Tikriausiai kiekvienam iš mūsų yra tekę patirti tą keistą, kiek erzinantį ir staiga prasidedantį jausmą, kai vienos akies vokas pradeda nevalingai virpėti ar šokinėti. Nors dažniausiai žmogui atrodo, kad šį nesibaigiantį trūkčiojimo judesį puikiai mato visi aplinkiniai ir tai tampa pastebimu fiziniu trūkumu, iš tikrųjų tai yra toks smulkus ir lokalizuotas raumenų spazmas, jog plika akimi jis aplinkiniams beveik niekada nepastebimas. Medicinos pasaulyje šis reiškinys turi konkretų pavadinimą – tai yra miokimija. Nors didžioji dauguma žmonių yra linkę šį reiškinį nurašyti tiesiog atsitiktinumui, blogam orui ar laikinai nepatogiai būklei, medicinos specialistai, oftalmologai bei neurologai nuolat pabrėžia, kad mūsų išmintingas kūnas niekada nesiunčia jokių signalų be gilios priežasties. Nevalingas akies trūkčiojimas yra tarsi labai subtilus organizmo aliarmas, tiesiogiai pranešantis apie vidinį disbalansą, fizinį ar emocinį pervargimą bei kitus svarbius veiksnius, į kuriuos greitoje kasdienybės skuboje dažnai pamirštame atkreipti dėmesį.
Kas yra akies trūkčiojimas ir kaip atsiranda šis spazmas?
Remiantis gydytojų ir neurologų teiginiais, akies trūkčiojimas (miokimija) yra nevalingas, spontaniškas žiedinio akies raumens (lotyniškai vadinamo orbicularis oculi) susitraukinėjimas. Dažniausiai šis spazmas paveikia apatinį akies voką, tačiau medicinos praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai pradeda trūkčioti ir viršutinis vokas. Labai svarbu suprasti ir atskirti, kad šio proceso metu nejuda pats akies obuolys – virpa ir pulsuoja tik oda bei po ja esantys smulkūs raumenys, gaubiantys akį. Šie raumenų spazmai gali būti labai įvairios trukmės: jie gali trukti vos kelias sekundes, tęstis kelias dešimtis minučių ar netgi pasikartoti periodiškai kelias dienas ar savaites iš eilės. Nors pats savaime šis reiškinys dažniausiai yra visiškai gerybinis ir pavojaus gyvybei ar regai nekelia, jis neabejotinai sukelia didelį psichologinį bei fizinį diskomfortą ir trukdo susikaupti kasdienėms užduotims.
Nervinių impulsų ir smegenų veiklos ryšys
Mokslininkai ir neurologai aiškina, kad nerviniai impulsai, kurie be perstojo keliauja iš mūsų smegenų į veido raumenis, dėl tam tikrų išorinių ar vidinių dirgiklių pradeda siųsti netvarkingus, chaotiškus signalus. Būtent dėl šio savotiško „trumpojo jungimo“ nervų sistemoje akies raumuo pradeda susitraukinėti itin greitu, nereguliariu ritmu. Nors tiesioginės žalos pačiai akies struktūrai, lęšiukui ar bendram regėjimui šie spazmai nedaro, nuolatinis ir ilgai nepraeinantis voko trūkčiojimas labai aiškiai rodo, kad žmogaus centrinė nervų sistema patiria milžinišką įtampą ir desperatiškai reikalauja atstatymo bei ramybės.
Pagrindinės priežastys, kodėl akis pradeda trūkčioti be aiškios priežasties
Nors kartais mums atrodo, kad akis pradeda trūkčioti visiškai be jokios logiškos priežasties ar išankstinio įspėjimo, sveikatos priežiūros specialistai išskiria kelis pagrindinius veiksnius, kurie turi tiesioginės ir labai stiprios įtakos mūsų nervų sistemai ir veido raumenims. Dažniausiai diagnozuojamas ne vienas izoliuotas veiksnys, o kelių skirtingų priežasčių kompleksas, sukuriantis idealias sąlygas spazmams atsirasti.
