Dažnai matydami žinomus veidus televizijos ekranuose ar socialiniuose tinkluose, mes susidarome klaidingą įspūdį, jog jų gyvenimas yra nuolatinė šventė, kupina šypsenų, sėkmės ir nerūpestingų akimirkų. Tačiau realybė už kadro dažnai būna visai kitokia. Viena žinomiausių Lietuvos televizijos laidų vedėjų, žurnalistė ir turinio kūrėja Renata Šakalytė-Jakovleva niekada nevengė būti atvira su savo auditorija. Jos nuoširdumas ir gebėjimas kalbėti nepatogiomis temomis pelnė tūkstančių gerbėjų simpatijas. Visgi, net ir stipriausiems kartais prireikia pertraukos ir pagalbos. Neseniai moteris atvirai prabilo apie itin sunkų gyvenimo etapą, emocinį išsekimą ir kelionę savęs atradimo link, kuri tapo įkvėpimu daugeliui, susiduriančių su panašiais iššūkiais.
Kodėl svarbu kalbėti apie emocinį perdegimą?
Renata Šakalytė-Jakovleva yra puikus pavyzdys, kaip viešas asmuo gali panaudoti savo platformą ne tik pramogai, bet ir edukacijai apie psichologinę sveikatą. Jos prisipažinimas apie patirtus sunkumus nėra tik asmeninė išpažintis – tai svarbi žinutė visuomenei, kurioje vis dar gajūs stereotipai, jog turime būti „geležiniai”. Emocinis perdegimas, nerimas ir depresyvios nuotaikos gali aplankyti bet kurį, nepriklausomai nuo socialinio statuso, finansinės padėties ar profesinių pasiekimų.
Savo laidose dažnai kalbindama kitus žmones apie jų dramas ir išgyvenimus, Renata sugeria didžiulį kiekį emocijų. Empatija, kuri yra viena stipriausių jos savybių kaip žurnalistės, kartu yra ir didelė našta. Ilgą laiką ignoruojant savo pačios poreikius ir stengiantis būti tobula mama, žmona bei darbuotoja, organizmas galiausiai pasako „stop”. Atviras kalbėjimas apie tai padeda normalizuoti pagalbos ieškojimą ir parodo, kad pripažinti savo pažeidžiamumą yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas.
Sunkiausio etapo požymiai: kaip atpažinti krizę?
Nors kiekvieno žmogaus patirtis yra unikali, Renata savo pasakojimuose yra užsiminusi apie simptomus, kurie dažnai lydi emocines krizes. Tai nėra staigus įvykis, o greičiau lėtas procesas, kurio metu žmogus vis labiau tolsta nuo savęs. Svarbu suprasti, kad „sunkus etapas” gali pasireikšti ne tik liūdesiu, bet ir visiškai kitokiais būdais:
- Nuolatinis nuovargis: Būsena, kai net ir po ilgo miego nesijaučiama pailsėjus. Tai emocinis, o ne fizinis išsekimas.
- Džiaugsmo praradimas: Veiklos, kurios anksčiau teikė malonumą (darbas, hobiai, laikas su šeima), tampa prievole.
- Dirglumas: Padidėjęs jautrumas aplinkai, greitas susinervinimas dėl smulkmenų, kurios anksčiau nebūtų trikdžiusios.
- Savivertės klausimai: Abejonės savo gebėjimais, jausmas, kad esi nepakankamas tėvas ar profesionalas.
Renata pabrėžia, kad vienas pavojingiausių momentų yra bandymas užmaskuoti šią būseną „sėkmingo žmogaus” kauke. Tai reikalauja milžiniškų energijos resursų, kurie ir taip yra išsekę. Pripažinimas sau, kad „man negerai”, yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis sveikimo link.
Kas padėjo nepalūžti: pagrindiniai ramsčiai
Kalbėdama apie tai, kas jai padėjo išbristi iš emocinės duobės, žinoma moteris išskiria keletą esminių dalykų. Tai nebuvo vienas stebuklingas sprendimas, o veikiau kompleksinis požiūris į savo sveikatą ir gyvenimo būdą.
1. Psichoterapija ir profesionali pagalba
Vienas svarbiausių veiksnių, padėjusių Renatai atsitiesi, buvo psichoterapija. Lietuvoje vis dar tenka kovoti su stigma, kad pas psichologą eina tik tie, kurie turi rimtų sutrikimų. Tačiau Renata savo pavyzdžiu rodo, kad terapija yra emocinė higiena. Tai saugi erdvė, kurioje galima išlieti susikaupusius jausmus, suprasti savo elgesio modelius ir išmokti naujų būdų tvarkytis su stresu. Reguliarūs pokalbiai su specialistu padeda „išvėdinti galvą” ir sudėlioti mintis į lentynėles.
