Plaukų slinkimas moterims gali būti laikinas reiškinys, tačiau kartais jis signalizuoja apie organizme vykstančius pokyčius. Plaukai gali pradėti gausiau slinkti po stipraus streso, ligos, gimdymo, dėl hormoninių pokyčių, mitybos trūkumų ar skydliaukės veiklos sutrikimų. Todėl pastebėjus, kad plaukai slenka ilgiau nei įprastai, retėja ar jų lieka gerokai daugiau ant šukų bei drabužių, verta ieškoti ne tik kosmetinio sprendimo, bet ir galimos priežasties.
Kas dažniausiai lemia plaukų slinkimą moterims?
Plaukų slinkimo priežasčių gali būti daug. Viena jų – paveldimas moteriško tipo plaukų retėjimas, tačiau įtakos taip pat gali turėti nėštumas, laikotarpis po gimdymo, menopauzė, didelis fizinis ar emocinis stresas ir kai kurie vaistai. Plaukų būklę gali paveikti ir per mažas geležies, baltymų ar kitų maistinių medžiagų kiekis. Geležies stoka moterims nėra reta, o kai kuriais atvejais plaukų slinkimas gali būti vienas iš pirmųjų jos požymių.
Kokius tyrimus gali būti verta atlikti?
Kai plaukų slinkimo priežastis nėra aiški, ją nustatyti gali padėti laboratoriniai tyrimai. Atsižvelgiant į simptomus ir sveikatos istoriją, gali būti vertinami geležies atsargų rodikliai, pavyzdžiui, feritinas, skydliaukės funkcija, tam tikrų vitaminų ir mineralų kiekis bei hormonų rodikliai. Tokiu atveju gali būti naudinga plaukų slinkimo ištyrimo programa, apimanti kelių galimų priežasčių įvertinimą. Vis dėlto konkrečių tyrimų poreikį geriausia parinkti individualiai, atsižvelgiant į tai, kaip ir kada prasidėjo plaukų slinkimas bei kokių kitų simptomų atsirado.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?
Dėmesio verta situacija, kai plaukai pradeda slinkti staiga, atsiranda aiškiai išretėjusių ar nuplikusių plotų, slinkimas užsitęsia arba kartu pasireiškia kiti simptomai – nuovargis, svorio pokyčiai, nereguliarios mėnesinės, odos ar nagų pokyčiai. Tokiais atvejais svarbu ne tik atlikti tyrimus, bet ir įvertinti bendrą sveikatos būklę. Prireikus gydytojas gali rekomenduoti papildomą ištyrimą ar dermatologo konsultaciją.
Plaukų slinkimą lengva pastebėti, tačiau jo priežastis ne visada būna akivaizdi. Užuot ilgai bandžius skirtingas priemones išoriškai, kartais prasmingiau pirmiausia išsiaiškinti, ar organizmui netrūksta svarbių medžiagų ir ar nėra kitų sveikatos pokyčių. Tik žinant priežastį galima pasirinkti tikslingesnius tolesnius veiksmus.