- Stresas ir emocinė įtampa: Tai neabejotinai yra viena dažniausių ir stipriausių miokimijos priežasčių šiuolaikinėje visuomenėje. Kai žmogaus organizmas patiria stresą, automatiškai suaktyvėja „kovok arba bėk“ reakcija, dėl kurios į kraują išsiskiria didžiulis kiekis streso hormonų – kortizolio ir adrenalino. Šie hormonai dramatiškai padidina bendrą raumenų tonusą ir nervų sistemos jautrumą, todėl smulkiausi kūno raumenys, tokie kaip akių vokai, pirmieji pradeda nevalingai spazmuoti, neatlaikę krūvio.
- Miego trūkumas ir lėtinis nuovargis: Kokybiško ir gilaus miego trūkumas visiškai išbalansuoja visą organizmo veiklą. Centrinė nervų sistema tiesiog nespėja regeneruotis ir atsigauti per naktį, todėl dieną atsiranda įvairių nervinių impulsų perdavimo sutrikimų. Jei miegate mažiau nei rekomenduojamas 7-8 valandas per parą ir nuolat jaučiatės išsekę, akies trūkčiojimas gali būti pati pirmoji ir ryškiausia lėtinio pervargimo apraiška.
- Per didelis kofeino ir stimuliatorių vartojimas: Nors rytinis kavos puodelis padeda greitai pabusti ir susikaupti, didelės kofeino dozės veikia kaip itin stiprus ir agresyvus centrinės nervų sistemos stimuliatorius. Per didelis jo kiekis dirbtinai padidina širdies ritmą, greitina medžiagų apykaitą ir labai dažnai sukelia smulkiųjų raumenų drebulį, įskaitant ir akies voko spazmus.
- Ilgalaikis darbas kompiuteriu ir skaitmeninė akių įtampa: Šiuolaikinis dirbantis žmogus praleidžia begalę valandų neatitraukdamas žvilgsnio išmaniojo telefono ar kompiuterio ekrano. Mėlynoji šviesa, žymiai retesnis mirksėjimas žiūrint į ekraną ir nuolatinis fokusavimasis į vieną tašką artimu atstumu sukelia neįtikėtiną akių raumenų nuovargį. Akys pertempiamos, todėl raumenys pradeda nevalingai virpėti.
- Mitybos nepakankamumas ir mineralų trūkumas: Tam tikrų esminių mineralų ir vitaminų trūkumas organizme turi tiesioginės įtakos raumenų ir nervų funkcijoms. Magnis, kalcis, kalis bei B grupės vitaminai yra absoliučiai būtini tam, kad nerviniai impulsai būtų perduodami sklandžiai. Jei jūsų kasdienėje mityboje smarkiai trūksta šių medžiagų (ypač magnio), raumenų spazmai, mėšlungis bei voko trūkčiojimas gali tapti jūsų kasdienybe.
- Sausų akių sindromas: Dėl natūralaus senėjimo proceso, itin sauso patalpų oro (ypač šildymo sezono metu), ilgo darbo prie kompiuterio monitoriaus ar kontaktinių lęšių nešiojimo, jūsų akys gali prarasti reikiamą natūralios drėgmės kiekį. Akies paviršiaus išsausėjimas labai smarkiai dirgina jautrias nervines galūnes, o organizmas, bandydamas apsisaugoti, į tai reaguoja nevalingais voko judesiais, tarytum bandydamas mechaniškai akį sudrėkinti ašaromis.
Retesni, tačiau galimi neurologiniai veiksniai
Daugeliu atvejų pasitaikantis voko trūkčiojimas yra tik laikinas reiškinys ir visiškai praeina pašalinus pagrindinius dirgiklius (išsimiegojus, sumažinus stresą). Tačiau medicinos praktikoje kartais pasitaiko rimtesnių situacijų, kai nenuilstantis akies trūkčiojimas signalizuoja apie daug sudėtingesnius neurologinius sutrikimus, reikalaujančius profesionalaus gydymo.
