Atšilus orams ir gamtai pradėjus busti, vis daugiau šeimų traukia į miškus, parkus ar sodybas, trokšdami pasimėgauti grynu oru bei saulės spinduliais. Deja, kartu su pavasariu atsibunda ir vieni pavojingiausių kraujasiurbių parazitų Lietuvoje – erkės. Nors tėvai dažnai stengiasi apsaugoti savo atžalas naudodami purškalus ar rinkdami tinkamą aprangą, medikai vieningai sutaria: tai tėra papildomos, bet ne pagrindinės priemonės. Gydytojų teigimu, vienintelė moksliškai pagrįsta ir patikima apsauga nuo erkinio encefalito – sunkios virusinės ligos, galinčios palikti pėdsaką visam gyvenimui – yra skiepai. Tėvams dažnai kyla klausimų, kada geriausia skiepyti vaikus, ar tai saugu ir kodėl natūralus imunitetas šiuo atveju nėra išeitis.
Kodėl erkinis encefalitas yra toks pavojingas vaikams?
Dažnai visuomenėje vis dar gajus mitas, kad vaikai erkiniu encefalitu serga lengviau nei suaugusieji. Nors statistiškai mirtinų atvejų tarp vaikų pasitaiko rečiau, gydytoja pabrėžia, kad ligos eiga ir pasekmės gali būti klastingos. Erkinis encefalitas yra virusinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Skirtingai nei Laimo ligos atveju, kurią sukelia bakterijos ir kurią galima gydyti antibiotikais, erkinis encefalitas specifinio gydymo neturi.
Susirgus šia liga, medicina gali pasiūlyti tik simptominį gydymą – malšinti skausmą, mažinti temperatūrą ir palaikyti gyvybines funkcijas, kol organizmas pats kovoja su virusu. Vaikams ši kova gali būti varginanti, o ligos pasekmės – ilgalaikės. Net ir persirgus „lengvesne” forma, vaikams neretai pasireiškia liekamieji reiškiniai, vadinami poencefalitiniu sindromu:
- Nuolatiniai galvos skausmai ir migrena;
- Dėmesio koncentracijos sutrikimai, darantys įtaką mokymuisi;
- Miego sutrikimai ir padidėjęs dirglumas;
- Koordinacijos problemos ar net daliniai paralyžiai.
Gydytojai akcentuoja, kad skiepai yra skirti ne tik tam, kad vaikas nesusirgtų ūmia ligos forma, bet ir tam, kad būtų apsaugota jo besivystanti nervų sistema nuo galimų negrįžtamų pažeidimų.
Kaip veikia vakcina ir koks jos efektyvumas?
Vakcina nuo erkinio encefalito yra viena efektyviausių vakcinų rinkoje. Tyrimai rodo, kad po pilno vakcinacijos kurso susidaro itin stiprus imunitetas, kurio efektyvumas siekia 98–99 procentus. Tai reiškia, kad pasiskiepijęs vaikas, net ir įkandus užkrėstai erkei, yra saugus – jo imuninė sistema atpažįsta virusą ir jį sunaikina dar prieš jam patenkant į centrinę nervų sistemą.
Vakcinos veikimo principas yra paprastas ir saugus: į organizmą suleidžiamas negyvas virusas, kuris negali sukelti ligos, tačiau „išmoko” imuninę sistemą atpažinti priešą. Vaikų imuninė sistema į skiepus reaguoja labai gerai, o šalutiniai poveikiai dažniausiai būna minimalūs ir trumpalaikiai.
Tinkamiausias laikas pradėti skiepyti vaikus
Nors idealus laikas pradėti vakcinaciją yra žiema arba ankstyvas pavasaris, kol erkės dar nėra aktyvios, gydytojai pabrėžia: skiepytis niekada nevėlu. Vakcinacijos schemos yra lanksčios ir pritaikomos pagal sezoniškumą.
Įprastinė skiepijimo schema
Ši schema dažniausiai taikoma šaltuoju metų laiku, kai nereikia skubios apsaugos:
- Pirmoji dozė: suleidžiama pasirinktą dieną.
- Antroji dozė: suleidžiama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios.
- Trečioji dozė: suleidžiama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios.
Imunitetas susiformuoja praėjus dviem savaitėms po antrosios dozės. Trečioji dozė reikalinga ilgalaikiam imunitetui užtikrinti.
Pagreitinta skiepijimo schema
Jei nusprendėte skiepytis pavasarį ar vasarą, kai erkės jau aktyvios, taikoma pagreitinta schema, kad apsauga susiformuotų kuo greičiau:
- Pirmoji dozė: suleidžiama pasirinktą dieną.
- Antroji dozė: suleidžiama praėjus 14 dienų po pirmosios.
- Trečioji dozė: suleidžiama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios.
Taikant šią schemą, vaikas tampa saugus jau po mėnesio nuo vakcinacijos pradžios.
Revakcinacija – kodėl ji būtina?
Tėvai kartais pamiršta, kad trys dozės neužtikrina apsaugos visam gyvenimui. Kadangi erkinio encefalito virusas yra agresyvus, organizmui reikia „priminimų”, kad antikūnų titras išliktų aukštas. Pirmoji palaikomoji dozė (revakcinacija) skiriama praėjus 3 metams po trečiosios dozės. Vėliau skiepijamasi kas 5 metus (vyresniems žmonėms šis intervalas vėl trumpėja, tačiau vaikams paprastai taikomas 5 metų laikotarpis).
