Temos
Į Lietuvą atėjo krizė. Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomika per metus smuko trimis procentais. Tai trečias didžiausias BVP smukimas per 20 metų, didesni nuosmukiai buvo tik per 2009 metų krizę ir koronaviruso pandemiją.
Ekspertai aiškina, kad bene pagrindinė priežastis gali būti netikėtai smarkiai sumenkusi Lietuvos pramonė ir prekyba su užsienio valstybėmis.
Tačiau ekonomistai ramina ir prognozuoja, kad ateityje skaičiai pagerės, mat darbo rinkoje nemažėja darbo vietų, atlyginimai šiais metais taip pat kilo.
Lietuvos ekonomika jau paniro į recesiją. Jau antrą ketvirtį fiksuojami neigiami Bendrojo vidaus produkto rezultatai. Ekonomisto teigimu, tokie šalies ekonomikos rezultatai rodo tik vieną.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika smuko 3 procentais lyginant su paskutiniuoju metų ketvirčiu. Bendrasis vidaus produktas buvo net beveik 4 procentais mažesnis nei pernai tokiu pat metu. Labiau BVP buvo smukęs tik per koronaviruso pandemiją ir 2008 metų krizė, kai ekonomika susitraukė atitinkamai maždaug 5 procentais, ir 13 procentų.
„Trys procentai ketvirtinis BVP nuosmukis yra labai didelis, tai yra trečias pagal dydį nuosmukis per pastaruosius 20 metų“, – teigia „SEB banko“ ekonomistas Tadas Povilauskas.
Bene pagrindinę priežastį ekonomistai įvardija sumenkusią Lietuvos pramonę, sumažėjusius užsakymus iš užsienio partnerių. Metų pradžioje sumažėjo ir vidaus vartojimas, būsto paskolas turintiems gyventojams per kišenes smogė ir Europos centrinio banko sukeltos palūkanos, dėl kurių žmonės moka dvigubai didesnes įmokas bankams. Tiesa, šių veiksnių įtaką BVP tiksliai apskaičiuoti dar anksti, aišku viena, pramonės nuosmukis akivaizdus.
„Akivaizdu, kad mūsų pramonė gauna vis mažiau ir mažiau užsakymų iš vakarų Europos. Lietuvos vartotojai pradėjo daugiau taupyti ir mažinti vartojimo apsukas“, – kalba ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Dar anksčiau Lietuvos bankas, finansų ministerija ir ekspertai prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs, o ateinančio ketvirčio rezultatai nebus tokie prasti. Tačiau kodėl Lietuvos bankas vėl prašovė pro šalį jo valdybos narys kol kas atsakyti negali.
„Tai turbūt būtų šiek tiek ankstyva vertinti, kuri ekonomikos dalis labiausiai nukentėjo. Tikriausiai tai bus susiję su mažesne gamyba pramonės apimtimis, bet detalesnius vertinimus galėsime pateikti, kai mūsų duomenų agentūra pateks daugiau detalių“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Tačiau ekonomistai tikina, kad net ir patikslinus BVP rezultatus, jie pasikeistų nežymiai. Todėl ekonomikos smukimas vis tiek išlieka didelis.
„Jau nemažai šalių yra paskelbę pirmojo ketvirčio rezultatus, tai mes labai išsiskiriame iš blogosios pusės. Jei daugelyje šalių tas pokytis yra arti nulio, tai pas mus – minus trys“, – aiškina T. Povilauskas.
Dar du, trys mėnesiai ir ta recesija jau pradės matytis ne tik statistikos departamento skaičiukuose, bet ir darbo rinkos rodikliuose: atlyginimų dinamikoje ir užimtumo statistikoje“, – tikina A. Izgorodinas.
Tačiau ekonomistai stebi ir kitą – gerą – tendenciją: smunkant ekonomikai, atlyginimų augimas išlieka kaip niekada didelis. Todėl ekonomistai prognozuoja, kad iš šios recesijos išnirsime greitai, o krizės pasekmės nebus tokios kaip per 2009 metų krizę.
„Ką rodo „Sodros“ duomenys, tai darbo užmokesčio augimas buvo labai stiprus, infliacija silpo. Taip, kad gaunantiems stabilias pajamas, tai tas ketvirtis labai kuo ir neišsiskyrė“, – sako T. Povilauskas.
Ekspertų teigimu, įtaką Lietuvos ekonomikai ateityje galėtų turėti ir Jungtinėse Valstijose siautėjanti bankų krizė. Prieš keletą dienų žlugo vidutinio dydžio bankas „First Republic“. Beveik du mėnesius ši finansų įstaiga balansavo ant bankroto ribos. Kadangi banką, kuris teikė pigias būsto paskolas pasiturintiems klientams, suvaržė didėjančios palūkanų normos.
„Europai ir Lietuvai artėjanti recesija JAV yra labai svarbi per Lietuvos eksportą į Europos Sąjungos šalis. O ES per eksportą į JAV, kuri yra didžiausia Europos Sąjungos prekybos partnerė“, – teigia A. Izgorodinas.
Lietuvos bankas ir toliau ramina, kad bankų krizė į Europą nepersimes.
„Eurozonoje neturime tokių egzotinių bankų, kurie prisiėmę daug rizikos ir nesugeba jos suvaldyti besikeičiant makroekonominei aplinkai“, – tvirtina S. Krėpšta.
Iki šiol „Euribor“ palūkanų normų kėlimas, Europos centrinio banko teigimu, yra viena iš svarbiausių priemonių kovoti su infliacija. Paskutiniai duomenys rodo, kad infliacija eurozonoje nežymiai padidėjo. Tačiau ekonomistai svarsto, kad besitęsianti bankų krizė visa tai gali pakeisti.
„Centriniai bankai pamatę tokį poveikį finansų rinkose, pamatę mastą, gali pakeisti pinigų politikos priemones ir stabdyti palūkanų normų kėlimą, ir situaciją aprambyti“, – tikina ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„First Republic“ bankas yra jau trečia kredito įstaiga, kurią per mažiau nei du mėnesius, dėl itin prastų finansinių rezultatų, turėjo perimti Jungtinių Valstijų centrinis bankas.
