Temos
Šį kartą nusprendėme pasikalbėti su vyru, kuris pradėjo dirbti restorane, kai jis buvo prestižinis jo mieste, ir per penkerius metus užėmė direktoriaus pavaduotojo pareigas. Jis papasakojo, kiek uždirbo, kaip buvo organizuojamas darbas ir kodėl grindų ir tualetų šveitimas yra nebloga karjeros pradžia.
Darbas ne visą darbo dieną
2006 m. buvau 17-metis studentas. Gyvenau Voroneže, kur tuo metu klestėjo “McDonald’s”: vienu metu buvo atidaryti du, o netrukus turėjo atsirasti trečias, visai šalia mano namų. Daugelio miesto gyventojų finansinė padėtis nebuvo lengva, todėl “McDonald’s” nebuvo toks įprastas kaip dabar, tačiau buvo laikomas ypatinga vieta. Tais laikais ten dirbti buvo tikrai prestižiška.
Man buvo įdomu, kaip veikia visa sistema, o kai kurie mano draugai jau dirbo “McDonald’s”. Nuo pat pradžių laikiau tai geru ne visą darbo dieną trunkančiu darbu ir ketinau ten likti ilgam.
Patekti į “McDonald’s” nebuvo sunku: praktiškai nebuvo jokių specialių reikalavimų. Vienintelis dalykas buvo tas, kad pirmiausia buvo svarstomi žmonės, kurie skyrė daugiausia laiko.
Atėjau į pačias paprasčiausias pareigas, kurios tuo metu vadinosi “restorano komandos narys”. Net 2006 m. man mokėjo labai mažai – apie 25 rublius per valandą. Kadangi buvau studentas ir dar neturėjau 18 metų, galėjau dirbti tik keturių valandų pamainomis ir tik tris ar keturias dienas per savaitę. Per pirmąjį mėnesį uždirbau 1800 rublių, o tai jau tada atrodė juokinga.
Mokymas
Įsidarbinus prasideda mokymai, kurių metu jums jau mokamas valandinis įkainis. Mokomasi dirbti dviejose pozicijose: virtuvėje ir kasoje. Be to, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas renka maistą, ar priima užsakymus, tam tikromis pamainomis jis vis tiek valo salę – tam taip pat rengiami atskiri mokymai.
Kiekvienas darbuotojas turi žinoti daugybę detalių. Pavyzdžiui, dirbant virtuvėje svarbu tiksliai žinoti, kiek gramų salotų reikia įdėti į bigmaką, kiek reikia padažo, kokia mėsa naudojama ir kiek minučių kepama. Svarbi kiekvieno mėsainio surinkimo veiksmų seka. Pavyzdžiui, valydami salę turite tiksliai žinoti, kaip šluoti grindis: negalima tais pačiais skudurais valyti ir tualeto, ir valgymo vietos.
Kiekvienas naujas “McDonald’s” darbuotojas praeina sveikatos patikrinimą. Turite eiti į specialią organizaciją, atsakingą už visuomenės sveikatą, ir klausytis paskaitų. Ten mums buvo papasakota apie higienos standartus maisto įstaigose ir pačios “McDonald’s” taisykles. Pavyzdžiui, pagal taisykles sumuštinis negali būti laikomas ilgiau nei pusantros valandos po to, kai buvo pagamintas.
Tačiau tuo metu “McDonald’s” mėsainis negalėjo būti atiduotas, jei jis buvo gaminamas tik 10 minučių.
“Praleistas” mėsainis buvo nurašytas ir išmestas tiesiai į pakuotę. Jei tokių gatavos produkcijos nurašymų būtų daug, restoranų vadovai galėtų netekti dalies premijų. Dabar mėsainių laikymo šildomojoje spintelėje sistema – jau praeitis. Visi “McDonald’s” sumuštiniai yra paimami po užsakymo, o spintelėse laikoma tik paruošta mėsa.
Prižiūrimas vadovo, naujas darbuotojas turi išdirbti kelias pamainas, po kurių jis perduoda įvertinimą savo vadovui.
Darbo dienomis
“McDonald’s” turi padalinį, kuris yra atsakingas už pristatymą – aprūpina visą restorano aukštą viskuo, ko jam reikia. Pavyzdžiui, traškučiai, gruzdintos bulvytės ir mėsa laikomi užšaldyti nedidelėje patalpoje. Šio skyriaus darbuotojas turi užtikrinti, kad virtuvėje nieko nepritrūktų, ir nuolat pristatyti naujų produktų.
