Temos
Nyderlanduose įrengtas naujoviškas plūduriuojantis saulės energijos ūkis semia spindulius.
Portugalijos bendrovės “Solaris Float” sukurta “Proteus” – tai apskrita saulės baterijų sala, plūduriuojanti ant vandens ir gaminanti atsinaujinančią energiją.
Energijos šaltinio prototipą galima įrengti ežeruose, rezervuaruose ir pakrančių zonose, taip išsprendžiant daugelį problemų, su kuriomis susiduria saulės energijos technologijos.
Plūduriuojančios saulės jėgainės pradėtos naudoti nuo 2008 m.
Tačiau “Proteus” daro tai, ko negali padaryti nė vienas jo konkurentas.
Saulės kolektoriai gali kruopščiai sekti saulę, kai ji skrieja per dangų, ir taip maksimaliai padidinti energijos išeigą.
Šių metų pradžioje šis elegantiškas sidabrinis įrenginys buvo atrinktas kaip Europos išradėjo apdovanojimo finalininkas.
Ką gali plaukiojančios saulės jėgainės?
Graikų jūros dievo, kuris nuspėja ateitį, vardu pavadintas “Proteus” – tai 38 metrų pločio apskritas saulės energijos ūkis, kuriame įrengta 180 dvipusių plokščių.
Jis stovi Oostvoornse Meer ežere pietvakarių Nyderlanduose.
Saulėtomis dienomis saloje galima pagaminti apie 73 kilovatus elektros energijos.
Tačiau dėl dviejų ašių saulės kolektorių ir unikalios saulės persekiojimo technologijos ji gali pagaminti 40 proc. daugiau energijos nei sausumoje esantys nejudantys kolektoriai.
Kiti šios konstrukcijos privalumai: aušinimas vandeniu pagerina energijos gamybą, be to, ji neužima brangios žemės, o tai idealiai tinka mažoms tankiai apgyvendintoms vietovėms, tokioms kaip Nyderlandai ir Japonija.
Įprastinės saulės jėgainės dažnai kritikuojamos dėl užimamos žemės ploto.
Viename Leideno universiteto Nyderlanduose atliktame tyrime apskaičiuota, kad saulės jėgainių plotai yra 40-50 kartų didesni nei anglių jėgainių ir 90-100 kartų didesni nei dujų tiekėjų.
Saulės kolektorių įrengimas ant vandens gali padėti išspręsti šias ploto problemas, be to, gamtosaugininkai nerimauja, kad saulės ir vėjo jėgainių parkų statyba sausumoje kelia grėsmę buveinėms.
Su kokiais iššūkiais susiduriama plėtojant plaukiojančias saulės jėgaines?
Tačiau plūduriuojančios saulės jėgainės susiduria su tam tikromis kliūtimis.
Labai svarbu, kokioje aplinkoje jos veikia. Ypač jei jos įrengtos agresyviame sūriame vandenyje, jos turi būti patvaresnės, palyginti su sausumoje esančiomis analogiškomis elektrinėmis.
Dėl to gali padidėti gamybos ir įrengimo sąnaudos, be to, reikia atlikti techninę priežiūrą.
“Proteus” sukurtos termoplastinės medžiagos apsaugo nuo ankstyvo senėjimo ir apsaugo nuo oro sąlygų poveikio, teigia jų kūrėjai.
Be to, plūduriuojančias saulės jėgaines reikia įrengti vietovėse, kuriose silpnesni potvyniai ir atoslūgiai, todėl jas galima įrengti tik tam tikrose vietovėse.
Mokslininkai ir toliau tobulina technologiją, kasmet didindami jos atsparumą ir efektyvumą.
Kur dar yra plūduriuojančių saulės jėgainių?
Vis dėlto plūduriuojančių saulės jėgainių potencialas yra didelis.
Esant gerai vietai ir normalioms sąlygoms, septynios “Proteus” salos, užimančios 15 000 m2 plotą, per metus galėtų pagaminti iki 2 GW elektros energijos, kurios pakaktų 1,5 mln. namų.
Nuo Japonijos iki Jungtinių Valstijų – technologijos klesti visuose pasaulio kampeliuose.
Pirmoje tokio pobūdžio ataskaitoje Pasaulio bankas nustatė, kad plūduriuojančių saulės energijos šaltinių skaičius auga eksponentiškai.
2014 m. pabaigoje bendra pasaulyje įrengtoji galia siekė 10 megavatų (MW). 2018 m. rugsėjo mėn. šis skaičius išaugo daugiau nei 100 kartų – iki 1,1 GW.
Pasaulio banko duomenimis, ypač perspektyvi sritis yra Azija, kur susidomėjimas šia technologija sparčiai auga.
Panašu, kad šis augimas tęsis ir toliau.
Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, kad net ir laikantis “konservatyvių” prielaidų plaukiojančios saulės energijos gamybos potencialas gali siekti 400 GW per metus.
Vieno GW užtenka 750 000 JAV namų, vadinasi, ši technologija galėtų aprūpinti energija šimtus milijonų žmonių.
Nepaisant iššūkių, plaukiojanti saulės energija suteikia didelių galimybių pasauliniu mastu plėsti saulės energijos pajėgumus”, – rašoma Pasaulio banko pareiškime.
