Inga Jankauskaitė – viena ryškiausių ir charizmatiškiausių Lietuvos pramogų pasaulio asmenybių, kurios talentas skleidžiasi teatro scenoje, televizijos ekranuose ir koncertų salėse. Tačiau už žėrinčių prožektorių šviesų, gausybės apdovanojimų ir nuolatinių aplodismentų slypi kitas, jai pačiai bene pats svarbiausias – mamos – vaidmuo. Nors menininkė dažnai saugo savo asmeninį gyvenimą nuo viešumo, ji niekada neslėpė, kad motinystė jai tapo didžiausia transformacija. Jos teiginys, jog vaikai yra geriausi mokytojai, nėra tik graži frazė spaudai. Tai gili, patirtimi ir kasdieniais iššūkiais grįsta filosofija, kurią Inga puoselėja augindama tris savo atžalas. Šis požiūris atskleidžia, kad tėvystė nėra vienakryptis procesas, kai tik suaugusieji moko mažuosius; tai nuolatiniai mainai, kuriuose vaikai neretai tampa tais veidrodžiais, parodančiais tėvams jų pačių stiprybes, silpnybes ir dar neišmoktas pamokas.
Vaikai kaip emocinio intelekto treneriai
Dažnai manoma, kad tėvų pareiga yra išmokyti vaikus elgesio taisyklių, mandagumo ir paruošti juos savarankiškam gyvenimui. Tačiau I. Jankauskaitė pabrėžia atvirkštinį procesą. Augindama sūnų Kostą bei dvynius Mariją ir Leoną, aktorė ne kartą yra minėjusi, kad būtent vaikai ją išmokė kantrybės ir gebėjimo įsiklausyti ne tik į kitus, bet ir į save. Vaikai yra be galo pastabūs ir jautrūs netikrumui. Jie akimirksniu pajunta, kada tėvai meluoja, kada apsimetinėja ar slepia savo tikrąsias emocijas.
Ingos požiūriu, vaikai veikia kaip geriausi emocinio intelekto treneriai. Jie priverčia suaugusįjį akistatą su savo paties „šešėliais“ – pykčiu, nuovargiu, nekantrumu. Norint užmegzti ryšį su vaiku, tenka atsisakyti egoizmo ir noro viską kontroliuoti. Aktorė savo interviu ir kūryboje dažnai akcentuoja, kad tikra meilė nėra savininkiškumas. Vaikai ateina per mus, bet jie nepriklauso mums. Šis suvokimas leidžia Ingai kurti santykį, grįstą pagarba vaiko asmenybei, o ne aklu paklusnumu. Mokymasis priimti vaiką tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį norėtume matyti, yra viena sunkiausių, bet vertingiausių pamokų kiekvienam tėvui.
Balansas tarp scenos ir namų rutinos
Vienas didžiausių iššūkių dirbančioms mamoms, o ypač tokioms užimtoms kaip Inga Jankauskaitė, yra darbo ir šeimos suderinamumas. Intensyvūs filmavimai, repeticijos, koncertiniai turai reikalauja didžiulės energijos ir laiko. Visgi, aktorė laikosi nuomonės, kad vaikai neturi tapti tėvų savirealizacijos stabdžiu, lygiai taip pat kaip karjera neturi atimti mamos iš vaikų.
Kokybė svarbiau už kiekybę
Svarbiausia yra ne tai, kiek valandų praleidžiame su vaiku tame pačiame kambaryje, bet koks yra to laiko turinis. Inga pabrėžia buvimo „čia ir dabar“ svarbą. Jei mama yra namuose, bet jos mintys klajoja darbuose arba ji nuolat žiūri į telefoną, vaikas jaučiasi vienišas. Jankauskaitės filosofija remiasi kokybišku dėmesiu:
- Atviras pokalbis: Kalbėjimasis su vaikais kaip su lygiaverčiais pašnekovais, nevengiant nepatogių temų.
- Bendros tradicijos: Laikas, skirtas tik šeimai, be pašalinių trikdžių, ar tai būtų bendra vakarienė, ar pasivaikščiojimas.
- Ribų nustatymas: Vaikai turi suprasti, kad mama turi savo gyvenimą, savo aistrą ir darbą, kurį ji myli. Tai moko juos gerbti kito žmogaus erdvę.
Matydami mamą, kuri dega tuo, ką daro, vaikai gauna neįkainojamą pavyzdį. Jie mokosi, kad laimė nėra kažkas, ką tau suteikia kiti, bet būsena, kurią susikuri pats per mylimą veiklą ir saviraišką.
Dvynių auginimo pamokos ir unikalumas
Auginti dvynius – tai atskiras meistriškumo lygis motinystėje. Inga Jankauskaitė, tapusi dvynių mama, susidūrė su dvigubu džiaugsmu ir dvigubais iššūkiais. Visuomenėje dažnai vyrauja stereotipas, kad dvyniai yra neišskiriama pora, rengiama vienodai ir mąstanti vienodai. Tačiau Inga griežtai laikosi individualumo principo.