Gydytojai rekomenduoja įsirašyti šias datas į kalendorių arba naudotis elektroninėmis sveikatos sistemomis, kurios primena apie artėjantį skiepą, nes praleidus revakcinaciją ilgesnį laiką, visą kursą gali tekti kartoti iš naujo.
Šalutiniai poveikiai: ko tikėtis tėvams?
Natūralu, kad tėvai nerimauja dėl galimų šalutinių reakcijų. Gydytojos patirtis rodo, kad vakcina nuo erkinio encefalito yra gerai toleruojama. Dažniausiai pasitaikančios reakcijos yra vietinės ir sisteminės, tačiau jos nėra pavojingos:
- Skausmas, paraudimas ar patinimas dūrio vietoje (gali trukti 1–2 dienas);
- Nedidelis karščiavimas (dažniau pasitaiko mažesniems vaikams);
- Nuovargis arba irzlumas;
- Galvos skausmas.
Šie simptomai rodo, kad imuninė sistema reaguoja ir „mokosi”. Palyginus trumpalaikį diskomfortą po skiepo su erkinio encefalito sukeliamu smegenų uždegimu ir ligoninėje praleistomis savaitėmis, vakcinos nauda yra neginčijama.
Ar purškalai ir drabužiai gali atstoti skiepus?
Gydytoja griežtai atsako – ne. Repelentai (purškalai nuo vabzdžių) ir tinkama apranga yra svarbios priemonės, tačiau jos apsaugo tik dalinai ir laikinai. Purškalai veikia ribotą laiką, gali būti nuprausti prakaito ar vandens, o vaikai dažnai pamiršta jais pasipurkšti pakartotinai. Be to, erkės Lietuvoje yra paplitusios ne tik gūdžiuose miškuose, bet ir miestų parkuose, daugiabučių kiemuose ar net vaikų darželių žaidimų aikštelėse.
Užtenka vieno nepastebėto įkandimo, kad vaikas užsikrėstų. Skiepai veikia kaip nematomas skydas, kuris yra aktyvus 24 valandas per parą, nepriklausomai nuo to, ar vaikas dėvi ilgas kelnes, ar bėgioja su šortais.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Nuo kokio amžiaus galima skiepyti vaikus?
Vakcinos nuo erkinio encefalito dažniausiai registruotos vaikams nuo 1 metų amžiaus. Išimtiniais atvejais, pasitarus su gydytoju ir įvertinus riziką, galima skiepyti ir kiek anksčiau, tačiau standartinė rekomendacija – pradėti sulaukus vienerių metų.
Ar galima skiepyti vaiką, jei jis alergiškas kiaušinio baltymui?
Vakcinos gamybos procese naudojami vištos embrionų fibroblastai, todėl jose gali būti kiaušinio baltymo pėdsakų. Jei vaikas turi sunkią anafilaksinę reakciją kiaušiniams, skiepyti negalima arba tai daroma tik griežtai prižiūrint medikams stacionare. Esant lengvai alergijai (pvz., bėrimui), skiepyti dažniausiai leidžiama, tačiau būtina informuoti gydytoją.
Ką daryti, jei vaikui įkando erkė, o jis neskiepytas? Ar bėgti skiepytis?
Po erkės įkandimo skiepytis jau per vėlu, kad būtų apsisaugota nuo konkrečiai to įkandimo sukeltos infekcijos. Vakcina negydo ligos, ji tik jai užkerta kelią. Tokiu atveju reikia stebėti vaiko sveikatą apie mėnesį. Jei simptomų neatsiranda, galima pradėti vakcinaciją, kad vaikas būtų apsaugotas nuo būsimų įkandimų.
Ar skiepai apsaugo ir nuo Laimo ligos?
Ne, skiepai nuo erkinio encefalito neapsaugo nuo Laimo ligos. Laimo ligą sukelia bakterija, o erkinį encefalitą – virusas. Nuo Laimo ligos skiepų nėra, tačiau ji sėkmingai gydoma antibiotikais, jei diagnozuojama laiku.
Ramybė tėvams ir laisvė vaikams gamtoje
Sprendimas paskiepyti vaiką nuo erkinio encefalito – tai investicija į saugią ir nerūpestingą vaikystę. Lietuva priklauso endeminei zonai, kurioje sergamumas šia liga yra vienas didžiausių Europoje. Tikimybė sutikti užkrėstą erkę yra pernelyg didelė, kad būtų galima pasikliauti sėkme. Gydytojai kviečia tėvus nebedelsti ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju dėl vakcinacijos plano.
Pasiskiepijus dingsta nuolatinė baimė leidžiant laiką gamtoje. Vaikai gali laisvai bėgioti po žolę, stovyklauti ir džiaugtis vasara, o tėvai gali būti ramūs, žinodami, kad net ir nepastebėta erkė nesukels pavojaus jų vaiko gyvybei ar sveikatai. Tai geriausia dovana, kurią galite suteikti savo atžalai prieš prasidedant aktyviam laisvalaikio sezonui.
