Kiekvienas katės šeimininkas nori, kad jo pūkuotas bičiulis būtų sveikas, energingas ir gyventų kuo ilgiau. Tačiau vienas iš dažniausiai pasitaikančių iššūkių, su kuriais susiduria augintinių savininkai, yra tinkamos mitybos ir optimalaus raciono užtikrinimas. Nežinant tikslių normų, labai lengva peršerti arba, atvirkščiai, neduoti pakankamai maisto savo keturkojui draugui. Naminiai gyvūnai patys dažnai nesugeba reguliuoti suvalgomo maisto kiekio, ypač jei jis yra itin gardus, gausus skonio stipriklių ar nuolat prieinamas dubenėlyje. Nutukimas šiuo metu tapo viena didžiausių šiuolaikinių naminių kačių sveikatos problemų visame pasaulyje. Per didelis svoris sukelia tokias rimtas sveikatos komplikacijas kaip cukrinis diabetas, sunkios sąnarių ligos, kepenų suriebėjimas ar net širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas. Norint to išvengti, būtina aiškiai suprasti, kaip teisingai apskaičiuoti kasdienį racioną. Veterinarijos gydytojai vis dažniau pabrėžia, kad nėra vienos universalios ir visiems pritaikomos taisyklės, tačiau egzistuoja aiškūs principai bei metodikos, kurios padeda nustatyti individualų kiekvieno gyvūno poreikį. Tinkamas maitinimas yra toli gražu ne tik maisto įpylimas į dubenėlį – tai yra atsakingas kasdienis procesas, reikalaujantis atsižvelgti į daugybę skirtingų gyvūno fiziologinių veiksnių bei gyvenimo būdo detalių.
Kodėl svarbu tiksliai matuoti katės maisto porcijas?
Gamtoje katės yra plėšrūnės, kurios didžiąją dienos dalį praleidžia medžiodamos nedidelius grobius, tokius kaip pelės ar maži paukščiai. Jų natūrali mityba susideda iš daugybės mažų, baltymų gausių porcijų per dieną, o medžioklė reikalauja didelių fizinių energijos sąnaudų. Tuo tarpu šiuolaikinės naminės katės gyvena visiškai kitokiu ritmu. Daugelis jų niekada neišeina į lauką, o jų fizinis aktyvumas neretai apsiriboja vaikščiojimu nuo sofos iki maisto dubenėlio bei kraiko dėžutės. Jei tokiam gyvūnui maistas yra pasiekiamas nuolat ir be jokių apribojimų, atsiranda milžiniška persivalgymo rizika.
Veterinarijos specialistai teigia, kad net ir nedidelis kasdienis kalorijų perviršis per ilgesnį laiką gali lemti žymų svorio priaugimą. Pavyzdžiui, jei katei per dieną duosite vos 10 ar 20 kalorijų daugiau nei jai objektyviai reikia (tai gali būti vos keli papildomi sauso maisto gabaliukai ar viena papildoma skanėstų lazdelė), per metus ji gali priaugti net puskilogramį ar dar daugiau kūno masės. Žmogui tai atrodo visiškai nedidelis skaičius, tačiau vidutinei keturis kilogramus sveriančiai katei tai yra daugiau nei dešimt procentų jos kūno masės. Dėl šios priežasties tikslus porcijų matavimas naudojant virtuvines svarstykles, o ne vadinamuosius matavimo puodelius (kurių paklaida dažnai būna labai didelė ir priklauso nuo maisto granulių dydžio), yra vienas iš esminių žingsnių, užtikrinant augintinio ilgaamžiškumą.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys katės kalorijų poreikį
Kiekvienas gyvūnas yra unikalus, todėl jo mitybos poreikiai skiriasi. Nustatant, kiek tiksliai katinas turi suvalgyti maisto per dieną, veterinarijos gydytojai visada vertina kelis bazinius kriterijus, kurie tiesiogiai įtakoja medžiagų apykaitos greitį ir sudeginamų kalorijų kiekį per parą.
- Amžius: Augantiems kačiukams (iki vienerių metų) reikia žymiai daugiau energijos, kokybiškų baltymų ir riebalų, kad tinkamai vystytųsi jų kaulai, raumenys bei vidaus organų sistemos. Suaugusioms katėms (nuo 1 iki 7 metų amžiaus) reikalingas optimalus, palaikomasis maisto kiekis. Vyresnio amžiaus katėms (senjorams) medžiagų apykaita dažniausiai natūraliai sulėtėja, todėl kalorijų poreikis mažėja, nebent jos serga specifinėmis ligomis (pavyzdžiui, hipertiroidizmu), dėl kurių drastiškai krinta svoris.