Šis darbas susijęs su didesne atsakomybe nei už kasos aparato ar virtuvėje dirbančio asmens, nes esate atsakingas už maisto produktų rotaciją. Šaldytuve jie turi būti surūšiuoti pagal datą: kuo arčiau jų galiojimo laikas, tuo greičiau jie turi būti paruošti.
Tris ar keturias savaites dirbau įprastame restorane: jie beveik iš karto priėmė mane į pristatymo darbą ir visko išmokė.
Turėjau gana lankstų grafiką. Galėjote pasirinkti tiek pamainų, kiek norėjote, derindami jas su kitų darbuotojų planais. Pasirinkau tuos, kuriuos man buvo patogu derinti su studijomis. Tačiau buvau pririštas prie to, kada atvažiuos maisto sunkvežimis: mano, kaip maisto išvežiotojo, darbas buvo iškrauti sunkvežimį.
Darbo apimtis visada priklausė nuo savaitės dienos. Įprastomis dienomis buvo apie 500-600 užsakymų. Jei stovėdavau už prekystalio tokiu ramiu metu, pats per pamainą atlikdavau apie 80-100 užsakymų. Savaitgaliais ar švenčių dienomis užsakymų skaičius mūsų restorane gali siekti iki tūkstančio.
Juk pagrindinė “McDonald’s” auditorijos dalis yra vaikai.
Per šventes, pavyzdžiui, gegužės 9-ąją, visi restorano darbuotojai – nuo eilinio pardavėjo iki direktoriaus – eina pamainomis ir visi renka mėsainius, pakuoja bulvytes ir stovi prie kasos. Tokiomis dienomis prie kasos aparato priimdavau iki 150 ar 200 užsakymų.
Darbo virtuvėje kiekį galima apskaičiuoti pagal pagamintų sumuštinių ar surinktų padėklų skaičių. Pavyzdžiui, “McDonald’s” turi sūrio mėsainio padėklo koncepciją. Vienoje telpa aštuoni čeburgeriai, keturi bigmacks ir keturi bigtails. Įprastomis dienomis per valandą surenku apie 60-70 sumuštinių.
Sunkiausia man buvo dirbti naktinėmis pamainomis – per mėnesį dirbdavau maždaug penkias. Baigėsi tuo, kad buvau vienintelis asmuo, aptarnaujantis klientus. Tuo metu naktimis dirbo tik “Mac Auto”, o per naktį pravažiuodavo apie 20-30 automobilių. Tai nėra daug, todėl naktinėje pamainoje dirbo tik vienas žmogus.
Be užsakymų, naktinis darbuotojas atlieka inventorizaciją: suskaičiuoja visas pagrindines prekes. Tačiau sunkiausia naktis buvo paskutinė kiekvieno mėnesio diena. Tada reikėjo skaičiuoti ne tik pagrindinius elementus, bet ir viską apskritai. Pavyzdžiui, restorane yra 10 000 sviesto maišytuvų: juos visus reikia suskaičiuoti.
Maistas
Visiems darbuotojams skiriami nemokami pietūs. Tačiau vyriausybė jas laiko asmeninėmis darbuotojo pajamomis, todėl iš atlyginimo išskaičiuoja gyventojų pajamų mokestį. Pasirodo, už kiekvienus pietus mokėjau po 25-30 rublių. Pietus visada sudarė sumuštinis – sūrio mėsainis, mėsainis, bigmacas arba dvigubas sūris, – mažos keptos bulvytės, kaimiško tipo bulvytės arba hashbrowns ir du gėrimai.
Toks maistas greitai nusibosta. Bet kadangi buvau studentas ir visada ateidavau į darbą alkanas, man tai netrukdė. Žinoma, tai buvo nesveika: viename bigtasti yra nemaža dalis suaugusio žmogaus 800 kalorijų dienos kalorijų normos. Tačiau galėjote suvalgyti ką nors lengvesnio, pavyzdžiui, salotų ar grynuolių – vadybininko pareigose jie buvo nemokami. Darbas labai mobilus, nuolat bėgiojate, einate į sandėlį, judate po virtuvę.
