Žemas pulsas, dar vadinamas bradikardija, yra būklė, kai širdis plaka lėčiau nei įprastai – dažniausiai mažiau nei 60 dūžių per minutę. Nors kai kuriems žmonėms, ypač sportininkams, tai yra natūralus reiškinys, kitais atvejais lėtas pulsas gali būti ženklas, kad širdis dirba nepakankamai efektyviai. Suprasti, kada žemas pulsas yra normalus, o kada – pavojingas, gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų.
Kokios yra žemo pulso priežastys?
Žemo pulso priežastys labai įvairios. Kai kurie atvejai susiję su fiziologiniais procesais, kiti – su širdies ar bendromis organizmo ligomis. Žemiau pateikiamos dažniausios priežastys.
- Fiziologinis bradikardijos tipas – būdingas sportuojantiems žmonėms ar asmenims, turintiems gerai treniruotą širdies raumenį. Toks pulsas nereiškia ligos.
- Širdies laidumo sutrikimai – kai elektriniai impulsai, valdantys širdies susitraukimus, perduodami netinkamai. Tai gali būti siejama su sinusinio mazgo silpnumu arba atrioventrikuline blokada.
- Medžiagų apykaitos sutrikimai – pavyzdžiui, hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės veikla) gali sulėtinti širdies ritmą.
- Vaistų poveikis – kai kurie medikamentai, tokie kaip beta blokatoriai ar širdies glikozidai, gali mažinti pulsą.
- Elektrolitų disbalansas – per mažas kalio ar natrio kiekis organizme gali paveikti širdies veiklą.
- Natūralus senėjimo procesas – su amžiumi širdies laidžioji sistema gali susilpnėti, todėl pulsas sulėtėja.
Kaip atpažinti žemą pulsą?
Kartais žmogus nejunta jokių simptomų, ypač jei pulsas natūraliai būna žemas. Tačiau kai širdis plaka per lėtai ir organizmas negauna pakankamai deguonies, gali pasireikšti šie požymiai:
- Svaigulys arba galvos sukimasis;
- Greitas nuovargis, energijos stoka;
- Silpnumo pojūtis, alpimas ar sąmonės netekimas;
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu;
- Krūtinės skausmas arba spaudimas;
- Šalti prakaitai, blyškumas.
Šie simptomai gali rodyti, kad širdies darbas nepakankamas, todėl reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kada žemas pulsas yra pavojingas?
Ne kiekvienas žemas pulsas kelia grėsmę sveikatai. Pavyzdžiui, profesionalūs sportininkai gali turėti pulsą net 40–50 dūžių per minutę, ir tai bus visiškai normalu. Vis dėlto, jei pulsas mažėja kartu su bloga savijauta, reikia įvertinti situaciją rimtai.
Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei:
- Pulsas dažnai krenta žemiau 50 dūžių per minutę be aiškios priežasties;
- Pastebimas reguliarus alpinėjimas ar galvos svaigimas;
- Atsiranda dusulys, skausmas krūtinėje ar nereguliarus širdies plakimas;
- Esate pradėję vartoti naujus vaistus ir pastebėjote žymų pulso sulėtėjimą.
Ką daryti, kai pulsas per žemas?
Jei pajutote simptomus, rodančius, kad pulsas per lėtas, pirmiausia reikėtų patikrinti širdies ritmą tinkamai – ramybės būsenoje, kelis kartus per dieną su tam tikrais laiko intervalais. Jei rezultatai rodo pastoviai mažą pulsą, verta imtis šių veiksmų:
- Pasikonsultuokite su gydytoju ar kardiologu – reikalingi tyrimai, tokie kaip elektrokardiograma (EKG), echoskopija ar Holterio monitoravimas.
- Peržiūrėkite vartojamus vaistus – kai kurie gali lemti lėtesnį pulsą, todėl galbūt reikės koreguoti dozę ar keisti medikamentą.
- Užtikrinkite pakankamą poilsį ir skysčių balansą – dehidratacija taip pat gali paveikti širdies darbą.
- Venkite perdėto fizinio krūvio ar streso – tiek fizinė, tiek emocinė įtampa gali turėti įtakos širdies ritmui.
Medicininis gydymas
Gydymas priklauso nuo priežasties. Jei nustatoma, kad bradikardija kyla dėl širdies laidumo sutrikimų, gali būti reikalingas širdies stimuliatorius. Šis prietaisas padeda palaikyti normalų širdies ritmą. Kai kuriais atvejais užtenka gydyti pagrindinę ligą – pavyzdžiui, sureguliuoti skydliaukės veiklą arba pakeisti vaistus.
Lengvesniais atvejais pakanka gyvenimo būdo korekcijų: daugiau fizinio aktyvumo, subalansuota mityba, pakankamas miegas, kofeino ir alkoholio vartojimo ribojimas.
Prevencijos priemonės
Nors ne visada galima užkirsti kelią žemam pulsui, tam tikros priemonės gali padėti išsaugoti sveiką širdies ritmą:
- Reguliariai sportuoti, bet vengti pervargimo;
- Išlaikyti normalų kraujo spaudimą ir cholesterolio lygį;
- Vengti rūkymo ir perteklinio alkoholio;
- Laiku tikrinti skydliaukės veiklą;
- Stebėti organizmo reakciją į vartojamus vaistus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Koks pulsas laikomas per žemu?
Jei ramybės būsenoje pulsas mažesnis nei 60 dūžių per minutę, tai laikoma bradikardija. Tačiau sportininkams tai gali būti normalu. Pavojingas laikomas pulsas mažesnis nei 40 dūžių per minutę, ypač jei pasireiškia simptomai.
Ar žemas pulsas visada reiškia širdies ligas?
Nebūtinai. Kai kuriais atvejais tai natūralus organizmo prisitaikymas, tačiau jeigu jaučiate silpnumą ar svaigimą, būtina atlikti tyrimus, kad būtų atmestos galimos širdies ar skydliaukės problemos.
Ar reikia gydyti, jei nejaučiu simptomų?
Jeigu neturite jokių nusiskundimų, o gydytojo atlikti tyrimai nerodo nukrypimų, gydymas dažniausiai nereikalingas. Vis dėlto svarbu periodiškai tikrintis.
Kaip padidinti pulsą natūraliai?
Jei pulsas nedaug sumažėjęs ir nėra rimtų simptomų, galima išgerti stiklinę vandens, pagrįžtai pailsėti, lengvai pasimankštinti ar vėdinti patalpą. Nuolatinis pulsas turėtų būti vertinamas kartu su specialistu.
Kada būtina skubi medicinos pagalba?
Skubiai kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą, jei kartu su žemu pulsu jaučiate alpimą, painiavą, dusulį, stiprų krūtinės skausmą ar staigų silpnumą. Tokie simptomai gali rodyti rimtą širdies sutrikimą, todėl delsti pavojinga. Net jei simptomai praeina, būtina atlikti išsamius širdies tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
