Daugelis žmonių, matuodami kraujo spaudimą namuose, tikisi pamatyti idealius skaičius arba bent jau tokius, kurie nekelia didelio nerimo. Tačiau pamačius kraujospūdžio matuoklio ekrane rodmenis 160/100 mmHg, dažną apima panika. Ir ne be reikalo. Gydytojai kardiologai vieningai sutaria: tai nėra tiesiog „šiek tiek padidėjęs“ spaudimas. Tai yra riba, kuri signalizuoja apie rimtą antrojo laipsnio hipertenziją, reikalaujančią ne tik atidumo, bet ir greitų, konkrečių veiksmų. Nors žmogus su tokiais rodikliais gali jaustis visiškai normaliai, jo organizme tuo metu vyksta procesai, kurie smarkiai apkrauna širdį ir žaloja kraujagyslių sieneles. Todėl labai svarbu suprasti, ką daryti pamačius tokius skaičius, kada kviesti pagalbą, o kada pakanka ramybės ir vaistų korekcijos.
Ką iš tikrųjų reiškia skaičiai 160 ir 100?
Norint suvokti pavojaus lygį, būtina išanalizuoti, ką rodo kiekvienas skaičius. Pirmasis, didesnysis skaičius (160), yra sistolinis kraujospūdis. Jis parodo slėgį arterijose tuo metu, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į kūną. Antrasis skaičius (100) yra diastolinis kraujospūdis, rodantis slėgį arterijose tuo metu, kai širdis ilsisi tarp dūžių ir prisipildo krauju.
Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis turėtų būti apie 120/80 mmHg. Kai rodmenys pasiekia 140/90 mmHg, diagnozuojama pirmo laipsnio hipertenzija. Tačiau rodikliai 160/100 mmHg ir daugiau jau klasifikuojami kaip antrojo laipsnio hipertenzija. Tai būklė, kai kraujagyslės patiria nuolatinę didelę įtampą. Ypač nerimą kelia apatinis (diastolinis) skaičius 100. Tai rodo, kad net ramybės būsenoje jūsų kraujagyslės yra stipriai įsitempusios, o širdis negauna pakankamai poilsio tarp susitraukimų.
Kodėl šie rodikliai laikomi pavojingais?
Gydytojai įspėja apie 160/100 ribą ne tam, kad gąsdintų, o todėl, kad statistika yra negailestinga. Esant tokiam spaudimui, rizika patirti ūmius širdies ir kraujagyslių įvykius išauga kelis kartus lyginant su žmonėmis, kurių spaudimas normalus. Pavojus slypi dviejose srityse: staigiose komplikacijose ir lėtiniame organų žalojime.
Staigios komplikacijos
- Insultas: Tai viena dažniausių nekontroliuojamos hipertenzijos pasekmių. Dėl didelio spaudimo kraujagyslė smegenyse gali trūkti (hemoraginis insultas) arba užsikimšti dėl atitrūkusio krešulio (išeminis insultas).
- Miokardo infarktas: Širdis, priversta dirbti milžinišku krūviu, kad įveiktų pasipriešinimą kraujagyslėse, reikalauja daugiau deguonies. Jei vainikinės arterijos susiaurėjusios, gali įvykti širdies smūgis.
- Aortos atsisluoksniavimas: Tai itin pavojinga būklė, kai dėl aukšto slėgio įplyšta pagrindinė kūno arterija.
Lėtinis organų taikinių pažeidimas
Net jei staigi katastrofa neįvyksta, ilgalaikis 160/100 spaudimas veikia kaip „tylusis žudikas“. Jis pamažu ardo inkstų filtracinę sistemą, todėl gali išsivystyti inkstų nepakankamumas. Taip pat pažeidžiamos akių dugno kraujagyslės (retinopatija), kas ilgainiui gali lemti regėjimo praradimą. Be to, nuolatinė įtampa skatina aterosklerozę – kraujagyslių sienelių standėjimą ir kalkėjimą.
Slaptieji simptomai: kaip atpažinti krizę?