2. Šeimos ir vyro palaikymas
Santykiuose su vyru, žurnalistu Viktoru Jakovlevu, Renata vertina partnerystę ir supratimą. Sunkiais momentais artimiausių žmonių palaikymas yra kritiškai svarbus. Tai nereiškia, kad artimieji turi tapti terapeutas – tai reiškia buvimą šalia, išklausymą be teisimo ir leidimą būti silpnam. Žinojimas, kad namuose yra saugus uostas, kuriame nereikia vaidinti, suteikia jėgų kovoti su išoriniu pasauliu.
3. Laikas sau ir ribų nustatymas
Dažna moterų klaida – atiduoti visą save kitiems (vaikams, darbui) ir pamiršti save. Renata išmoko pasakyti „ne” ir nubrėžti sveikas ribas. Tai gali būti paprasti dalykai:
- Pasivaikščiojimai gamtoje be telefono.
- Knygos skaitymas tyloje.
- Laikas, skirtas tik savo mintims, be kaltės jausmo, kad tuo metu nedarai nieko „naudingo”.
Transformacija per laidą „Pasikalbėkim”
Paradoksalu, bet būtent Renatos kuriamas turinys – laida „Pasikalbėkim” – tapo ir jos pačios terapijos dalimi, ir iššūkiu. Kalbindama žmones, kurie patyrė skyrybas, netektis, ligas ar bankrotus, ji ne tik suteikia jiems platformą, bet ir mokosi iš jų. Kiekviena istorija patvirtina tiesą: niekas nėra apsaugotas nuo sunkumų, tačiau žmogaus dvasia yra neįtikėtinai stipri.
Šis projektas leido jai pamatyti, kad atvirumas gydo. Kai svečias atsiveria, jis ne tik nusimeta naštą, bet ir padeda tūkstančiams žiūrovų jaustis mažiau vienišiems. Renata suprato, kad jos pačios patirtis gali turėti tokį patį poveikį. Jos „sunkus etapas” suteikė jai dar daugiau gylio kaip žurnalistei – ji dabar klausosi ne tik ausimis, bet ir širdimi, nes pati žino, ką reiškia jausti skausmą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie Renatos Šakalytės-Jakovlevos patirtį ir požiūrį į emocinę sveikatą.
Ar Renata Šakalytė-Jakovleva vis dar lanko terapiją?
Nors konkrečios detalės apie dabartinį lankymo dažnumą yra asmeninis reikalas, Renata viešai rekomenduoja terapiją kaip nuolatinį savęs priežiūros metodą, o ne tik „gaisro gesinimo” priemonę. Ji skatina žiūrėti į psichologinę sveikatą taip pat rimtai, kaip ir į fizinę.
Kaip suderinti karjerą ir šeimą neperdegant?
Renatos patirtis rodo, kad tobulas balansas yra mitas. Svarbiausia yra prioritetų nustatymas. Kartais daugiau dėmesio reikia darbui, kartais – šeimai, o kartais – tik sau. Svarbiausia yra nejauti kaltės dėl to, kad negali būti visur vienu metu 100 procentų.
Ką daryti, jei artimieji nepalaiko sunkiu periodu?
Renata pabrėžia bendruomenės ir profesionalų svarbą. Jei artimieji nesupranta jūsų būsenos (dažnai dėl žinių trūkumo), būtina ieškoti pagalbos už šeimos ribų – pas psichologus, palaikymo grupėse ar tiesiog pas draugus, kurie geba išklausyti.
Ar viešumas padeda, ar trukdo sveikimo procesui?
Viešumas yra dviašmenis kardas. Nors komentarai gali skaudinti, atviras kalbėjimas dažnai suteikia laisvės pojūtį. Kai nebereikia slėptis, dingsta didelė dalis įtampos. Renatos atveju, jos atvirumas sulaukė didžiulio palaikymo, kas tapo papildomu motyvacijos šaltiniu.
Naujas požiūris į gyvenimo kokybę ir ateitį
Įveikusi sunkųjį etapą, Renata Šakalytė-Jakovleva į gyvenimą žvelgia kitomis akimis. Tai nereiškia, kad problemos stebuklingai išnyko ar kad ateityje nebus sunkių dienų. Tačiau pasikeitė požiūris į jas. Dabar ji turi įrankius – tiek vidinius, tiek išorinius – kurie padeda greičiau atpažinti artėjantį emocinį debesis ir laiku imtis veiksmų.
Jos istorija moko mus sustoti. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame garbinamas produktyvumas ir nuolatinis bėgimas, sustojimas atrodo kaip pralaimėjimas. Tačiau iš tiesų tai yra būtina sąlyga norint išlikti sveikam ir laimingam. Renata primena, kad rūpestis savimi nėra egoizmas – tai būtinybė. Tik būdami pilni patys, galime dalintis savo šiluma, meile ir talentais su kitais. Todėl, jei jaučiate, kad gyvenimo našta tampa per sunki, prisiminkite Renatos pavyzdį: drąsiai ieškokite pagalbos, kalbėkite apie tai ir žinokite, kad po tamsiausios nakties visada išaušta rytas. Svarbiausia – nepasiduoti ir tikėti, kad jūs esate verti jaustis gerai.