Vienas iš tokių rimtesnių sutrikimų yra gerybinis esencialinis blefarospazmas. Tai yra lėtinė, progresuojanti neurologinė būklė, kai žmogus pradeda nevalingai ir labai dažnai mirksėti. Ilgainiui šie spazmai darosi vis stipresni, kol galiausiai akių vokai gali net visiškai susimerkti, ir žmogus tampa funkciškai aklas, nes tiesiog negali atmerkti akių be išorinės pagalbos. Ši būklė, skirtingai nei įprasta miokimija, paprastai apima abi akis vienu metu ir reikalauja specifinio gydymo botulino toksino injekcijomis.
Kitas galimas, bet palyginti retas sutrikimas – hemifacialinis spazmas. Tai nervų sistemos liga, kuri dažniausiai atsiranda dėl to, kad veidinis nervas yra mechaniškai užspaudžiamas ar dirginamas šalia esančios kraujagyslės galvos smegenyse. Skirtingai nei paprastas nepavojingas akies trūkčiojimas, hemifacialinis spazmas dažniausiai prasideda nuo akies voko, bet ilgainiui progresuoja ir išplinta į visą vieną veido pusę, apimdamas skruostą, lūpų kampą, o kartais ir kaklo raumenis. Tokio tipo nevalingi judesiai reikalauja itin skubios ir išsamios gydytojo neurologo konsultacijos bei specializuoto gydymo, kuris kartais gali apimti netgi mikrochirurgines operacijas.
Efektyvūs būdai, kaip sustabdyti akies trūkčiojimą namų sąlygomis
Jei jaučiate, kad akis pradėjo nemaloniai trūkčioti būtent dėl patiriamo kasdienio streso, miego trūkumo ar per didelio išgerto kavos puodelių kiekio, galite išbandyti kelis paprastus, bet praktikoje labai efektyviai veikiančius būdus. Šie metodai padeda greitai atpalaiduoti įtemptus akių raumenis ir efektyviai nuraminti sudirgusią nervų sistemą namų sąlygomis.
- Šilti ir raminantys kompresai: Ant švelniai užmerktų akių uždėkite šiltame, švariame vandenyje sudrėkintą rankšluostį arba ką tik išmirkytus ir atvėsintus iki malonios šilumos ramunėlių arbatos pakelius. Maloni šiluma greitai atpalaiduoja įsitempusius aplinkinius raumenis, žymiai pagerina vietinę kraujotaką ir taip sumažina spazmų dažnį. Kompresą rekomenduojama laikyti bent 10-15 minučių ramioje aplinkoje.
- Švelnus ir atpalaiduojantis akių masažas: Švariai nuplautais pirštų galiukais labai švelniai, lėtais sukamaisiais judesiais masažuokite odos sritį aplink akis (ypač antakių lanką ir po akimi esantį kaulą). Tai padeda mechaniškai atpalaiduoti žiedinį akies raumenį. Ypač svarbu atsiminti, kad negalima stipriai spausti ar liesti paties akies obuolio, nes tai gali sukelti papildomą sudirginimą ar net traumą.
- Darbo ir poilsio taisyklė 20-20-20: Jei didžiąją dienos dalį dirbate kompiuteriu ir akys kenčia nuo ekranų skleidžiamos šviesos, griežtai laikykitės oftalmologų rekomenduojamos taisyklės: kas 20 minučių atitraukite akis nuo šviečiančio ekrano ir bent 20 sekundžių įdėmiai žiūrėkite į objektą, esantį už 20 pėdų (tai yra maždaug 6 metrų atstumas). Šis pratimas iš karto atpalaiduoja akies viduje esančius fokusavimo raumenis ir apsaugo nuo lėtinio nuovargio.
- Mitybos praturtinimas ir akių drėkinimas: Į kasdienį racioną įtraukite kur kas daugiau magnio turinčio, pilnaverčio maisto. Valgykite daugiau riešutų (ypač migdolų), moliūgų sėklų, žalių lapinių daržovių, avokadų ir bananų. Taip pat neužmirškite gerti pakankamai paprasto vandens. Jei jaučiate sausumą akyse, verta įsigyti kokybiškų drėkinamųjų akių lašų (dar vadinamų dirbtinėmis ašaromis) be konservantų.
