Kinas turi nepaprastą galią perkelti mus į kitus pasaulius, supažindinti su fantastiškomis būtybėmis ir ateities technologijomis. Tačiau niekas taip stipriai nesupurto žmogaus emocijų ir nepriverčia susimąstyti, kaip ekrano užrašas: „Paremta tikrais įvykiais“. Žinojimas, kad tai, ką matome ekrane – ne scenaristo vaizduotės vaisius, o kažkieno išgyventa realybė, suteikia filmui visai kitokį svorį. Tikros istorijos įkvepia, šokiruoja, moko empatijos ir dažnai pranoksta net lakiausią fantaziją. Šiame straipsnyje apžvelgsime kino juostas, kurios ne tik pelnė kritikų pripažinimą, bet ir paliko ryškų pėdsaką žiūrovų širdyse, pasakodamos apie žmogaus dvasios stiprybę, istorinius lūžius ir neįtikėtinus likimus.
Antrojo pasaulinio karo šešėliai ir žmogiškumo triumfas
Karinės dramos dažnai tampa pačiais stipriausiais filmais, paremtais tikrais faktais. Jos primena mums apie tamsiausius žmonijos istorijos etapus, tačiau kartu parodo ir šviesą, kurią gali skleisti pavieniai asmenys.
„Šindlerio sąrašas“ (Schindler’s List)
Steveno Spielbergo šedevras yra bene dažniausiai minimas filmas, kai kalbama apie istorinę tiesą kine. Tai istorija apie Oskarą Šindlerį, vokiečių verslininką, kuris Holokausto metu išgelbėjo daugiau nei tūkstantį žydų, įdarbindamas juos savo gamykloje. Filmas nufilmuotas nespalvotai, kas suteikia jam dokumentikos pojūtį ir dar labiau paryškina įvykių tragizmą.
Verta pamatyti ne tik dėl istorinės vertės, bet ir dėl to, kaip meistriškai atskleidžiama žmogaus transformacija – nuo ciniško verslininko, siekiančio pelno, iki humanisto, rizikuojančio viskuo dėl kitų gyvybių. Tai filmas, kuris keičia požiūrį į moralinę atsakomybę.
„Pianistas“ (The Pianist)
Romano Polanskio režisuota juosta pasakoja apie garsų lenkų pianistą Vladislovą Špilmaną, kurio gyvenimas sugriūva prasidėjus karui. Skirtingai nei „Šindlerio sąraše“, čia dėmesys sutelkiamas į vieno žmogaus izoliaciją ir kovą už išlikimą. Adrieno Brody vaidyba šiame filme yra tiesiog hipnotizuojanti – jis perteikia badą, baimę ir viltį be didingų monologų, dažnai vien tik savo kūno kalba ir akimis.
Biografinės dramos, kurios motyvuoja veikti
Ne visi filmai pagal tikrus faktus yra apie karą ar tragedijas. Daugelis jų pasakoja apie asmeninę sėkmę, užsispyrimą ir kovą su sistema ar savo paties demonais.
„Ieškant laimės“ (The Pursuit of Happyness)
Ši istorija apie Krisą Gardnerį (vaidina Willas Smithas) yra tapusi sėkmės siekimo himnu. Filmas pasakoja apie vienišą tėvą, kuris, likęs be namų ir pinigų, bando įsitvirtinti negailestingame Volstryto pasaulyje, tuo pat metu rūpindamasis mažamečiu sūnumi. Tai nėra pasaka apie greitą praturtėjimą. Tai filmas apie:
- Neįtikėtiną tėvo meilę ir pasiaukojimą.
- Geležinę valią, kai atrodo, kad visas pasaulis nusistatęs prieš tave.
- Svarbą neprarasti orumo net sunkiausiomis akimirkomis.
„Neliečiamieji“ (The Intouchables)
Prancūzų kino perlas, kuris užkariavo viso pasaulio žiūrovų simpatijas. Istorija pasakoja apie turtingą aristokratą Filipą, tapusį neįgaliu po nelaimingo atsitikimo, ir jo slaugą Drisą – vaikiną iš geto, ką tik išėjusį iš kalėjimo. Atrodytų, šie du žmonės neturi nieko bendro, tačiau tarp jų užsimezga nuoširdi, humoro pilna draugystė. Filmas moko, kad nuoširdumas ir paprastumas kartais yra geriausias vaistas, o socialiniai barjerai tėra iliuzija.
Kriminalinio pasaulio intrigos ir teisingumo paieškos
Nusikaltimai ir detektyvinės istorijos visada traukė žiūrovus, tačiau kai suvokiame, kad tai vyko iš tikrųjų, įtampa tampa beveik apčiuopiama.
„Pagauk, jei gali“ (Catch Me If You Can)
Leonardo DiCaprio ir Tomo Hankso duetas šiame filme yra nepakartojamas. Tai istorija apie Franką Abagnale’ą jaunesnįjį – vieną genialiausių apgavikų JAV istorijoje. Dar neturėdamas 21 metų, jis apsimetė lėktuvo pilotu, gydytoju ir teisininku, suklastodamas čekių už milijonus dolerių. Nors filmas yra lengvo, nuotykių žanro stiliaus, jis puikiai atskleidžia vienatvės temą ir santykių su tėvu svarbą formuojantis jauno žmogaus asmenybei.