Dirbdamas “McDonald’s” nuolat valgiau tą maistą, bet nepasitaisiau.
Keista, bet “McDonald’s” nenustojau mėgti ir iki šiol valgau ten kelis kartus per mėnesį. Man patinka žinoti, kad maisto ir higienos standartai yra aiškiai kontroliuojami.
Premijos ir baudos
Kiekvienam eiliniam “McDonald’s” darbuotojui kas tris mėnesius mokama premija. Visa suma apskaičiuojama kaip trijų mėnesių darbo užmokesčio procentinė dalis. Tačiau tikrasis premijos dydis priklauso nuo to, kiek ar mažai klaidų padarėte per tą laiką. Vadovas šias klaidas pažymi priežiūros kontroliniame sąraše. Jis stebi, kaip darbuotojas laikosi taisyklių. Pavyzdžiui, ar po prisilietimo prie pinigų jis nusišluosto rankas specialia dezinfekuojančia servetėle.
Mūsų darbuotojai paprastai nežinojo, kuriuo momentu jų vadovas pradėjo dirbti CLO, todėl jie negalėjo jam daryti jokios įtakos. Visa premija buvo skiriama, jei jiems pavyko išlaikyti 100 % CLN.
Paprastai tai gali padaryti maždaug vienas iš dvidešimties žmonių.
Premijai taip pat gali turėti įtakos pastabos personalo byloje, pavyzdžiui, pavėlavimas į pamainą arba trūkumas kasoje. Bet kokie darbuotojų darbo trūkumai atsispindėjo premijoje – “McDonald’s” neturi baudų sąvokos. Tačiau už tai skiriama nuobauda, kuri įrašoma į asmens bylą. Net jei kasoje trūkdavo pinigų, jie nebuvo išskaičiuojami iš atlyginimo. Jei suma buvo didelė, darbuotojas galėjo būti atleistas iš darbo arba įspėtas.
Skatinimas
Nuolatiniu darbuotoju dirbau tik pusantrų metų, o paskui buvau paaukštintas. Taip nutiko, kai mieste atsidarė naujas restoranas ir jame prireikė vadybininkų. Man atrodo, kad paaukštinimas yra gana subjektyvus dalykas. Jie skatina atsakingus ir motyvuotus darbuotojus. Žinoma, paprastai jų nebūna labai daug – daugiau buvo tų, kurie išėjo nelaukdami paaukštinimo.
Po nuolatinio darbuotojo eina instruktoriaus pareigybė. Jis apmoko naujus darbuotojus ir dažnai dirba taip pat, kaip ir paprastas darbuotojas. Skirtumas tik tas, kad jis gali būti atsakingas už tam tikrą sritį, pavyzdžiui, virtuvę. Jo atlyginimas taip pat priklauso nuo išdirbtų valandų, tačiau paprastai yra 20 proc. didesnis nei paprasto darbuotojo. Kai 2007-2008 m. ėjau šias pareigas, per mėnesį uždirbdavau apie 12-15 tūkst rublių.
Kita pereinamoji pozicija yra svyruojančio vadybininko. Esate mokomi vadovauti komandai: pavyzdžiui, galite būti atsakingi už virtuvę, prekystalį ar salę. Turite užtikrinti, kad visi darbuotojai laikytųsi taisyklių ir paskirstytų darbo krūvį. Šioje pozicijoje prie atlyginimo gaunate papildomus 30 proc.
Naujas etapas – vadybininkas. Iš esmės tai yra restorano direktoriaus pavaduotojas. Šias pareigas einantis darbuotojas visiškai vadovauja visai pamainai. Be to, jis užsako reikiamą bandelių, mėsos ir kitų produktų kiekį, taip pat yra atsakingas už visų darbuotojų darbo grafiką. 2011 m. palikau direktoriaus pavaduotojo pareigas, o mano atlyginimas tuo metu buvo apie 30 000 be priedų. Tačiau premijos už šias pareigas dažnai siekdavo iki 40 proc. atlyginimo. Didžiausia galima gauti premija buvo 40 % trijų mėnesių atlyginimo. Jis buvo įteiktas, jei vadovui ir visam restoranui nustatyti tikslai buvo pasiekti 100 %.