- Esamas svoris ir kūno būklė: Ar jūsų katė yra per liesa, idealaus svorio, ar jau turi akivaizdų antsvorį? Veterinarai klinikoje naudoja specialią devynių balų kūno būklės vertinimo sistemą. Jei gyvūnas turi numesti svorio, jo kalorijų norma privalo būti skaičiuojama atsižvelgiant į idealų (siekiamą), o jokiu būdu ne į dabartinį svorį.
- Aktyvumo lygis: Lauke gyvenančios, medžiojančios arba namuose nuolat su šeimininkais dūkstančios katės sudegina daug daugiau energijos nei tos, kurios didžiąją dienos dalį praleidžia miegodamos. Pasyvioms katėms maisto porcijos turi būti atitinkamai pritaikytos ir mažesnės.
- Sterilizacija ir kastracija: Tai bene vienas svarbiausių veiksnių, pakeičiančių katės mitybos poreikius. Po operacijos pasikeičia gyvūno hormonų fonas, todėl medžiagų apykaita gali sulėtėti net 20-30 procentų. Jei po sterilizacijos mitybos įpročiai ir normos nebus pakoreguoti, katė labai greitai pradės pilnėti.
Kaip apskaičiuoti dienos normą: veterinarijos gydytojų formulė
Nors ant daugelio komercinių kačių ėdalų pakuočių yra pateikiamos išsamios maitinimo lentelės, veterinarai įspėja, kad tai yra tik pačios bendriausios orientacinės gairės. Dažnai pakuotėse nurodyti kiekiai yra šiek tiek didesni nei realus eilinės kambarinės katės poreikis, todėl aklai pasikliauti vien etiketėmis tikrai nereikėtų. Geriausias ir saugiausias būdas yra apskaičiuoti kalorijų poreikį savarankiškai arba, dar geriau, pasitarus su asmeniniu veterinaru.
Bendra taisyklė suaugusiai, vidutinio aktyvumo, jau sterilizuotai katei yra tokia: vienam kilogramui idealiojo kūno svorio per dieną paprastai reikia maždaug nuo 40 iki 50 kilokalorijų (kcal). Remiantis šia bazine taisykle, galime atlikti nesudėtingus, bet labai naudingus skaičiavimus savo namuose:
- Nustatykite idealų savo katės svorį. Dažniausiai vidutinio dydžio mišrūnės naminės katės idealus svoris svyruoja apie 4 kilogramus. Didelių veislių atstovų, pavyzdžiui, Meino meškėnų ar Norvegijos miškų kačių, sveikas svoris gali siekti ir 7-8 kilogramus.
- Padauginkite idealų svorį iš nustatytos kalorijų normos. Jei jūsų katė idealiai turėtų sverti 4 kilogramus ir nėra labai aktyvi, dauginame iš 45 kcal. Gauname maždaug 180 kcal dienos poreikį.
- Patikrinkite duodamo maisto energinę vertę. Atidžiai perskaitykite maisto pakuotės informaciją (dažniausiai kitoje pakuotės pusėje) ir suraskite, kiek kalorijų yra 100 gramų produkto arba 1 kilograme. Pavyzdžiui, jei sausas maistas turi 380 kcal šimte gramų, vadinasi, viename grame ėdalo slepiasi 3,8 kcal.
- Apskaičiuokite dienos normą gramais. Padalinkite dienos kalorijų poreikį iš vieno gramo kalorijų skaičiaus (mūsų pavyzdyje 180 padalinti iš 3,8). Gauname, kad katei per dieną reikia maždaug 47 gramų šio konkretaus sauso maisto.
Šis matematinis metodas leidžia labai tiksliai sužinoti, kokio maisto kiekio pakanka jūsų augintiniui, kad jis gautų visas reikalingas maistines medžiagas, nejaustų alkio, bet tuo pačiu ir nepriaugtų organizmą alinančio nereikalingo svorio.
Sausas ar šlapias maistas: ką rinktis ir kaip derinti?
Šeriant katę, nepaprastai svarbu atsižvelgti į tai, kokio tipo ėdalą ji valgo, nes sauso ir šlapio maisto energinis tankis (kaloringumas) skiriasi kardinaliai. Būtent čia daugelis savininkų padaro pačias didžiausias klaidas, bandydami derinti šiuos du maitinimo tipus iš akies, be jokių skaičiavimų.