- Sumažinkite stimuliatorių kiekį: Bent kelioms dienoms ar savaitei pabandykite visiškai atsisakyti kavos, energetinių gėrimų, stiprios juodosios arbatos ir netgi didelių kiekių juodojo šokolado. Stebėkite savo organizmo reakciją – labai dažnai kofeino atsisakymas būna pats greičiausias ir tiesiausias kelias į ramybę jūsų akims ir nervų sistemai.
Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Nors įprasta miokimija dažniausiai yra gerybinė ir visiškai praeina savaime per kelias dienas ar daugiausia porą savaičių, gydytojai oftalmologai bei neurologai griežtai įspėja, kad tam tikri lydintys simptomai reikalauja detalesnio ir neatidėliotino medicininio ištyrimo. Jokiu būdu negalima ignoruoti kūno siunčiamų signalų, jeigu pastebite papildomų, nerimą keliančių ir sveikatos būklės blogėjimą indikuojančių požymių.
Nedelskite ir būtinai užsiregistruokite vizitui pas savo šeimos gydytoją, neurologą ar akių ligų specialistą, jeigu pasireiškia šie simptomai:
- Akies trūkčiojimas nepraeina ir tęsiasi ilgiau nei dvi ar tris savaites, net ir tuomet, kai sąmoningai pakeičiate savo gyvenimo būdą, pradedate daugiau miegoti ir sumažinate patiriamą stresą.
- Spazmai tampa tokie agresyvūs ir stiprūs, kad kiekvieno trūkčiojimo metu jūsų akis visiškai užsimerkia ir atsiranda realių fizinių sunkumų ją savarankiškai atmerkti.
- Trūkčiojimas neapsiriboja tik akies voku ir akivaizdžiai išplinta į kitas jūsų veido dalis, pavyzdžiui, lūpų kampučius, skruostus, nosies sritį ar net kaklo raumenis. Tai gali būti tiesioginis veidinio nervo pažeidimo ar uždegimo signalas.
- Trūkčiojanti akis tampa labai raudona, patinusi, skausminga, atsiranda neįprastų, pūlingų ar gleivėtų išskyrų, gausus ašarojimas arba staiga pasikeičia regėjimo aštrumas (atsiranda vaizdo dvejinimasis, susilieja matomi objektai).
- Kartu su voko trūkčiojimu jūs jaučiate ir kitus nerimą keliančius neurologinius simptomus, tokius kaip galūnių ar veido tirpimas, staigūs pusiausvyros sutrikimai, galvos svaigimas, atminties spragos ar kalbos pakitimai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar kiti žmonės pastebi, kai man trūkčioja akis?
Nors pačiam žmogui asmeniškai atrodo, kad voko judėjimas yra labai intensyvus, stiprus ir puikiai matomas iš toli, dažniausiai aplinkiniai šio reiškinio visiškai nepastebi. Akies raumenų spazmas iš tiesų yra labai smulkios amplitudės, todėl jis kur kas labiau ir stipriau juntamas viduje, nei realiai matomas išorėje. Nebent kitas žmogus stovėtų labai arti jūsų veido (kelių centimetrų atstumu) ir atidžiai stebėtų būtent jūsų akis, nerimauti dėl nepageidaujamo aplinkinių dėmesio ar gėdytis šios būklės tikrai nereikėtų.
Ar nuolatinis akies trūkčiojimas gali pakenkti mano regėjimui?
Paprastas akies voko trūkčiojimas (miokimija) visiškai jokios žalos jūsų regėjimo aštrumui, akies struktūrai ar lęšiukui nedaro. Tai yra tik paviršinių, išorinių voką judinančių raumenų laikina reakcija į dirgiklius. Tačiau jeigu kartu su voko virpėjimu jūs pradedate pastebėti ir regėjimo pablogėjimą, vaizdo liejimąsi, juodų taškų atsiradimą regėjimo lauke ar gilų akių skausmą, tai jau nėra laikoma įprastu trūkčiojimu. Tokiu kompleksiniu atveju būtina neatidėliotina oftalmologo apžiūra, kad būtų užkirstas kelias akių ligoms.