Direktorius nustato tikslus, kuriuos restoranas turi pasiekti. Restorano efektyvumo pagrindas visada yra produktyvumas. Tai įvykdytų užsakymų skaičiaus ir visų darbuotojų dirbtų valandų santykis. Pasirodo, vadovas turi kompetentingai paskirstyti visų darbuotojų pamainas ir užtikrinti, kad visi jie gerai ir greitai atliktų savo užduotis.
Kartą man teko patirti nesėkmę einant vadovo pareigas: neužsakiau pakankamai bandelių.
Neatsižvelgiau į tai, kad tai bus miesto diena. Man reikėjo penkis kartus daugiau bandelių, nei turėjome. Teko skambinti į kitus restoranus ir kiekvieno jų šiek tiek pasiteirauti. Taigi aš ją ištaisiau ir tai neturėjo įtakos premijai.
Didžiausią sumą, kurią uždirbau dirbdamas “McDonald’s”, uždirbau būtent šioje pozicijoje. Tada vienu metu gavau atlyginimą, premiją ir pusmečio premiją. Uždirbau apie 60 000. “McDonald’s” visi gauna premiją. Direktoriaus padėjėjai ir direktorius gauna po vieną kas šešis mėnesius, o visi kiti darbuotojai – kas ketvirtį.
Kolegos ir klientai
Labiausiai šiame darbe man patiko komanda. Dirbau su savo amžiaus vaikinais ir jų ratu, ir tai buvo labai smagu. Man pasisekė su vadovybe. Tarp restoranų nuolat vykdavo varžybos, pavyzdžiui, dėl tam tikros rūšies sumuštinių pardavimo. Laimėjusiam restoranui atiteko piniginis prizas renginiams darbuotojams organizuoti. Niekada gyvenime nesu žaidęs tiek daug boulingo, kiek su “McDonald’s” komanda. Vasarą rengdavome bendras iškylas. Visi restorano darbuotojai ilsėdavosi, o juos pakeisti kviesdavo kitas restoranas. Kartą per pusmetį visada rengdavome vakarėlį, įmonės vakarėlį.
Kad ir kaip būtų keista, skandalingiausi svečiai visada būdavo buvę darbuotojai, kurie žinojo visas subtilybes ir nebuvo pasirengę atleisti buvusiems kolegoms net menkiausios klaidos. Pavyzdžiui, tuo metu galiojo taisyklė, kad nuo tada, kai asmuo stojo į eilę, iki užsakymo atsiėmimo turi praeiti ne daugiau kaip trys su puse minutės.
Buvę darbuotojai stovėdavo eilėje su chronometru ir sukeldavo skandalą.
Tokias problemas turėtų reguliuoti vadovas: jis gali skirti darbuotojui blogą CLN, jei šis nesilaiko darbo taisyklių. Tačiau dažniausiai vėluojama dėl to, kad pamainoje trūksta žmonių. Jei atvyksta autobusas su vaikais, tikėtina, kad jie ilgiau lauks užsakymų. Tokiu atveju, kilus skandalui, restorano vadovas gaus grįžtamąjį ryšį.
Karjera po “McDonald’s
“McDonald’s” dirbau maždaug penkerius su puse metų. Tai nebuvo tai, kuo norėjau užsiimti visą gyvenimą, o prieš metus jau buvau baigęs universitetą ir turėjau daugiau laisvo laiko. Visada norėjau užsiimti pardavimais, todėl nuėjau į regioninę įmonę, o po to – į tarptautinį koncerną, gaminantį technologinę įrangą. Kai kreipiausi dėl darbo, savo gyvenimo aprašyme įrašiau eilutę apie darbą “McDonald’s”. Manau, kad tai man labai padėjo.
Po koledžo daugelis žmonių neturi jokios darbo su klientais patirties ir nesupranta, kaip parduoti. “McDonald’s” moko, kaip būti orientuotam į klientą. Čia išmokau vadovauti komandai ir prisiimti už ją atsakomybę. Ši patirtis neabejotinai padeda man dabar kurti karjerą.
Visi “McDonald’s” direktoriai, kaip ir aš, atėjo dirbti kaip paprasti darbuotojai. Tai puiki gyvenimo mokykla. Norėdami užsidirbti padorių pinigų, turite pradėti valyti grindis ir tualetus.
