Robinas Williamsas buvo vienas iš tų retų ir nepakartojamų talentų, kurie gimsta tik kartą per šimtmetį. Jo gebėjimas akimirksniu pereiti nuo nevaldomos, maniakiškos komedijos prie gilaus, širdį veriančio dramatizmo pavertė jį kino legenda, kurios darbai žavi įvairias kartas. Daugelis jį prisimena kaip linksmąjį Džinį iš „Aladino“ ar ekscentriškąją auklę ponią Dautfajer, tačiau jo filmografijoje slypi kur kas daugiau nei tik humoras. Williamsas turėjo unikalią dovaną perteikti žmogaus pažeidžiamumą, vienatvę ir viltį, todėl jo filmai dažnai tampa ne tik pramoga, bet ir gyvenimo pamoka. Šiame straipsnyje apžvelgsime ryškiausius šio aktoriaus vaidmenis, kurie padės geriau suprasti jo kūrybinį kelią ir kodėl šiuos filmus tiesiog būtina pamatyti bent kartą gyvenime.
Dramos šedevrai, atskleidę aktoriaus sielą
Nors karjerą pradėjo kaip stand-up komikas, Robinas Williamsas greitai įrodė, kad jo dramatinis potencialas yra lygiai toks pat stiprus. Būtent dramose atsiskleidė jo gebėjimas tyliai, be didelių gestų, perteikti personažo skausmą ir išmintį.
Gerasis Vilas Hantingas (Good Will Hunting, 1997)
Tai filmas, pelnęs Robinui Williamsui ilgai lauktą ir visiškai pelnytą „Oskaro“ statulėlę už geriausią antraplanį vaidmenį. Čia jis vaidina psichologą Šoną Magvairą, kuris bando padėti jaunam, genialiam, bet emocinių problemų turinčiam vaikinui (vaidina Mattas Damonas). Jų pokalbiai kabinete ir garsioji scena ant suoliuko parke tapo kino klasika.
Šiame vaidmenyje Williamsas atsisakė savo įprastų improvizacijų ir sukūrė ramų, empatišką, bet tvirtą personažą. Jo monologas apie meilę, netektį ir tai, ko negalima išmokti iš knygų, yra vienas stipriausių momentų kino istorijoje. Tai filmas apie gydymą, pasitikėjimą ir drąsą gyventi savo gyvenimą.
Mirusių poetų draugija (Dead Poets Society, 1989)
„O, kapitone! Mano kapitone!“ – ši frazė tapo simboliu mokytojo ir mokinio ryšiui, kurį ekrane genialiai įkūnijo Williamsas. Filme jis vaidina literatūros mokytoją Džoną Kitingą, kuris konservatyvioje berniukų mokykloje moko ne tik poezijos, bet ir laisvės mąstyti.
Kodėl verta pamatyti:
- Filmas įkvepia siekti savo svajonių ir nebijoti būti kitokiam.
- Tai puikus pavyzdys, kaip vienas žmogus gali pakeisti daugelio gyvenimus.
- Williamso vaidyba čia yra subtili, bet be galo įtaigi, balansuojanti tarp humoro ir tragiškumo.
Pabudimai (Awakenings, 1990)
Remiantis tikrais įvykiais sukurtame filme Williamsas vaidina drovų gydytoją Malkolmą Sayerį, kuris atranda vaistą, trumpam pažadinantį katatonijos būsenos pacientus. Vaidindamas kartu su kita legenda Robertu De Niro, Williamsas parodo savo gebėjimą būti tyliu stebėtoju, kurio akyse atsispindi visa filmo emocinė našta. Tai jautrus pasakojimas apie laiko trapumą ir žmogiškumo stebuklą.
Komedijos, tapusios kultine klasika
Be abejo, kalbant apie Robiną Williamsą, negalima pamiršti jo komedijų. Tačiau net ir linksmiausiuose filmuose jis dažnai įpindavo gilių, socialinių temų, kurios priversdavo susimąstyti.
Ponia Dautfajer (Mrs. Doubtfire, 1993)
Tai vienas populiariausių šeimos filmų, kuriame Williamsas demonstruoja savo fizinės komedijos ir balso valdymo meistriškumą. Istorija apie tėvą, kuris persirengia senyva aukle, kad galėtų matytis su savo vaikais po skyrybų, yra ir be galo juokinga, ir graudi. Transformacija į ponią Dautfajer reikalavo valandų grimo, tačiau tikroji magija buvo Williamso gebėjimas sukurti visiškai naują, įtikinamą asmenybę. Scena restorane, kur jis turi keisti vaidmenis, yra komedijos aukštasis pilotažas.
Labas rytas, Vietname (Good Morning, Vietnam, 1987)
Šis filmas leido Robinui daryti tai, ką jis mokėjo geriausiai – improvizuoti. Vaidindamas radijo didžėjų Adrianą Kronauerį Vietnamo karo metu, jis didžiąją dalį savo eterio tekstų sukūrė vietoje. Režisierius tiesiog įjungdavo kamerą ir leisdavo aktoriui siautėti. Tačiau po humoro skraiste slypi aštri karo kritika ir pasakojimas apie cenzūrą bei žmogiškumą beprotybės akivaizdoje.
Tamsioji aktoriaus pusė: trileriai ir psichologiniai filmai
Vėlesniame karjeros etape Robinas Williamsas nustebino daugelį kritikų ir žiūrovų, pasirinkdamas itin tamsius, neigiamus personažus. Tai įrodė, kad jis nebuvo įkalintas „geriečio“ amplua.
