Kalėdos Italijoje yra ne tik religinė šventė, bet ir išskirtinių kulinarinių tradicijų metas, kai šeimos renkasi prie stalo dalintis patiekalais, kurių receptai perduodami iš kartos į kartą. Italai į šventinį sezoną žiūri kaip į ypatingą laikotarpį, trunkantį nuo gruodžio pradžios iki sausio pradžios.
Šventinis laikotarpis ir jo ypatumai
Italijoje Kalėdų sezonas prasideda gruodžio 8 dieną, kai švenčiama Nekaltojo Prasidėjimo šventė. Būtent šią dieną daugelis italų šeimų papuošia eglutes ir stato prakartėles, kurios Italijoje vadinamos “presepio”. Ši tradicija labai svarbi italų kultūroje ir dažnai prakartėlės būna tikri meno kūriniai su detaliomis figūrėlėmis.
Šventinis laikotarpis tęsiasi per Kalėdų dieną, Naujuosius metus ir baigiasi sausio 6 dieną, kai švenčiama Trijų Karalių diena arba Epifanija. Italai tiki, kad šią naktį geroji ragana Befana atskrenda ant šluotos ir vaikams palieka dovanėles kojinėse.
Vigilia – šventinis vakaras be mėsos
Viena iš svarbiausių italų Kalėdų tradicijų yra Vigilia – Kūčių vakaras gruodžio 24 dieną. Skirtingai negu daugelyje kitų šalių, tradicinė Vigilia Italijoje yra be mėsos patiekalų. Šis paprotys kilo iš katalikiškos tradicijos pasninkauti prieš didžiąsias šventes.
Vigilia pietūs paprastai susideda iš septynių ar net devynių žuvies patiekalų. Kiekvienas regionas turi savo ypatumus – pietų Italijoje dažnai ruošiami jūros gėrybės, kalmarų, aštuonkojų salotos, marinuotos silkės ir žuvis ant grotelių. Šiaurės Italijoje populiarus keptas ungurys, o pakrantės regionuose mėgstami midijų ir austrių patiekalai.
Kalėdų dienos stalas
Gruodžio 25 dieną šeimos renkasi prie šventinio stalo su mėsos patiekalais. Kiekvienas Italijos regionas turi savo tradicijas, tačiau dažniausiai ruošiami troškinti mėsos patiekalai, kepti avienos ar jautienos kepsniai su rozmarinais ir česnakais.
Lombardijoje populiarus tortellini sriuboje, Toskanos regione mėgstama kepti paukštiena su šalavijais, o Neapolyje nebūtų Kalėdų be tradicionalaus makaronų pyragas su mėsa ir kietais kiaušiniais.
Saldumynai ir pyragaičiai
Kalėdinis stalas Italijoje neįsivaizduojamas be tradicinių saldumynų. Labiausiai žinomas yra panettone pyragas, kilęs iš Milano ir tapęs visos Italijos simboliu. Šis lengvas, oro tekstūros pyragas su razinomis ir citrusinių vaisių žievelėmis gaminama specialiu būdu, kai tešla keliama net tris kartus.
Kitas populiarus saldumynas yra pandoro – aukso spalvos pyragas iš Veronos, turintis žvaigždės formą ir pabarstytas cukraus pudra. Pietų Italijoje mėgstami struffoli – maži kepti tešlos rutuliukai, aplaistomi medumi ir papuošti spalvingais cukruotais vaisiais.
Torrone – nougat saldainis su migdolais ar lazdyno riešutais taip pat tradiciškai valgytas per Kalėdas. Sicilijos regione gaminami buccellati – sausainiai su džiovintų vaisių įdaru, kur naudojamos figos, razinos ir riešutai.
Regioniniai skirtumai ir vietinės tradicijos
Italija pasižymi dideliu regionų įvairove, todėl Kalėdų tradicijos skiriasi priklausomai nuo vietos. Pietų Italijoje, ypač Neapolio regione, labai svarbi prakartėlių tradicija – čia gaminamos išskirtinės, dažnai labai didelės prakartėlės su šimtais figūrėlių.
Sicilija išsiskiria savo saldumynų tradicijomis – čia gaminami įvairūs marcipanai, figų sausainiai ir riešutais įdaryti saldainiai. Sardinijai būdingi sausainiai su medumi ir migdolais.
Šiaurės Italijos regionuose, kaip Pjemontas ar Lombardija, populiarus karštas vynas su prieskoniais, o Venecijai būdingi specialūs Kalėdų sausainiai zaleti su rozmarinais ir razinomis.
Šeimos vertybės ir susibūrimai
Nepaisant regioninių skirtumų, visoje Italijoje Kalėdos visų pirma yra šeimos šventė. Italai deda daug pastangų, kad Kalėdų savaitgalį būtų kartu su giminaičiais. Daugelis italų, gyvenančių miestuose, grįžta į savo gimtąsias vietas.
Šventinis stalas dažnai trunka kelias valandas, kai šeima ne tik valgo, bet ir dalinasi naujienom, prisimena praėjusius metus. Maistas čia tampa bendravimo ir artėjimo priemone, o receptų perdavimas jaunajai kartai laikomas svarbiu šeimos tradicijų tęstinumo aspektu.
Kalėdiniai turgūs ir miestų papuošimai
Gruodžio mėnesį Italijos miestai pavirsta tikromis pasakomis. Didžiosios aikštės papuošiamos milžiniškomis eglėmis, gatvės nušvinta tūkstančiais lempučių. Roma, Florencija, Milano ir kiti miestai organizuoja Kalėdinius turgus, kur galima įsigyti rankdarbių, tradicinių saldumynų ir prakartėlių figūrėlių.
Ypač garsūs yra Florencijos turgūs Santa Croce aikštėje ir Neapolio Via San Gregorio Armeno gatvė, kur visus metus, bet ypač gruodį, prekiaujama prakartėlių figūrėlėmis ir aksesuarais.
Modernios tradicijos ir jų kaita
Nors italai labai vertina tradicijas, šiuolaikinė visuomenė neišvengiamai keičia kai kuriuos papročius. Vis daugiau jaunų šeimų mieste organizuoja mažesnius švenčių susibūrimus, ne visada laikydamiesi visų tradicinių taisyklių. Tačiau pagrindinės vertybės išlieka – šeimos susibūrimas, bendras stalas ir tradiciniai patiekalai.
Vis populiaresnė tampa ir dovanų keitimo tradicija, nors anksčiau Italijoje dovanos dažniausiai būdavo dalinomos Epifanijos dieną, o ne Kalėdų rytą. Šiuolaikiniai italai dažnai derina abi tradicijas, dalį dovanų išdalydami per Kalėdas, o dalį palikdami sausio 6 dienai.
