji nepriims, kritikuos arba pajuoks.
Sociofobija pasireiškia baime būti atidžiai stebimam arba neigiamai įvertintam. Žmonės nerimauja, kad aplinkiniai pastebės jų nerimą, paraudimą, rankų drebėjimą ar pasikeitusią kalbėjimo manierą.
Palyginimai su gimtąja kalba
Daugelis mokydamiesi tradiciškai bando mintyse išversti lietuviškus sakinius į kitą kalbą. Kadangi lietuviškai kalbame ilgais ir sudėtingais sakiniais, toks tiesioginis vertimas tampa nuolatiniu stresu. Vaikystėje kiekvienas išmokome lietuvių kalbą natūraliai, be streso ir vidinio dialogo „ar aš išmoksiu?”.
Pakeiskite požiūrį į klaidas ir mokymąsi
Požiūrio į klaidas pakeitimas yra pagrindinis žingsnis įveikiant kalbėjimo baimę. Tradicinė švietimo sistema sukūrė neigiamą sąsają tarp klaidų ir nesėkmės, nors tyrimai rodo visiškai priešingą rezultatą.
Klaidos – natūrali mokymosi dalis
Sunkumai yra natūrali mokymosi dalis. Neuromokslas atskleidžia, kad suklysdami aktyvuojate daug daugiau neuronų nei darydami viską teisingai. Būtent klaidos signalizuoja smegenis: reikia išsiaiškinti naują informaciją. Šis procesas vadinamas „produktyvia nesėkme”, kai bandymo procesas paruošia jūsų smegenis geriau suprasti teisingą atsakymą vėliau.
Augimo mąstysena leidžia žiūrėti į klaidas kaip į galimybes, o ne nuosprendžius. Žmonės su šia mąstysena nesako „aš nemoku anglų kalbos”, bet „aš dar nesuprantu šito”. Vienas žodelis keičia visą perspektyvą ir perkonstruoja jūsų mąstymą.
Mokytojai atlieka lemiamą vaidmenį formuojant požiūrį į gebėjimus. Jie gali kurti aplinką, kurioje klaidos laikomos ne nesėkme, o galimybe mokytis. Klaidos yra raidos procesui būdingi žingsniai, vedantys link siekiamo tikslo. Todėl klaidų vertinimas turi būti kantrus ir apdairus kaip pateisinamas mokymosi laikotarpio bruožas.
Kaip užsieniečiai vertina jūsų pastangas?
Kiekviena klaida atskleidžia, kurie mokymosi aspektai reikalauja papildomo dėmesio. Tai suteikia galimybę ištaisyti klaidas ir stiprinti silpnybes. Kiekviena teisingai išspręsta užduotis, kiekvienas įveiktas iššūkis didina pasitikėjimą savo jėgomis.
Principas „mažiau yra daugiau” kalbų mokymuisi
Švietimo sistema daro fundamentalią klaidą telkdama dėmesį į klaidas, o ne pasiekimus. Dėmesio telkimas į klaidas atneša demotyvaciją, baimę reikšti mintis ir nenorą dalyvauti mokymosi procese. Besimokantieji nejaučia progreso, kas sumažina jų ūpą iki minimumo.
Pakeiskite kalbą apie klaidas. Vietoj „aš nesuprantu” sakykite „aš dar nesuprantu”. Vietoj „aš suklyau” – „aš išmokau, kaip nedaryti”. Žodį „nesėkmė” pakeiskite žodžiu „pamoka”. Kalbėkite apie klaidas atvirai su draugais, mokytojais ir bendruomene.
Kuo greičiau pradėsite naudotis naujaisiais įgūdžiais, tuo greičiau tobulėsite ir įgysite pasitikėjimo savimi. Nebijokite daryti klaidų, nes jos yra mokymosi proceso dalis.
Praktiniai būdai įveikti kalbėjimo baimę
Teorinės žinios apie kalbėjimo baimę yra svarbios, tačiau tikrą pokytį sukuria tik praktiniai veiksmai. Toliau pristatomi konkretūs metodai, kurie padės įveikti baimę ir pradėti kalbėti laisvai.
Atsisakykite tiesioginio vertimo iš lietuvių kalbos
Tiesioginis vertimas mintyse iš lietuvių į kitą kalbą sukuria nuolatinį stresą. Mes lietuviškai kalbame ilgais ir sudėtingais sakiniais, todėl bandymas juos išversti tampa beveik neįmanoma užduotimi. Mastymas kalbos metu tik trukdo – turite pradėti kalbėti taip greitai, kad nebeliktų laiko užsiimti analize ar vertimu. Būtent tuomet atsiranda tikras kalbos mokėjimas.
Kalbėkite trumpais ir paprastais sakiniais
Norint kalbėti greitai ir lengvai, privalote išmokti išreikšti mintis trumpais ir paprastais sakiniais. Nesistenkite pasirodyti – naudokite paprastesnius žodžius ir trumpesnius sakinius. Jūs renkatės žodžius ir sakinius, kuriais norite kalbėti, todėl perduokite paprasčiausią reikalingą informaciją. Trumpas kalbėjimas sukuria įspūdį, kad prieš klausytoją konkretus, patikimas žmogus.
Formuokite automatinius įgūdžius
Turite išmokti kalbėti be jokio tiesioginio vertimo – taip greitai, kad tiesiog nebeliktų laiko užsiimti analize. Pakartokite kalbą garsiai, geriausia prieš veidrodį. Praktikuokitės kiekvieną dieną – valanda per dieną, po 90 dienų darbo jau galėsite skinti mokslo vaisius. Kalbėkite su savimi apie savo dieną, skaitykite tekstus garsiai ar įrašykite savo kalbėjimą ir vėliau perklausykite.
Mokykitės iš situacijų, kurios jums įdomios
Praktikuokitės su situacijomis, kurios jums įdomios ir aktualios. Pradėkite nuo kasdienių frazių, trumpų pokalbių parduotuvėje ar kavinėje. Kalbėjimas apie pomėgius, laisvalaikį ar sportą lavins ne tik bendravimo įgūdžius, bet ir prisidės prie sėkmės ateityje. Užsienyje pabandykite užsisakyti maistą restorane be jokios pagalbos.
Raskite palaikantį mokytoją ar bendruomenę
Galite prie kalbėjimo pratintis mažais žingsneliais. Pirma, padarykite pristatymą sau ir įrašykite garso ar vaizdo įrašą. Antras žingsnis – pristatykite draugui ar šeimos nariui. Svarbi palaikanti aplinka, kurioje galėtumėte atsiverti ir laisvai kalbėti. Bendravimas su kitu žmogumi padeda įveikti baimę ir priprasti prie realių pokalbių situacijų.