Viena valanda nuotraukų (One Hour Photo, 2002)
Šiame psichologiniame trileryje Williamsas vaidina vienišą fotolaboratorijos darbuotoją Sajų, kuris tampa apsėstas vienos tobulos šeimos gyvenimo. Čia nėra jokių juokelių, jokios šypsenos. Jo vaidyba yra šiurpinančiai rami, sterili ir kelianti nerimą. Tai vienas labiausiai neįvertintų jo pasirodymų, parodantis, kaip arti viena kitos gali būti meilė ir beprotybė.
Nemiga (Insomnia, 2002)
Režisieriaus Christopherio Nolano filme Williamsas stoja į akistatą su Al Pacino. Jis vaidina rašytoją Volterį Finčą – šaltakraujį žudiką, kuris žaidžia katės ir pelės žaidimą su policijos detektyvu. Pamatyti Robiną Williamsą piktadario rolėje buvo šokas daugeliui, tačiau jis tai atliko tobulai, sukurdamas intelektualaus, bet moralę praradusio žmogaus portretą.
Fantazijos ir nuotykių pasaulis
Robinas Williamsas turėjo vaikišką sielą, todėl nenuostabu, kad jis puikiai jautėsi fantastiniuose filmuose, skirtuose visai šeimai.
Džiumandži (Jumanji, 1995)
Nors vėliau buvo sukurti tęsiniai, originalusis „Džiumandži“ su Williamsu išlieka nepralenkiamas. Jo personažas Alanas Perišas, praleidęs dešimtmečius džiunglėse stalo žaidimo viduje, yra tuo pačiu ir vaikas, ir suaugęs vyras, praradęs laiką. Tai filmas apie drąsą ir tai, kad praeities klaidas galima ištaisyti, jei tik išdrįsti mesti kauliuką.
Karalius Žvejys (The Fisher King, 1991)
Terry Gilliamo režisuotoje juostoje realybė persipina su fantazija. Williamsas vaidina benamį paranoiką Perį, ieškantį Šventojo Gralio Niujorke. Tai chaotiškas, vizualiai turtingas ir emociškai stiprus filmas apie atpirkimą ir dviejų sudužusių žmonių draugystę.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Norint geriau suprasti Robino Williamso indėlį į kiną, dažnai kyla tam tikrų klausimų. Štai atsakymai į pačius populiariausius.
- Už kurį filmą Robinas Williamsas laimėjo „Oskarą“?
Aktorius laimėjo „Oskaro“ statulėlę 1998 metais už geriausią antraplanį vaidmenį filme „Gerasis Vilas Hantingas“ (Good Will Hunting). Jis taip pat buvo nominuotas už vaidmenis filmuose „Labas rytas, Vietname“, „Mirusių poetų draugija“ ir „Karalius Žvejys“. - Ar tiesa, kad Džinio vaidmuo „Aladine“ buvo daugiausiai improvizuotas?
Taip, tai tiesa. Robinas Williamsas įrašų studijoje įgarsino tiek daug skirtingų eilučių ir personažų versijų, kad animatoriai turėjo milžinišką darbą atrinkti geriausius variantus. Manoma, kad jis improvizavo apie 16 valandų medžiagos, kuri iš esmės pakeitė tai, kaip kuriami animaciniai personažai. - Koks buvo paskutinis Robino Williamso filmas?
Paskutinis aktoriaus pasirodymas ekrane (vaidybinis filmas) buvo juosta „Naktis muziejuje: Kapo paslaptis“ (Night at the Museum: Secret of the Tomb), kur jis trečią kartą suvaidino Teodorą Ruzveltą. Taip pat po jo mirties pasirodė filmas „Bulvaras“ (Boulevard) ir animacinio filmo „Absolutely Anything“ įgarsinimas. - Kodėl Robinas Williamsas dažnai rinkosi liūdnesnius vaidmenis?
Nors jis buvo žinomas kaip komikas, Williamsas interviu dažnai minėdavo, kad komedija ir tragedija yra dvi to paties medalio pusės. Jo gebėjimas suprasti skausmą ir vienatvę leido jam sukurti itin autentiškus draminius personažus, kurie rezonavo su žiūrovais.
Aktoriaus palikimas ir įtaka šiandienos kinui
Peržvelgus Robino Williamso filmografiją, tampa akivaizdu, kad jis buvo kur kas daugiau nei aktorius. Jis buvo energijos šaltinis, kuris savo buvimu ekrane galėjo pakelti nuotaiką arba priversti susimąstyti apie gyvenimo prasmę. Jo unikalus stilius – greitas mąstymas, balsų keitimas ir begalinis nuoširdumas – paliko neištrinamą pėdsaką kino industrijoje.
Šiandienos aktoriai dažnai mini jį kaip savo įkvėpimo šaltinį, ypač kalbant apie balanso tarp komedijos ir dramos paieškas. Filmai, kuriuos aptarėme, nėra tiesiog kino juostos; tai yra emocinės kelionės. Nesvarbu, ar žiūrite „Mirusių poetų draugiją“ ieškodami įkvėpimo, ar „Ponią Dautfajer“ norėdami pasijuokti, jūs visada rasite tą patį – didelę, plakančią Robino Williamso širdį. Jo kūryba moko mus, kad net ir tamsiausiomis akimirkomis galima rasti šviesos, o juokas yra vienas geriausių vaistų pasaulyje.