Sausas maistas yra itin koncentruotas. Gamybos proceso metu iš jo yra pašalinta didžioji dalis natūralios drėgmės, todėl nedideliame granulių tūryje slypi didžiulis kalorijų kiekis. Dažniausiai 100 gramų kokybiško sauso ėdalo turi nuo 350 iki 450 kcal. Tuo tarpu šlapio maisto (įvairių konservų, paštetų ar mėsos gabalėlių želėje bei padaže) sudėtyje yra apie 70-80 procentų vandens. Todėl 100 gramų šlapio maisto vidutiniškai turi vos 80-100 kcal. Dėl šios akivaizdžios priežasties katė gali suvalgyti kur kas didesnį kiekį šlapio maisto tūrio ir vizualiai jaustis sotesnė, tačiau gauti gerokai mažiau kalorijų.
Daugelis veterinarų visame pasaulyje dabar rekomenduoja taikyti mišrų maitinimą, kuomet dalis dienos normos atiduodama šlapiu maistu, o kita dalis – sausu. Šlapias maistas yra itin naudingas kačių sveikatai, nes jis užtikrina papildomą, labai reikalingą skysčių suvartojimą. Katės iš prigimties, kilusios iš dykumų regionų, nejaučia stipraus troškulio reflekso ir dažnai iš dubenėlio geria per mažai vandens, kas ilgainiui gali sukelti itin skausmingas šlapimo takų ir inkstų problemas. Labai svarbu atsiminti: jei nuspręsite kasdien derinti abiejų tipų ėdalus, privalote nepamiršti perskaičiuoti bendros dienos normos. Pavyzdžiui, jei palepinate katę vienu maišeliu (85 g) šlapio maisto, kuris atitinka maždaug 70 kcal, šį skaičių turite atimti iš bendros 180 kcal dienos normos. Likusias 110 kcal padengsite atitinkamu kiekiu (apie 29 gramus) sauso maisto.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek kartų per dieną geriausia maitinti katę?
Suaugusią, sveiką katę rekomenduojama maitinti bent du ar tris kartus per dieną, atsakingai paskirstant jos apskaičiuotą dienos normą į lygias dalis. Katėms, kurios turi jautrų virškinamąjį traktą ar tiesiog godžiai valgo, o vėliau viską atryja, dienos normą galima padalinti į keturis ar net penkis mažus maitinimus. Šiam tikslui puikiai pasitarnauja išmaniosios automatinės šėryklos, kurios išduoda nustatytą maisto kiekį tiksliu laiku. Nuolatinis maisto laikymas pilname dubenėlyje, vadinamas laisvu maitinimu, daugumos veterinarų yra neberekomenduojamas, nes tai yra tiesiausias kelias į greitą nutukimą.
Ką daryti, jei katinas nuolat miauksi ir prašo valgyti, nors normą jau gavo?
Gudrios katės yra tikros meistrės išsireikalauti tai, ko nori. Jos greitai supranta, kad gailus, tęstinis miauksėjimas ar meilus trynimasis aplink kojas virtuvėje priverčia šeimininką pasiduoti ir atidaryti skanėstų dėžutę. Veterinarai griežtai pataria nepasiduoti šioms emocinėms provokacijoms. Gana dažnai katės iš tiesų prašo ne maisto, o tiesiog jūsų dėmesio. Kitą kartą, kai katė prašys maisto ne laiku, pabandykite pasiūlyti jai aktyvų žaidimą su meškere ar lazeriu. Taip pat galite naudoti specialius interaktyvius maitinimo žaislus – kamuoliukus, iš kurių katė letenėle turi pati iškrapštyti sauso maisto granules. Tai užims ją ilgesniam laikui ir suteiks reikalingos protinės bei fizinės stimuliacijos.
Ar galima katėms duoti mūsų, žmonių maisto?
Žmonių maistas jokiu būdu neturėtų sudaryti katės mitybos pagrindo. Nors nedidelis gabalėlis namuose virtos, neatskirtos vištienos krūtinėlės ar neriebios baltos žuvies (svarbiausia – be druskos ir jokių kitų prieskonių) didelės žalos nepadarys ir gali būti puikus skanėstas, svarbu atsiminti, kad mūsų ruošiamas maistas nėra subalansuotas. Jame trūksta katėms gyvybiškai būtinų vitaminų, mineralų ir amino rūgščių, pavyzdžiui, taurino, kurio stoka sukelia aklumą ir širdies ligas. Be to, daugelis mūsų kasdien vartojamų produktų (svogūnai, česnakai, šokoladas, sūris ar kiti pieno produktai) gali būti labai toksiški arba sukelti stiprius virškinimo sutrikimus dėl kačių organizme nevirškinamos laktozės.
