Širdies pulsas per didelis? Kada verta sunerimti
Širdies ritmas – vienas pagrindinių rodiklių, atspindinčių mūsų organizmo būklę. Jis keičiasi priklausomai nuo fizinio krūvio, emocinės būsenos, nuovargio, temperatūros ar net miego kokybės. Tačiau kartais pulsas gali būti didesnis nei įprastai, net ir ramybės būsenoje. Tai daugeliui kelia nerimą – ar tokia būklė pavojinga, ar tiesiog laikina organizmo reakcija?
Normalus suaugusio žmogaus širdies pulsas ramybės būsenoje dažniausiai svyruoja tarp 60 ir 90 dūžių per minutę. Tačiau jei šis skaičius nuolat viršija 100, o kartu atsiranda ir papildomų simptomų, tai gali būti ženklas, kad organizmas siunčia aiškius perspėjimus. Svarbiausia – neignoruoti kūno signalų ir gebėti atskirti, kada situacija normali, o kada reikalinga profesionali konsultacija.
Per didelis širdies pulsas gali priklausyti nuo daugybės veiksnių – nuo visiškai nekenksmingų iki rimtų sveikatos sutrikimų. Todėl šiame straipsnyje apžvelgsime, kokios priežastys dažniausiai lemia širdies ritmo padažnėjimą, kokie simptomai laikomi pavojingais ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Kokie veiksniai gali sukelti padažnėjusį pulsą?
Širdies ritmas yra jautrus mūsų kasdienybei, todėl bet koks stresas, įtampa ar net išgerta kava gali akimirksniu pakelti pulsą. Dažniausios priežastys yra fiziologinės – tai reiškia, kad pulsas padažnėja dėl natūralių, nekenksmingų veiksnių.
• Fizinis aktyvumas – treniruotės, greitas ėjimas ar net lipimas laiptais.
• Stresas, nerimas, panikos epizodai.
• Kava, energetiniai gėrimai ir alkoholis.
• Karštis, dehidratacija arba kūno perkaitimas.
• Karščiavimas ir infekcijos.
• Miego trūkumas arba pervargimas.
Tokiais atvejais pulsas normalizuojasi vos nurimus aplinkybėms – atsigaivinus, atsigulus, pagėrus vandens ar sumažėjus stresui. Tačiau jei pulso padažnėjimas pasireiškia be jokios aiškios priežasties, svarbu įsigilinti į situaciją.
Kada didelis pulsas rodo sveikatos sutrikimą?
Nuolat padažnėjęs pulsas kartais gali būti susijęs su tam tikrais organizmo sutrikimais. Dažniausios priežastys gali būti susijusios su širdies ar kitų sistemų veiklos pokyčiais.
• Skydliaukės veiklos sutrikimai (hipertirozė).
• Anemija – sumažėjęs hemoglobino kiekis organizme.
• Širdies ritmo sutrikimai (pvz., tachikardija).
• Elektrolitų disbalansas, ypač magnio ar kalio trūkumas.
• Plaučių ligos ir kvėpavimo sutrikimai.
• Lėtinis stresas ir nerimo sutrikimai.
Jeigu pulsas didelis net ramiai sėdint, trunka ilgiau nei kelias minutes ir nėra akivaizdžios priežasties, tai jau ženklas, kad reikėtų vertinti bendrą sveikatos būklę. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei kartu atsiranda galvos svaigimas, dusulys ar spaudimas krūtinėje.
Pavojingi simptomai, kurių ignoruoti negalima
Per didelis pulsas nebūtinai kelia pavojų, tačiau tam tikri simptomai kartu su tachikardija gali reikšti rimtesnę problemą. Jei kartu jaučiate bent vieną iš žemiau nurodytų būklių, būtina gydytojo konsultacija.
• Krūtinės skausmas ar spaudimas.
• Dusulys ramybės būsenoje.
• Staigus galvos svaigimas ar alpimo jausmas.
• Širdies permušimai, stiprus plakimo pojūtis krūtinėje.
• Šaltas prakaitas, blyškumas.
• Staigus silpnumas.
Tokie simptomai gali būti siejami su rimtesniais širdies sutrikimais – aritmija, kraujotakos nepakankamumu, miokardo deguonies trūkumu. Todėl delsti nereikėtų.
Kaip sumažinti pulsą namų sąlygomis?
Jei pulsas staiga pakyla, tačiau nėra pavojingų simptomų, galite imtis keleto paprastų veiksmų, kurie padeda greitai stabilizuoti situaciją. Tai ypač naudinga esant stresui ar momentinei įtampai.
• Atsigulkite arba ramiai atsisėskite.
• Giliai ir lėtai kvėpuokite.
• Išgerkite stiklinę vandens – dehidratacija dažnai kelia pulsą.
• Venkite kofeino ar kitų stimuliuojančių medžiagų.
• Atlikite vadinamąjį Valsalvos manevrą – švelniai pūskite orą prieš užspaustą nosį ir uždarytą burną.
Tokios priemonės gali padėti sumažinti pulsą per kelias minutes. Jei ritmas vis tiek išlieka aukštas arba padažnėjimas kartojasi, svarbu nepraleisti galimos sveikatos problemos.
Profilaktika: kaip palaikyti normalų širdies ritmą?
Norint turėti stabilų širdies ritmą, svarbu atkreipti dėmesį į kasdienius įpročius. Net maži pokyčiai gali turėti didelį poveikį širdies sveikatai.
• Reguliariai judėti – bent 30 minučių fizinio aktyvumo per dieną.
• Subalansuoti mitybą – daugiau daržovių, vaisių, mažiau perdirbtų produktų.
• Pakankamai miegoti – ne mažiau nei 7–8 valandas per parą.
• Gerti pakankamai vandens.
• Stebėti kofeino ir alkoholio suvartojimą.
• Praktikuoti streso valdymo metodus – kvėpavimą, meditaciją, mankštą.
Ilgalaikiai pokyčiai geriausiai apsaugo nuo širdies ritmo sutrikimų ir padeda jaustis energingiau.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Kada per didelis pulsas laikomas pavojingu? Kai ramybės būsenoje viršija 100 dūžių per minutę ir kartu atsiranda nerimą keliantys simptomai.
Ar pulsas gali padidėti nuo streso? Taip, emocinė įtampa yra viena dažniausių priežasčių.
Ar reikia kreiptis į gydytoją, jei pulsas padažnėja tik retkarčiais? Ne visada, bet jei tai kartojasi dažnai, verta atlikti tyrimus.
Ar padidėjęs pulsas visada reiškia širdies ligą? Ne. Dažnai priežastys būna laikinos – karštis, miego trūkumas, kofeinas ar nerimas.
Ar galima pačiam sumažinti pulsą? Taip, giliai kvėpuojant, ilsintis ir geriant vandens, tačiau jei poveikio nėra, būtina kreiptis į specialistus.
Kūno siunčiami ženklai, kurių verta nepraleisti
Širdies ritmas – tai vienas jautriausių sveikatos rodiklių, į kurį visada verta įsiklausyti. Jei pastebite, kad pulsas dažnai padažnėja be priežasties, nepraeina net pailsėjus ar lydi papildomi simptomai, verta imtis veiksmų. Laiku atlikti tyrimai ir tinkama priežiūra gali padėti užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams ir užtikrinti geresnę savijautą kasdien.