Viena didžiausių hipertenzijos klastų yra ta, kad ji dažnai neturi jokių simptomų. Žmogus gali vaikščioti su 160/100 spaudimu ir jaustis visiškai gerai, kol neįvyksta nelaimė. Tačiau atidesni pacientai gali pastebėti tam tikrus signalus, kuriuos siunčia organizmas:
- Skausmas pakaušyje: Dažnai jaučiamas rytais, lyg veržiantis lankas.
- Galvos svaigimas: Jausmas, lyg žemė slystų iš po kojų, koordinacijos sutrikimas.
- Regėjimo sutrikimai: „Musytės“ akyse, mirgėjimas ar lainas regėjimo susilpnėjimas.
- Širdies plakimas: Juntamas stiprus, neritmiškas ar dažnas širdies darbas ramybės būsenoje.
- Kraujavimas iš nosies: Tai gali būti organizmo bandymas „nuleisti garą“, tačiau tai rodo, kad kraujagyslės neatlaiko spaudimo.
- Nerimas ir paraudęs veidas: Nepaaiškinamas nerimo jausmas ir karščio pylimas.
Jei matuojate spaudimą ir matote 160/100 bei jaučiate bent vieną iš šių simptomų, situacija vertinama kaip hipertenzinė krizė, reikalaujanti neatidėliotinos medikų apžiūros.
Pirmosios pagalbos veiksmai namuose
Ką daryti pamačius gąsdinančius skaičius? Svarbiausia taisyklė – nepulkite į paniką. Stresas ir baimė išskiria adrenaliną, kuris dar labiau padidina kraujospūdį. Laikykitės šio veiksmų plano:
- Pakartokite matavimą: Kartais matuokliai klysta arba pirmasis matavimas būna netikslus dėl susijaudinimo. Nusiraminkite, ramiai pasėdėkite 5 minutes ir pamatuokite dar kartą.
- Užimkite tinkamą padėtį: Jei rodikliai vis tiek aukšti, atsisėskite patogiai, nuleiskite kojas (negulėkite, nes gulint kraujo pritekėjimas į širdį ir galvą gali padidėti).
- Vartokite greito veikimo vaistus (jei paskyrė gydytojas): Jei jums jau diagnozuota hipertenzija, gydytojas turėtų būti nurodęs, kokį vaistą (dažniausiai kaptoprilį ar moksondiną) sučiulpti po liežuviu staiga pakilus spaudimui. Dėmesio: niekada nevartokite svetimų vaistų be gydytojo nurodymo.
- Gilus kvėpavimas: Pabandykite lėtai ir giliai kvėpuoti. Tai aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą ir gali šiek tiek sumažinti pulsą bei spaudimą.
- Kada kviesti greitąją? Jei spaudimas nekrenta po vaistų vartojimo, jei jis kyla virš 180/110 mmHg, arba jei jaučiate krūtinės skausmą, stiprų dusulį, kalbos sutrikimą ar galūnių nusilpimą – nedelsdami skambinkite 112.
Medikamentinis gydymas ir jo svarba
Esant 160/100 mmHg kraujospūdžiui, vien tik gyvenimo būdo pokyčių dažniausiai nebepakanka. Gydytojai paprastai skiria kombinuotą gydymą vaistais. Labai svarbu suprasti, kad vaistai nuo spaudimo nėra geriami „kursais“ kaip antibiotikai. Tai dažniausiai yra visą gyvenimą trunkanti terapija.
Dažniausiai skiriamos vaistų grupės:
- AKF inhibitoriai ir sartanai: Jie atpalaiduoja kraujagysles ir mažina vandens sulaikymą.
- Kalcio kanalų blokatoriai: Jie neleidžia kalciui patekti į širdies ir kraujagyslių ląsteles, todėl kraujagyslės atsipalaiduoja.
- Diuretikai: Padeda inkstams pašalinti natrio ir vandens perteklių iš organizmo, taip sumažinant kraujo tūrį.