Svarbiausia pamoka čia – matyti kiekvieną vaiką kaip atskirą visatą. Net ir gime tą pačią dieną, jie yra visiškai skirtingos asmenybės su savo poreikiais, talentais ir charakterio bruožais. Inga stengiasi nesulyginti jų tarpusavyje, neskatinant nesveikos konkurencijos. Tai reikalauja didelio tėvų sąmoningumo: pastebėti, kad vienam reikia daugiau padrąsinimo, o kitam – daugiau laisvės. Gebėjimas žongiruoti skirtingais vaikų poreikiais vienu metu ugdo neįtikėtiną lankstumą ir diplomatiją, savybes, kurios Ingai neabejotinai padeda ir profesinėje veikloje.
Tiesa ir atvirumas – pagrindinės auklėjimo taisyklės
Jei reikėtų išskirti vieną bruožą, kuris vienija Ingos Jankauskaitės kūrybą ir jos motinystę, tai būtų tiesa. Aktorė yra įsitikinusi, kad melas, net ir „šventas“, griauna santykius. Vaikai, anot jos, yra geriausi melo detektoriai. Jei tėvai bando nuslėpti problemas, vaikai tai jaučia nerimu ir nesaugumu.
Inga pasisako už adekvatų atvirumą. Tai nereiškia, kad vaikams reikia užkrauti suaugusiųjų problemas, tačiau būtina su jais kalbėtis apie tai, kas vyksta šeimoje, paaiškinti savo emocijas. Jei mama liūdna ar pikta, ji neturi vaidinti linksmos. Ji gali pasakyti: „Aš šiandien pavargusi ir pikta, bet tai ne dėl tavęs“. Toks elgesys moko vaikus:
- Atpažinti ir įvardinti savo emocijas.
- Suprasti, kad visos emocijos (tiek džiaugsmas, tiek liūdesys) yra normalios ir priimtinos.
- Prisiimti atsakomybę už savo savijautą.
Toks požiūris kuria gylį santykiuose. Vaikai, augdami tokioje aplinkoje, nebijo klysti, nebijo būti netobuli, nes mato, kad ir jų mama – žinoma ir sėkminga moteris – leidžia sau būti visokia.
Svarbiausi D.U.K. apie Ingos Jankauskaitės motinystę
Domintis Ingos Jankauskaitės asmenybe ir jos požiūriu į vaikų auginimą, dažnai kyla specifinių klausimų. Šioje skiltyje pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, remiantis vieša informacija ir aktorės pasisakymais.
Kiek vaikų turi Inga Jankauskaitė?
Inga Jankauskaitė augina tris vaikus. Vyriausias sūnus Kostas bei dvyniai – dukra Marija ir sūnus Leonas.
Koks yra Ingos Jankauskaitės auklėjimo stilius?
Jos auklėjimo stilius gali būti apibūdintas kaip sąmoninga tėvystė. Ji akcentuoja ryšį, pasitikėjimą, atvirumą ir vaikų savarankiškumo ugdymą, vengiant autoritarinio valdymo ar pernelyg didelės globos.
Ar Inga Jankauskaitė skatina vaikus rinktis menininko kelią?
Aktorė laikosi pozicijos, kad vaikai turi patys atrasti savo kelią. Nors jie auga meniškoje aplinkoje, Inga pabrėžia, kad svarbiausia yra ne profesija, o tai, kad vaikas jaustųsi laimingas ir realizuotų savo unikalų potencialą, kad ir kokia sritis tai būtų.
Kaip ji kalba apie motinystės sunkumus?
Inga nevengia pripažinti, kad motinystė nėra tik gražūs momentai. Ji atvirai kalba apie nuovargį, kantrybės išbandymus ir tai, kad tėvystė yra sunkus darbas su savimi. Toks atvirumas įkvepia kitas mamas nesiekti neįmanomo tobulumo.
Paleidimo menas ir pasitikėjimas ateitimi
Vaikams augant, keičiasi ir tėvų vaidmuo. Iš tų, kurie rūpinasi fiziniu saugumu ir kasdieniais poreikiais, tėvai turi tapti patarėjais ir stebėtojais. Inga Jankauskaitė puikiai supranta šį virsmą. Ji teigia, kad viena sudėtingiausių pamokų, kurią jai teko išmokti – tai paleidimo menas. Matyti, kaip vaikai tampa savarankiški, kaip jie priima sprendimus (kurie ne visada sutampa su tėvų norais) ir kaip jie po truputį tolsta, kurdami savo gyvenimus, yra emociškai sudėtinga, bet būtina.
Pasitikėjimas vaiku yra didžiausia dovana, kurią tėvai gali suteikti. Kai Inga sako, kad vaikai yra jos mokytojai, ji turi omenyje ir tai, kad jie moko ją pasitikėti gyvenimo tėkme. Kontrolės atsisakymas nereiškia abejingumo; tai reiškia tikėjimą, kad įdėtas įdirbis, meilė ir vertybės, kurios buvo puoselėjamos vaikystėje, niekur nedingo. Jos tampa vidiniu kompasu, kuris ves vaikus per gyvenimą. Ingos pavyzdys rodo, kad ryšys su vaikais, grindžiamas pagarba ir laisve, bėgant metams ne silpnėja, o transformuojasi į gilią, brandžią draugystę.