Kaip saugiai sumažinti katės svorį, jei ji jau nutuko?
Svorio metimas katėms turi būti labai lėtas ir itin nuoseklus procesas. Staigus suvartojamo maisto kiekio sumažinimas ar tiesiog priverstinis badavimas katėms yra neįtikėtinai pavojingas. Tai gali išprovokuoti gyvybei labai grėsmingą būklę – kepenų lipidozę (kepenų suriebėjimą), kuri išsivysto vos per kelias dienas neėdant. Veterinarai pataria kalorijų kiekį mažinti vos po 10 procentų nuo dabartinio raciono, palaipsniui pereinant prie specialaus veterinarinio dietinio ėdalo, kuriame yra daugiau ląstelienos. Ląsteliena padeda užpildyti skrandį ir išlaikyti sotumo jausmą ilgesnį laiką. Visas lieknėjimo procesas turi būti atidžiai stebimas veterinarijos gydytojo.
Kaip atpažinti, kad augintinio mityba yra optimali
Apskaičiuoti ir kasdien pasverti maisto porcijas yra labai geras įprotis, tačiau lygiai taip pat svarbu reguliariai stebėti fizinius augintinio išvaizdos bei savijautos pokyčius. Kadangi maisto energinis pasisavinimas priklauso ne tik nuo suvalgomo kiekio, bet ir nuo unikalaus gyvūno žarnyno mikrobiomo, vidaus organų veiklos bei genetikos, ilgainiui pradiniai skaičiai gali reikalauti smulkių korekcijų. Net jei labai griežtai laikotės nustatytos normos, katė vis tiek gali po truputį pilnėti arba lysti.
Geriausias būdas įsitikinti, kad pasirinktas maitinimo planas veikia tobulai, yra vizualinis ir lytėjimo vertinimo testas, kurį kiekvienas šeimininkas nesunkiai gali atlikti namuose. Liečiant katės šonus švelniu pirštų spaudimu, jūs turėtumėte lengvai apčiuopti jos šonkaulius. Ant jų neturėtų būti storo riebalų sluoksnio, panašaus į minkštą pagalvėlę, tačiau šonkauliai neturi ir vizualiai išsikišti per kailį tarytum skalbimo lenta. Žiūrint į stovintį gyvūną iš viršaus, už šonkaulių lanko turėtų matytis aiškus kūno susiaurėjimas – vadinamasis juosmuo. Žiūrint iš šono, pilvas neturėtų būti akivaizdžiai nukaręs ar vilktis žeme. Tiesa, svarbu nesupainioti nutukimo su nedidele, laisvos odos raukšle papilvėje, kuri yra natūrali daugelio kačių anatomijos dalis, vadinama „pirmykščiu maišeliu“ (angl. primordial pouch).
Sveikas, žvilgantis ir nesiveliantis kailis, švari oda be pleiskanų, pastoviai geras energijos lygis dienos metu, noras domėtis aplinka, žaisti, bei tvarkingas, reguliarus ir suformuotas tuštinimasis kraiko dėžutėje – tai yra esminiai rodikliai, bylojantys apie tai, jog gyvūno organizmas puikiai toleruoja pasirinktą dietą. Galiausiai, nereikėtų pamiršti reguliarių profilaktinių vizitų pas veterinarijos gydytoją bent kartą per vienerius metus. Tikrindamas gyvūno svorį tiksliomis klinikos svarstyklėmis ir, esant poreikiui, atlikdamas bazinius kraujo bei šlapimo tyrimus, specialistas padės užkirsti kelią bet kokiems sveikatos sutrikimams dar gerokai prieš jiems pasireiškiant aiškiais simptomais. Rūpestingas požiūris į kiekvieną kasdienį maisto dubenėlio papildymą iš tiesų yra viena didžiausių meilės išraiškų jūsų keturkojui šeimos nariui, neabejotinai garantuojanti jam ilgą, kokybišką, sveiką ir džiaugsmingą gyvenimą jūsų apsuptyje.