- Beta blokatoriai: Retina širdies ritmą ir mažina širdies susitraukimo jėgą (dažniau skiriami esant gretutinėms širdies ligoms).
Didžiausia klaida, kurią daro pacientai – nustoja gerti vaistus, kai spaudimas normalizuojasi. Tai pavojinga, nes nutraukus gydymą spaudimas dažnai „šoka“ dar aukščiau nei buvo prieš tai.
Gyvensenos pokyčiai, mažinantys spaudimą be vaistų
Nors vaistai yra būtini esant tokiam aukštam spaudimui, be gyvensenos korekcijos jie veiks neefektyviai. Gydytojai pabrėžia, kad tam tikri pokyčiai gali sumažinti sistolinį spaudimą net 10–20 mmHg.
Druskos ribojimas
Druska (natris) sulaiko vandenį organizme, didindama kraujo tūrį ir spaudimą. Lietuviai suvartoja gerokai per daug druskos. Rekomenduojama norma – ne daugiau kaip 5 g (vienas arbatinis šaukštelis) per dieną, įskaitant druską duonoje, sūryje ir pusfabrikačiuose.
DASH dieta
Tai speciali mitybos sistema, sukurta hipertenzijai mažinti. Jos pagrindas – daug daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, liesų baltymų ir mažai sočiųjų riebalų bei cukraus. Ypač svarbus kalis, kalcis ir magnis, kurių gausu šioje dietoje.
Fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė
Kiekvienas numestas kilogramas gali sumažinti kraujospūdį apie 1 mmHg. Reguliarus aerobinis krūvis (greitas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) bent 150 minučių per savaitę stiprina širdį ir gerina kraujagyslių elastingumą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar gali stresas sukelti spaudimą 160/100, jei paprastai jis normalus?
Taip, stiprus ūmus stresas gali sukelti laikiną spaudimo šuolį. Tai vadinama reaktyvia hipertenzija. Tačiau jei nusiraminus spaudimas ilgai nekrenta arba tokie šuoliai kartojasi dažnai, tai rodo polinkį į hipertenziją ir reikalauja gydymo.
Ar kava tikrai taip stipriai kelia kraujospūdį?
Kofeinas gali trumpam pakelti kraujospūdį, ypač tiems, kurie kavą geria retai. Tačiau nuolatiniams kavos gėrėjams organizmas pripranta ir poveikis spaudimui būna minimalus. Visgi, esant 160/100 rodikliams, kavos vartojimą rekomenduojama apriboti arba laikinai nutraukti.
Ką daryti, jei vaistus geriu, bet spaudimas vis tiek 160/100?
Tai vadinama atsparia (rezistentiška) hipertenzija. Būtina kreiptis į kardiologą. Gali tekti keisti vaistų derinius, didinti dozes arba ieškoti antrinių hipertenzijos priežasčių (pvz., inkstų arterijų susiaurėjimo, hormonų sutrikimų ar miego apnėjos).
Ar elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas kenkia mažiau nei paprastos?
Kalbant apie kraujospūdį – ne. Nikotinas, nesvarbu kokia forma gaunamas, sutraukia kraujagysles ir didina širdies susitraukimų dažnį. Norint suvaldyti hipertenziją, būtina visiškai atsisakyti bet kokių nikotino gaminių.
Nuolatinė stebėsena ir profilaktika
Aukštas kraujospūdis nėra nuosprendis, tai veikiau organizmo signalas, kad jam reikia daugiau dėmesio. Rodmenys 160/100 yra rimtas įspėjimas, kurio negalima ignoruoti, tačiau laiku pradėjus gydymą ir pakeitus gyvenimo būdą, galima visiškai kontroliuoti situaciją ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Svarbiausia yra reguliarumas: kasdienis spaudimo matavimas, sąžiningas vaistų vartojimas ir nuolatinis rūpestis savo fizine bei emocine sveikata. Atminkite, kad jūsų širdis dirba be poilsio dienų, todėl ir rūpestis ja neturėtų turėti pertraukų.
