Temos
Vilnietė Dominika Peldžiūtė (25 m.) visai neseniai daugelį skaitytojų nustebino savo pasidalinti regėjimo gerinimo natūraliais būdais istorija, kurioje pasakojo, kaip prieš devynerius mėnesius ji nusiėmusi -9 dioptrijų akinius ir daugiau jų nebenešiojanti. Šį kartą Dominika dalijasi savo patirtimi, padėjusia jai suprasti savo nerimo ir panikos priepuolių priežastis. Balandžio 10 d. vyks autorinis Dominikos kursas „Nerimas ir Pa kitaip“ , skirtas patiriantiems šią būseną.
Pirmą kartą priimamajame išgirsta diagnozė
Prieš maždaug 5-6 metus buvau supurtyta pirmosios panikos atakos. Naktį. Po šokių treniruotės. Prieš tai jokios sąsajos su panika ar nerimu gyvenime nebuvo tekę atrasti. Tai buvo pirmą kartą gyvenime išgirstas žodžių junginys, kai priimamojo skyriuje man nustatė pakilusio pulso priežastį. Mano pulsas siekė beveik 200 dūžių per minutę! O gyvenu su įgimta širdies yda, su širdies stimuliatoriumi. Įsivaizduokite mano reakciją ir sumišimo lygį! Mano mama ir aš buvome įsitikinusios, kad čia širdies komplikacijos. Klydome. Per ateinantį mėnesį pasitikrinau visą kūną. Niekas nieko nerado.
Mirties baimė
Atakos man nuo to vakaro kartojosi kiekvieną dieną. Jos įsupdavo geroms dviems – trims valandoms. Ir kaskart ta pati mirties baimė: “Dabar jau TIKRAI viskas”. Mano mama buvo pagalba Nr. 1 šioje situacijoje. Esu jai begaliniai dėkinga už tokius kiekius atrastos mums, tuo metu, naujos informacijos. Mūsų ryšys sustiprėjo – kaskart man išsigandus, ji buvo tas žmogus, į kurį kreipdavausi pirmiausia. Arbatos puodelis, apkabinimas ir, svarbiausia, atviras pokalbis su kartojamu priminimu “nuo panikos nemirštama”.
Vienintelis medicinos sprendimas – antidepresantai
Šių patirčių neįmanoma suprasti iš šono, jei pats nesi patyręs. Atsisakiau daug: lankymosi paskaitose, darbo, bendravimo. Žinoma, tuo metu Lietuvoje nebuvo specialistų, kurie koncentruotai dirbtų nerimo klausimais. Man buvo išrašyti antidepresantai. Panikas nuslopino, bet kartu nubukino ir visą hormoninę sistemą. Supratau, kad tokioje kokybėje nesiruošiu gyventi. Dabar suprantu, kad mano vidinis sprendimas buvo pasiekęs dugną: “Arba išsprendžiu nerimą, arba nebenoriu gyventi”. Taip prasidėjo mano poros mėnesių kelionė, renkant informaciją iš skirtingų mokytojų, holistinių mokyklų. Visas savarankiškai atrastas metodologijas iš skirtingų pasaulio šalių turėjau perleisti per savo asmeninę patirtį.
Nerimas leidžia atpažinti tai, ką mes užslopiname patys savyje
Atradimai apie save buvo esminiai: pažinau, kas esu; atradus giluminę mirties baimės šaknį, pirmą kartą suvokiau, ką iš tiesų reiškia gyventi, kokia šio buvimo čia prasmė. Atsiskleidęs klausimas “Kas aš?” ir buvo raktinė pamoka, į kurią kūnas vis stūmė, naudodamas panikos atakas, kaip įrankį. Dabar, jau 3 metus dirbant su žmonėmis nerimo sutrikimo atvejais, su tuo ir pažindinasi: fizinė simptomatika yra tik rezultatas procesų, vykstančių subtilesniuose mūsų, kaip žmonių, lygmenyse. Kūną galima išmokti “skaityti”. Tai – Sielos kalba, kurios, deja, mes nesame mokomi. Nerimas, tai – užslopintos svajonės, užslopintas potencialas. Kviečiu jį atpažinti ir išskleisti.