Kokie vitaminai ar mineralai geriausiai padeda atsikratyti šio nemalonaus jausmo?
Svarbiausias ir efektyviausias mineralas raumenų spazmų ir traukulių profilaktikai yra magnis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad magnio trūkumas organizme drastiškai padidina nervų ir raumenų jautrumą, todėl greitas jo atsargų papildymas (vartojant papildus ar magnio prisotintą mineralinį vandenį) dažnai greitai ir be vaistų išsprendžia šią erzinančią problemą. Taip pat labai svarbūs yra B grupės vitaminai (ypač vitaminai B6 ir B12), kurie padeda palaikyti normalią ir sveiką nervų sistemos veiklą. Kalcis ir kalis taip pat atlieka nepakeičiamą vaidmenį ląstelių ir raumenų susitraukimo procesuose, todėl svarbu užtikrinti įvairiapusę mitybą.
Kodėl man visada trūkčioja tik viena akis, o ne abi vienu metu?
Miokimija savo prigimtimi beveik visada yra vienpusė būklė, nes ją dažniausiai sukelia lokaliai dirginamas ar pavargęs konkretus nervo atšakos plotas tik vienoje veido pusėje. Mūsų nervų sistema nėra tobulai simetriška savo nuovargio apraiškomis. Jeigu visgi atsitiktų taip, kad pradėtų nevalingai spazmuoti, stipriai trūkčioti ir primerkti abi akis vienu metu, tai jau indikuotų ne paprastą nuovargį, o galėtų reikšti rimtesnį neurologinį centrinės nervų sistemos sutrikimą, pavyzdžiui, anksčiau minėtą esencialinį blefarospazmą, dėl kurio tikrai vertėtų nieko nelaukiant pasikonsultuoti su neurologijos specialistais.
Sveikatos išsaugojimas ir ilgalaikė nervų sistemos harmonija
Mūsų akys ir jas supanti be galo sudėtinga, mikroskopinė nervų bei raumenų sistema yra tarsi jautrus kūno barometras, itin tiksliai atspindintis bendrą fizinę ir emocinę organizmo būklę. Nors akies trūkčiojimas didžiąja dalimi atvejų tėra visiškai nekenksmingas ir greitai praeinantis laikinas nepatogumas, tai kartu yra ir puiki, natūrali proga sustoti bėgime, sąžiningai pergalvoti savo kasdienius gyvenimo įpročius bei atkreipti kur kas daugiau dėmesio į savo poilsio kokybę. Harmoninga ir sklandžiai veikianti nervų sistema reikalauja reguliarios, subalansuotos mitybos, kurioje gausu mikroelementų, taip pat kokybiško, nenutrūkstamo nakties miego ir sąmoningo streso bei įtampos valdymo metodų taikymo.
Šiuolaikiniame nuolatinio skubėjimo, technologijų ir nesibaigiančios informacijos pasaulyje laikas, skirtas tik sau ir savo sveikatai, jokiu būdu neturėtų būti laikomas prabanga. Reguliarios pertraukėlės darbo vietoje atsitraukiant nuo ekranų, aktyvus fizinis judėjimas gryname ore bei informacinio triukšmo sąmoningas mažinimas prieš miegą ne tik patikimai apsaugos jus nuo erzinančių akių raumenų spazmų, bet ir iš esmės prisidės prie žymiai geresnės, stabilesnės psichologinės bei emocinės savijautos. Išmokite atidžiai klausytis savo kūno siunčiamų mikrosignalų laiku – dažniausiai užtenka tik labai nedidelių, bet disciplinuotų kasdienybės pokyčių, kad vėl galėtumėte džiaugtis nepriekaištinga savijauta, ramybe ir visiškai skaidriu, atsipalaidavusiu žvilgsniu.