„Zodiakas“ (Zodiac)
Davido Fincherio režisuotas trileris pasakoja apie vieną mįslingiausių serijinių žudikų JAV istorijoje, kuris taip ir nebuvo pagautas. Filmas nesitelkia į pigius gąsdinimo triukus, o rodo alinantį, dešimtmečius trunkantį tyrimą, kuris griauna žurnalistų ir detektyvų gyvenimus. Tai puikus pavyzdys, kaip obsesija tiesos paieškoms gali tapti pavojingesnė už patį nusikaltėlį.
Išgyvenimo dramos: žmogus prieš gamtą
Gamta yra didinga, bet ji gali būti ir negailestinga. Filmai apie išgyvenimą ekstremaliomis sąlygomis primena, kokie trapūs mes esame, ir kokia stipri gali būti valia gyventi.
- „Atgal į gamtą“ (Into the Wild) – tai filosofinė, vizualiai stulbinanti kelionė. Kristoferis Makandlesas atsisako patogaus gyvenimo, karjeros perspektyvų ir iškeliauja į Aliaską ieškoti tikrosios laisvės. Filmas kelia sunkius klausimus: ar laimė įmanoma be kitų žmonių? Ar visiškas atsiskyrimas yra drąsa, ar beprotybė?
- „127 valandos“ (127 Hours) – istorija apie alpinistą Aroną Ralstoną, kurio ranka įstrigo tarp uolų kanjone. Tai ne tik fizinio skausmo ir išsilaisvinimo istorija, bet ir psichologinė kelionė per prisiminimus, klaidas ir norą vėl pamatyti artimuosius.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Prieš pasirenkant filmą vakarui, dažnai kyla klausimų dėl jų tikslumo ir tinkamumo. Štai atsakymai į dažniausiai pasitaikančius klausimus apie filmus, paremtus tikrais įvykiais.
Ar filmai, paremti tikrais įvykiais, yra 100% tikslūs?
Beveik niekada. Kine egzistuoja terminas „kūrybinė laisvė“. Režisieriai dažnai sujungia kelis realius personažus į vieną, pakeičia įvykių chronologiją dėl dramaturginės įtampos arba sukuria dialogus, kurių niekas negalėjo užfiksuoti. Visada rekomenduojama po filmo pasidomėti realia istorija, kad atskirtumėte faktus nuo fikcijos.
Kodėl verta žiūrėti tokius filmus?
Jie atlieka ne tik pramoginę, bet ir edukacinę funkciją. Tokie filmai skatina domėtis istorija, psichologija, sociologija. Be to, žinojimas, kad tai vyko realybėje, sukelia stipresnį emocinį atsaką ir empatiją.
Koks tikrais faktais paremtas filmas labiausiai tinka žiūrėti su šeima?
Filmas „Mes nusipirkome zoologijos sodą“ (We Bought a Zoo) arba „Paslėpti skaičiai“ (Hidden Figures) yra puikūs pasirinkimai. Jie yra įkvepiantys, neturi žiaurių scenų ir moko vertingų pamokų apie bendrystę bei tikslo siekimą.
Ar yra gerų lietuviškų filmų, paremtų tikrais įvykiais?
Taip, pavyzdžiui, „Ekskursantė“. Tai jautri istorija apie 11-metę mergaitę, pabėgusią iš tremtinio traukinio ir pėsčiomis keliaujančią namo į Lietuvą. Kitas pavyzdys – „Pelėdų kalnas“, pasakojantis apie pokario partizanų kovas ir jaunų žmonių pasirinkimus.
Filmai, kurie formuoja mūsų pasaulėžiūrą
Kino juostos, paremtos tikrais įvykiais, nėra tik pramoga savaitgaliui. Jos yra tarsi veidrodis, atsuktas į žmoniją. Žiūrėdami filmą „Nuostabus protas“ (A Beautiful Mind) apie matematiką Džoną Nešą, mes mokomės suprasti psichikos ligas ir genialumo kainą. Stebėdami „Titaniką“, mes ne tik matome meilės istoriją, bet ir socialinę nelygybę bei technologinio pasitikėjimo trapumą.
Pasirinkdami žiūrėti tokius filmus, mes pasirenkame liudyti svetimas patirtis. Tai leidžia mums „pasimatuoti“ kitų žmonių gyvenimus – nuo karalių (pvz., „Karaliaus kalba“) iki paprastų darbininkų, kovojančių už savo teises (pvz., „Erin Brockovich“). Svarbiausia, ką galime pasiimti iš šių filmų, yra suvokimas, kad žmogaus galimybės yra beveik neribotos, o istorija kuriama ne tik vadovėliuose, bet ir kasdieniuose žmonių sprendimuose. Tad kitą kartą, kai rinksitės filmą, atkreipkite dėmesį į tą magišką prierašą apie tikrus įvykius – tai gali būti pusantros valandos, kurios pakeis jūsų mąstymą.
